Tyrimo tikslas – nustatyti 9-10 klasių mokinių emocinių ir elgesio sunkumų sąsajas su jų mokytojų profesiniu pervargimu. Tyrime dalyvavo 100 keturių Kauno miesto ir rajono vidurinių mokyklų mokytojų (13 vyrų ir 87 moterys) ir 245 tų pačių mokyklų 9-10 klasių mokiniai (146 vaikinai ir 99 merginos). Tyrimo metu buvo naudoti metodai: Kopenhagos profesinio pervargimo klausimynas (CBI), Mokinių elgesio modelių skalė (PBP), Stresogeninių įvykių skalė, 11-18 metų jaunuolio savęs vertinimo klausimynas (ASEBA – YRS 11/18), Mokytojų elgesio vertinimo skalė ir socialiniai – demografiniai klausimai. Tyrimo rezultatai parodė, kad mokyklų, kurių mokytojai patiria didesnį profesinį pervargimą, 9-10 klasių vaikinai turi daugiau su emocine būsena susijusių somatinių nusiskundimų, o merginos – didesnį nerimastingumą/depresiškumą nei mokyklų, kurių mokytojai patiria mažesnį profesinį pervargimą, mokiniai. Taip pat nustatyta, kad didesnį profesinį pervargimą patiriantys mokytojai patiria daugiau stresogeninių įvykių, susijusių su santykiais su kolegomis ir su mokiniais, jų tėvais ir mokyklos administracija, nei mažesnį profesinį pervargimą patiriantys mokytojai. Tyrimo rezultatai atskleidė, kad didesnis mokytojų profesinis pervargimas yra susijęs su didesniais mokinių emociniais ir elgesio sunkumais mokytojų vertinimu: mokinių nepagarbumas yra susijęs su mokytojo darbine veikla susijusiu pervargimu; mokinių nedėmesingumas susijęs su mokytojų asmeniniu pervargimu; mokinių asocialumas atvirkščiai... [toliau žr. visą tekstą] / The aim of the study is to identify the relations between 9th – 10th grade students’ emotional and behavioral problems and their teachers’ burnout. The subjects of the study are 100 teachers and 245 9th-10th grade students from four secondary schools located in the city of Kaunas and its district. The survey employs such methods as Copenhagen Burnout Inventory (CBI), Pupil Behavior Patterns Scale (PBP), Stressogenic Events Scale, Achenbach System of Empirically Based Assessment – Youth Self-Report (ASEBA – YRS 11/18), Teachers‘ Behavior Assessment Scale and demographic characteristics. The results of the study show that the schools where teachers have a higher burnout level, 9th -10th grade boys have more somatic complains related with their emotional state, and girls are more anxious/depressed than the ones in schools with less teacher burnout. Also, the survey reveals that the teachers with a higher burnout level experience more stressogenic situations while dealing with colleagues and students, parents and school administration than the teachers with less burnout. The results clearly demonstrate that higher teacher burnout is related with more emotional and behavioral problems in students when it’s evaluated on teachers: students’ disrespect is related with teachers’ client-related burnout; students’ inobservance is related with teachers’ personal burnout; and students’ unsociable behavior is inversely related with teachers’ personal burnout. Person who experience... [to full text]

Tyrimo tikslas - išsiaiškinti mokyklų vadovų vadovavimo stiliaus ir vadovų elgesio aktyvumo (A tipo) sąsajas su darbuotojų – mokytojų darbe patiriamu stresu (išgyvenamais stresogeniniais įvykiais, profesiniu pervargimu). Tyrime dalyvavo 242 Kauno regiono mokyklose dirbantys asmenys (mokytojai ir jų vadovai – direktoriai ir pavaduotojai). Jiems buvo pateiktos dviejų tipų apklausos anketos: mokytojams ir vadovams. Tiriamieji turėjo užpildyti anketas atitinkančias jų pareigas mokykloje: mokytojų anketa ir vadovų anketa. Pastarąją pildė mokyklų direktoriai ir pavaduotojai. Darbuotojams nustatytas patiriamų stresogeninių įvykių darbe dažnumas, profesinis pervargimas, pasitenkinimas santykiais su vadovais, kolegomis ir mokiniais, pasitenkinimas atliekamu darbu, gaunamu