Vadovaujantis prof. B. Bitino (2004) mintimis, galima labai aiškiai atskirti moksleivių destruktyvaus elgesio vadybinį (valdymo) lygmenį ir jo praktinio realizavimo (pedagoginį) lygmenį. Visgi vadybinis - administracinis lygmuo negali būti atskirtas nuo tiesioginio pedagoginio proceso jau vien todėl, kad vadybinės priemonės turi remtis konkrečiais auklėjimo uždaviniais, įvertinant tiek teorines šio proceso prielaidas, tiek ir konkrečių taikytinų priemonių efektyvumą. Kitaip tariant, mokinių destruktyvaus elgesio vadyba turi remtis konkrečiais edukologijos, psichologijos ir kitų mokslo sričių, tiriančių asmenybę ir jos raidą, pasiekimais. Tik tuomet ji bus rezultatyvi ir efektyvi. Kita vertus, labai svarbu, kad taikomi vadybiniai modeliai būtų tinkami keliamiems pedagoginiams uždaviniams. Atliktas tyrimas parodė, kad ir mokiniai, ir mokytojai mato nemažai galimybių gerinti auklėjamąjį darbą.. Tačiau mokytojai įvairias vadybines priemones dažniausiai vertina kaip daug efektyvesnes nei mano mokiniai. Ir mokiniai, ir mokytojai vieningai akcentuoja didesnio dėmesio svarbą mokinių tarpusavio santykiams. Tyrimas parodė, kad 6-8 klasių mokiniai nėra pakankamai įsisąmoninę netinkamo (destruktyvaus) elgesio žalą pačiam mokiniui, mokymosi rezultatams ir tarpusavio santykiams su bendraamžiais ir mokytojais. Destruktyvi mokinio elgsena neretai priklauso nuo jo nesugebėjimo realizuoti savąjį „Aš“ pozityviais būdais. Tam turi įtakos ir mokytojo bei kitų specialistų dalykinė kompetencija... [toliau žr. visą tekstą] / According to the prof. B. Bitinas it is possible clearly distinguish between the managerial level of schoolchildren destructive behaviour and it’s practical realization (pedagogical) level. However managerial–administrative level can not be separated from direct pedagogical process because the managerial instruments shall go entirely with the concrete educational tasks, assessing the theoretical preconditions for this process and effectiveness of possible to apply concrete tools. In other words, the management of schoolchildren destructive behaviour has appeal to the concrete achievements of science analysing personality and it’s evolution as educology, psychology and etc. Only then it could be effective and useful. But also it is very important that applied managerial models would be appropriate for raised pedagogical tasks. The accomplished research showed that schoolchildren of 6-8 class do not realize clearly the harm of bad (destructive) behaviour for themselves, learning results and relations between contemporaries and teachers. The appearance of schoolchild destructive behaviour usually depends on incapacity to realize his ego in positive ways. The teacher’s and other specialist’s competence, communication with schoolchildren skills also have influence. Both teachers and schoolchildren often assess similarly the appearance of schoolchildren destructive behaviour, it reasons and effective education methods. But also there are some essential differences. Knowing of... [to full text]

Moksleivių elgesys turintis įtakos sveikatai, gyvensena, santykiai šeimoje ar bendraamžių grupėje tolydžiai kinta. Dabartinių moksleivių sveikata nėra itin gera: netaisyklinga laikysena, regos sutrikimai, dažnesnės traumos, daug savižudybių. Todėl svarbu kuo daugiau sužinoti apie paauglių gyvensena, jos kaitą. Tyrimas atliktas 2006 metų sausio ir vasario mėnesiais Kauno miesto „Vaižganto“ vidurinėje mokykloje, Sargėnų vidurinėje mokykloje, bei VDU Kauno „Rasos“ gimnazijoje. Buvo išdalinta 412 anketų, tačiau tolesniam tyrimo rezultatų apdorojimui buvo tinkamos 400 anketų. Tyrimo tikslas — ištirti Kauno bendrojo lavinimo mokyklų 7-ų ir 9-ų klasių mokinių elgesio, šeimos ir mokyklos aplinkos ypatumus, įvertinti jų ryšį su nusiskundimais sveikata. Uždaviniai: 1. Nustatyti ir palyginti 7-ų ir 9-ų klasių mokinių specifinius sveikatos rizikos veiksnius. 2. Nustatyti ir palyginti 7-ų ir 9-ų klasių mokinių mokyklos aplinkos vertinimo ypatumus. 3. Nustatyti ir palyginti 7-ų ir 9-�� klasių mokinių bendravimo šeimoje ypatumus. 4. Nustatyti ir palyginti 7-ų ir 9-ų klasių mokinių sveikatos bei savijautos rodiklius. Buvo iškelta hipotezė, kad šių dienų 7-ų klasių mokinių gyvensenos ir elgesio, turinčio įtakos sveikatai, dėsningumai yra panašūs kaip ir 9-ų klasių mokinių. Darbe buvo taikomi šie tyrimo metodai: teorinės analizės ir apibendrinimo, anketinės apklausos, matematinės statistikos. Anketinės apklausos metodu siekėme nustatyti mokyklos, namų aplinkos, bendravimo su bendraamžiais... [toliau žr. visą tekstą] / Schoolchild behavior having influence for their health, the lifestyle, in family and in contemporary group gradually varies. The health of contemporary schoolchild is not especially good: irregular posture, disorder of eyesight, frequent injuries, many self-murders. Therefore, it is important to find out as much on adolescent’s lifestyle and its alternation. The inquiry was prosecuted in “Vaižgantas” and “Sargėnai” secondary schools and VDU Kaunas “Rasa” high school in Kaunas city in January and February of 2006. There were distributed 412 of questionnaires. To work for the succeeded results of the research were applied 400 questionnaires. The purpose of research – to investigate Kaunas 7 and 9 classes schoolchild behavior, the singularities of family and school environment and estimate the relation between complaints about health. The goal: 1. To determine and compare the factors of specific health risk of 7 and 9 classes schoolchild. 2. To determine and compare the singularities of school environment of 7 and 9 classes schoolchild. 3. To determine and compare the singularities of intercourse in family of 7 and 9 classes schoolchild. 4. To determine and compare the rate of schoolchild health of 7 and 9 classes. The hypothesis was that consistent pattern of latter-day schoolchild of 7 class lifestyle and behavior, which influence health are also similar as of 9 class schoolchild. Methods practiced in this research: the theoretical analysis and generalization, questionnaire... [to full text]