Tarptautinei sistemai esant anarchiškai, dominuoja šalys turinčios didžiausią galią ir Lietuvos, kaip mažos ir turinčios mažai galios, šliejimasis prie supervalstybės JAV yra visiškai logiškas elgesys. Tuo pačiu Lietuvą su JAV sieja ir bendras identitetas, susiformavęs JAV nuosekliai nepripažįstant Lietuvos okupacijos 1940 ir 1944 metais, remiant Lietuvos nepriklausomybės atgavimą, puoselėjant ir padedant lietuvių emigrantus. Todėl Lietuvos atveju reiktų taikyti abi šias teorijas norint nagrinėti paramą JAV, NATO ir dalyvavimą jų rengiamose karinėse užsienio misijose. Kadangi po šaltojo karo pasaulis iš bipoliarinio, vienų autorių nuomone tapo multipoliariniu, o kitų – unipoliariniu (jame dominuoja JAV), todėl toks Lietuvos šliejimasis prie didžiausią galia turinčio polio (abiem atvejais tai yra JAV) tampa suprantamu ir atspindinčiu neorealizmo idėjas, todėl iš daugelio egzistuojančių tarptautinių santykių teorijų mano manymu tinkamiausios paaiškinti Lietuvos dalyvavimą tarptautinėse misijose yra Neorealizmas ir Konstruktyvizmas. Nors jos savo pagrindinėmis koncepcijomis prieštarauja viena kitai, bet Lietuvos atveju papildo viena kitą. Lietuvos šliejimasis prie JAV galios yra Neorealizmo teorijos veikimo lauke, o bendra vertybių sistema su Vakarų šalimis (labiausiai su JAV) – konstruktyvizmo ir istorinės patirties santykiuose su Rusija. Nagrinėjant karines Lietuvos užsienio misijas negalima apsiriboti tik tarptautinių santykių teorijomis, taip pat reikia suvokti geopolitinį... [toliau žr. visą tekstą] / It has been known for several decades that a constantly growing asymmetry of the military power between the US and their NATO allies complicates transatlantic security relations. If allies cannot communicate in military terms, the risk of political split appears. Therefore one of the main priorities is the necessity to ensure that the allies are able to make their substantial military contribution. Lithuania also contributes to it by taking part in missions together with its allies. Missions are of military (using weapons, executing military operations and performing police functions) and civil character (providing help in case of natural disasters, sending humanitarian aid to voluntary soldiers). This paper focuses mainly on military missions. The subject of the paper: The participation of Lithuania in foreign military missions. The relevance of the topic: More and more often articles appear in Lithuania and abroad criticising the participation of the Western countries in peace missions, including Afghanistan; casualties, moral validity of these missions and heavy expenses are questioned; a more and more prevailing idea of Neorealism is mentioned. The goals of the paper: • To introduce the main trends of the theories of international relations; • To analyse the participation of Lithuania in foreign military missions with reference to the theories; • To introduce a geopolitical context of the participation of Lithuania in foreign missions; • To review Lithuanian foreign... [to full text]

Imunitetai nuo baudžiamosios atsakomybės šio darbo prasme apima imunitetus nuo baudžiamosios jurisdikcijos, imunitetus nuo patraukimo baudžiamojon atsakomybėn, atskirų asmenų neliečiamybės teisę ir kai kurias veiklos garantijas, įtvirtintas įvairiuose teisės aktuose. Šio darbo objektu yra imuniteto, taikomo atskiroms asmenų kategorijoms, ypatumai ir jų teisinis reglamentavimas. Darbe nagrinėjamos Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Baudžiamojo ir Baudžiamojo proceso kodeksų, Lietuvos Respublikos įstatymų bei tarptautinių teisės aktų normos, reglamentuojančios tam tikrų asmenų kategorijų imunitetus, šių normų taikymo praktiką bei mokslinę literatūrą. Šio darbo tikslai yra apibrėžti imunitetų baudžiamajame procese ir patraukimo baudžiamojon atsakomybėn sampratas; nustatyti imuniteto reikšmę, jo pobūdį, užtikrinimo mechanizmą; išanalizuoti atskiroms asmenų kategorijoms taikomo imuniteto apimtis bei ypatumus; išnagrinėti asmeninės baudžiamosios atsakomybės principo ir imunitetų santykį. Darbo struktūrą sudaro keturi skyriai. Pirmasis skiriamas daugiausia teoriniams dalykams – baudžiamosios atsakomybės, patraukimo baudžiamojon atsakomybėn, imunitetų sampratų išaiškinimui bei jų teoriniam pagrindimui. Antrajame skyriuje nagrinėjami Lietuvos Respublikos Prezidentui, Seimo ir Vyriausybės nariams, Konstitucinio Teismo ir kitų teismų teisėjams, prokurorams bei kitų teisėsaugos institucijų pareigūnams suteikiamų nacionalinių imunitetų ypatumai. Daugiausiai dėmesio skiriama Lietuvos... [toliau žr. visą tekstą] / The immunities from criminal responsibility in this research work involve immunities from criminal jurisdiction, immunities from criminal persecution, inviolability of the great officers of state, some guarantees of their activities which are regulated in different acts. The subject of this research work is the immunity peculiarities guaranteed by respective laws for above mentioned groups of people. The investigation of this work deals not only with rules of the Constitution of the Republic of Lithuania, Criminal and Criminal process codes, national and international laws, which regulate immunities of some groups of people, but also with the practice of these rules and nonfiction literature. The purpose of this research work is to determine the definitions of the immunities in the criminal process and criminal persecution, to estimate the meaning of the immunities, their character and implementation, to analyse the ambit and peculiarities of the immunities which are given to certain people, to explore the relation between the principle of individual criminal jurisdiction and international immunities. This research work consists of four chapters. The first chapter concentrates mostly on theoretical subjects such as the explication of the definitions of the immunities, criminal responsibility and criminal persecution, their theoretical grounding. The second chapter approaches the peculiarities of the national immunities which are given to the President of the Republic of... [to full text]