atlyginimu bei sudarytomis darbo sąlygomis. Vadovams nustatytas vadovavimo stilius ir elgsenos aktyvumas (A tipas). Tyrimo rezultatai parodė, kad darbovietėse, kurių administracijos vadovavimo stilius yra orientuotas į užduotis, darbuotojų profesinio pervargimo (emocinio išsekimo) išreikštumas yra didesnis, darbuotojai daugiau išgyvena stresogeninių įvykių susijusių su mokinių susižeidimais mokykloje, nepalankiu vadovybės elgesiu ir konfliktų tarp bendradarbių sprendimu bei grėsme parasti darbą, taip pat darbuotojai mažiau patenkinti atlyginimu ir savo darbu, bei mažiau patenkinti santykiais su bendradarbiais ir administracija, lyginant su darbuotojais dirbančiais darbovietėse, kurių administracijos vadovavimo... [toliau žr. visą tekstą] / Purpose of research – to learn the links of the management style of the principals at school and the behavioral activity (A type) with the stress that employees – teachers experience at work (experienced stressogenic events, professional exhaustion). 242 persons working at Kaunas regional schools took part in the research (teachers and their managers – principals and deputies). They were given the questionnaires of two types – for teachers and managers. The respondents had to complete the questionnaires corresponding to their duties at school: questionnaire for teachers and questionnaire for managers. The latter was completed by the principals and their deputies. It was determined the frequency of the stressogenic events that the employees experience at work, professional exhaustion, satisfaction with the relations with managers, colleagues and students, satisfaction with the work done, received salary, and the work conditions. The management style and the behavioral activity (A type) were determined for the managers. The results of the research showed that in the workplaces, where the management style of the administration is directed to the tasks, the manifestation of the professional exhaustion of the employees (emotional exhaustion) is higher, the employees experience more stressogenic events related to the injuries of the students at school, unfavorable behavior of the management and solution of the conflicts with colleagues, threat to loose the job. Also the... [to full text]

Darbo tikslas – patikrinti ar egzistuoja įkalinimo įstaigoje bausmę atliekančių asmenų emocinės būsenos bei stresogeninių įvykių įveikos strategijų sąsajos adaptaciniu periodu. Tyrime dalyvavo 200 nuteistų pilnamečių vyrų, laisvės atėmimo bausmę atliekančių Pravieniškių 1- uose pataisos namuose. Tiriamiesiems 1-ąją atvykimo į pataisos namus dieną ir praėjus adaptacijos laikotarpiui (po trijų mėnesių) buvo išdalinami klausimynai, kuriuos sudarė šios metodikos: nerimo skalė iš HAD (Hospital Anxiety and Depression) metodikos; COPE – įveikos strategijų klausimynas; BEKO (Beck Depression Inventory) testas, skirtas įvertinti nuotaikos pokyčius; psichologinei įtampai įvertinti skirta metodika (Oprosnik travmatičeskovo stresa dlia diagnostiki psichologičeskix posledctvi); tarpasmeniniui bendravimui įvertinti skirta metodika. Siekiant įvertinti nuteistųjų emocinę būklę bei stresogeninių įvykių įveikos strategijų sąsajas tik atvykus į pataisos namus ir pasibaigus adaptacijai, tie patys asmenys buvo tiriami du kartus. Tyrimo rezultatai parodė, kad egzistuoja emocinės būsenos bei stresogeninių įvykių įveikos strategijų sąsajos adaptaciniu periodu: tik atvykus į įkalinimo įstaigą ir adaptacijai pasibaigus, nuteistieji naudoja visas galimas įveikos strategijas, t.y. tiek į problemą nukreiptą įveikimą, tiek į emocijas nukreiptą įveikimą, tiek mažiau adaptyvaus įveikimo strategijas. Pažymėtina, kad adaptacijai pasibaigus, įveikos strategijos naudojamos rečiau nei tik atvykus į įkalinimo... [toliau žr. visą tekstą] / The purpose of work is to check, whether there are links between the emotional states and strategies to cope with the stressogenic events of the persons, who are serving sentence in prisons, during the adaptation period. 