Magistro baigiamajame darbe nagrinėjama ES atsakomybė pasauliui ESGP vykdomų misijų, krizių valdymo, valstybių taikos palaikymo, (at)statymo ar kūrimo - taikdarystes kontekste. Tyrimo objektas – ES misijos (Kongo Demokratinės Respublikos ir Kosovo atvejai). Darbo tikslas – išsiaiškinti ES taikdariškų misijų svarbą ir reikšmę XXI a. valstybėms. Užsibrėžti uždaviniai – įvertinti BUSP ir ESGP, kaip misijų pagrindą; išanalizuoti ES misijų sampratą, kuri yra pristatoma oficialiuose dokumentuose; išnagrinėti ES veikiančius pagalbos mechanizmus žlugusioms valstybėms ir jų svarbą; palyginti ES misijas Afrikoje ir Balkanuose ir jų metu pasiektus rezultatus; analizuoti ES misijų reikšmę ES ir jos valstybėms narėms ir taip pat NATO, JTO, AS ir NVO veiklai šioje sferoje. Darbe aptariama teorinė BUSP ir ESGP samprata, jų tikslai ir uždaviniai, vystymasis bei sąveika, apžvelgiama valstybių narių ir institucijų veikla jų formavime. Taip pat analizuojami BUSP ir ESGP vykdymo mechanizmai, ES misijų modeliai SOFA ir SOMA, žlugusios valstybės, reikalaujančios krizių valdymo ir humanitarinių intervencijų. Analizuojant dokumentus, pateikiamos ES misijų patirtys Kongo Demokratinėje Respublikoje ir Kosove. Nagrinėjama ES bendradarbiavimas ir sąveika su įvairiomis tarptautinėmis organizacijomis NATO, JTO, AS ir NVO, vykdant taikdarystės ir krizių sprendimo misijas. Daromos išvados, kad BUSP vykdoma įvairiais instrumentais, iš kurių svarbiausi stabilumas ir taikos kūrimo partnerystė. Sprendžiant... [toliau žr. visą tekstą] / The final paper of Master degree is devoted for making consideration of EU responsibility to the World while exercising ESDP missions, such like crisis management, peace and states rebuilding, building peace and states in the context of peacekeeping. The subject of the paper: EU missions (cases of Democratic Republic of Congo and Kosovo). The aim of the paper: find out the importance and weight of the EU peacekeeping missions to the states of the 21st century. The goals of paper: to evaluate CFSP and ESDP as missions background; to analyze the concept of EU missions, which was introduced in the official documents; to review functioning mechanisms of the EU support and their importance; to compare EU missions in Africa and Balkans and their achieved results; to analyze importance of the EU missions to member states and also to NATO, UN, AU and NGOs actions in this area. The introduction of paper is devoted for theoretical background of CFSP and ESDP and their aims and goals, their evolution and cooperation, and for the role of member states and institutions. Also there is analyzing CFSP and ESDP exercising mechanisms, EU SOFA and SOMA models and failed states. Introducing missions experiences in Democratic Republic of Congo and in Kosovo. There is made considerations about EU cooperation with various international organizations, like NATO, UN and NGOs while exercising missions of peacekeeping and crisis resolutions. To conclude with, CFSP is exercising with various... [to full text]

Siekiant nustatyti iš misijos Afganistane grįžusių karių psichologinę būklę, patiriamus stresogeninius įvykius, kokios stresinės situacijos įtakoja potrauminio streso pasireiškimą, šiame darbe analizuojami jų patirti stresogeniniai įvykiai, potrauminio streso išsivystymas bei grupės sutelktumas. „Karių patiriamo streso klausimynas“, Potrauminio streso Misisipės skalė“, „Grupės sutelktumo“ klausimynais. Apklausta 111 iš misijos Afganistane grįžusių karių. Rezultatai parodė, kad kariams, patyrusiems daugiau stresogeninių įvykių bei blogiau vertinantiems grupės sutelktumą, yra labiau išreikšti potrauminio streso simptomai, nei tiek pat patyrusiems stresogeninių įvykių, bet geriau vertinantiems grupės sutelktumą. Nustatyta, kad nepriklausomai nuo patiriamų stresogeninių įvykių, kariai patiria daugiau potrauminio streso simptomų, esant blogesniam grupės sutelktumui. Tiek aukštojo, tiek neturinčių aukštojo išsilavinimo, tiek vyresnių, tiek jaunesnių ir patyrusių stresogeninių įvykių karių potrauminio streso simptomų išreikštumas nesiskiria. / Aiming to assess the psychological condition of soldiers, who have returned from an international mission in Afghanistan, the incurred stressogenic events, to find out what stressful situations cause post-traumatic stress, the stressogenic events they have experienced as well as development of post-traumatic stress and unit cohesion are the scope of analysis of this paper. 111 soldiers, who had returned from an international mission, were interviewed using the following surveys: Soldiers' Stress Survey, Mississippi Scale for Post-traumatic Stress, Unit Cohesion. The results demonstrated that the soldiers, who had experienced more stressogenic events and evaluated the unit cohesion with a lower grade, had a deeper post-traumatic stress symptoms than those, who had experienced the same number of stressogenic events but gave a better evaluation of the unit cohesion. It has been established that in the event of lower unit cohesion, soldiers experience deeper post-traumatic stress symptoms, regardless of incurred stressogenic events. The depth of post-traumatic stress symptoms did not vary between groups of soldiers having higher education degree and those who did not, as well as between older and younger or the ones, with bigger stressogenic event experience.