200 sentenced adult men were participating in the research. They serve their sentence in the 1st Penitentiary of Pravieniskes. The questionnaires were distributed to the convicts on the first day of their arrival to the penitentiary and again after the adaptation period (after three months). The questionnaires were made from the following methodologies: scale of anxiety from HAD (Hospital Anxiety and Depression) methodology; COPE – questionnaire of coping strategies; BEKO (Beck Depression Inventory) test meant to evaluate the changes in mood; methodology of traumatic stress (Oprosnik travmatičeskovo stresa dlia diagnostiki psichologičeskix posledctvi); and the methodology meant to evaluate the interpersonal communication. The same persons were analyzed twice in order to evaluate the links between the emotional states and strategies to cope with the stressogenic events of the convicts on the arrival date to the penitentiary and after the adaptation period. According to the research results, there are the links between the emotional states and strategies to cope with the stressogenic events during the adaptation period: on the arrival and after the adaptation period the convicts use all the possible coping strategies, i.e. problem-orientated coping... [to full text]

Siekiant nustatyti iš misijos Afganistane grįžusių karių psichologinę būklę, patiriamus stresogeninius įvykius, kokios stresinės situacijos įtakoja potrauminio streso pasireiškimą, šiame darbe analizuojami jų patirti stresogeniniai įvykiai, potrauminio streso išsivystymas bei grupės sutelktumas. „Karių patiriamo streso klausimynas“, Potrauminio streso Misisipės skalė“, „Grupės sutelktumo“ klausimynais. Apklausta 111 iš misijos Afganistane grįžusių karių. Rezultatai parodė, kad kariams, patyrusiems daugiau stresogeninių įvykių bei blogiau vertinantiems grupės sutelktumą, yra labiau išreikšti potrauminio streso simptomai, nei tiek pat patyrusiems stresogeninių įvykių, bet geriau vertinantiems grupės sutelktumą. Nustatyta, kad nepriklausomai nuo patiriamų stresogeninių įvykių, kariai patiria daugiau potrauminio streso simptomų, esant blogesniam grupės sutelktumui. Tiek aukštojo, tiek neturinčių aukštojo išsilavinimo, tiek vyresnių, tiek jaunesnių ir patyrusių stresogeninių įvykių karių potrauminio streso simptomų išreikštumas nesiskiria. / Aiming to assess the psychological condition of soldiers, who have returned from an international mission in Afghanistan, the incurred stressogenic events, to find out what stressful situations cause post-traumatic stress, the stressogenic events they have experienced as well as development of post-traumatic stress and unit cohesion are the scope of analysis of this paper. 111 soldiers, who had returned from an international mission, were interviewed using the following surveys: Soldiers' Stress Survey, Mississippi Scale for Post-traumatic Stress, Unit Cohesion. The results demonstrated that the soldiers, who had experienced more stressogenic events and evaluated the unit cohesion with a lower grade, had a deeper post-traumatic stress symptoms than those, who had experienced the same number of stressogenic events but gave a better evaluation of the unit cohesion. It has been established that in the event of lower unit cohesion, soldiers experience deeper post-traumatic stress symptoms, regardless of incurred stressogenic events. The depth of post-traumatic stress symptoms did not vary between groups of soldiers having higher education degree and those who did not, as well as between older and younger or the ones, with bigger stressogenic event experience.