Vadovaujantis prof. B. Bitino (2004) mintimis, galima labai aiškiai atskirti moksleivių destruktyvaus elgesio vadybinį (valdymo) lygmenį ir jo praktinio realizavimo (pedagoginį) lygmenį. Visgi vadybinis - administracinis lygmuo negali būti atskirtas nuo tiesioginio pedagoginio proceso jau vien todėl, kad vadybinės priemonės turi remtis konkrečiais auklėjimo uždaviniais, įvertinant tiek teorines šio proceso prielaidas, tiek ir konkrečių taikytinų priemonių efektyvumą. Kitaip tariant, mokinių destruktyvaus elgesio vadyba turi remtis konkrečiais edukologijos, psichologijos ir kitų mokslo sričių, tiriančių asmenybę ir jos raidą, pasiekimais. Tik tuomet ji bus rezultatyvi ir efektyvi. Kita vertus, labai svarbu, kad taikomi vadybiniai modeliai būtų tinkami keliamiems pedagoginiams uždaviniams. Atliktas tyrimas parodė, kad ir mokiniai, ir mokytojai mato nemažai galimybių gerinti auklėjamąjį darbą.. Tačiau mokytojai įvairias vadybines priemones dažniausiai vertina kaip daug efektyvesnes nei mano mokiniai. Ir mokiniai, ir mokytojai vieningai akcentuoja didesnio dėmesio svarbą mokinių tarpusavio santykiams. Tyrimas parodė, kad 6-8 klasių mokiniai nėra pakankamai įsisąmoninę netinkamo (destruktyvaus) elgesio žalą pačiam mokiniui, mokymosi rezultatams ir tarpusavio santykiams su bendraamžiais ir mokytojais. Destruktyvi mokinio elgsena neretai priklauso nuo jo nesugebėjimo realizuoti savąjį „Aš“ pozityviais būdais. Tam turi įtakos ir mokytojo bei kitų specialistų dalykinė kompetencija... [toliau žr. visą tekstą] / According to the prof. B. Bitinas it is possible clearly distinguish between the managerial level of schoolchildren destructive behaviour and it’s practical realization (pedagogical) level. However managerial–administrative level can not be separated from direct pedagogical process because the managerial instruments shall go entirely with the concrete educational tasks, assessing the theoretical preconditions for this process and effectiveness of possible to apply concrete tools. In other words, the management of schoolchildren destructive behaviour has appeal to the concrete achievements of science analysing personality and it’s evolution as educology, psychology and etc. Only then it could be effective and useful. But also it is very important that applied managerial models would be appropriate for raised pedagogical tasks. The accomplished research showed that schoolchildren of 6-8 class do not realize clearly the harm of bad (destructive) behaviour for themselves, learning results and relations between contemporaries and teachers. The appearance of schoolchild destructive behaviour usually depends on incapacity to realize his ego in positive ways. The teacher’s and other specialist’s competence, communication with schoolchildren skills also have influence. Both teachers and schoolchildren often assess similarly the appearance of schoolchildren destructive behaviour, it reasons and effective education methods. But also there are some essential differences. Knowing of... [to full text]

Tyrimo objektu pasirinkta mokinių požiūris į jų elgesį mokykloje reglamentuojančias taisykles bei tarpusavio santykius su mokytojais (pasitikėjimas mokytojais bei tarpusavio pagarba), problematiškas elgesys (muštynės su kitais mokiniais, bėgimas iš pamokų, svetimo turto laužymas), o taip pat dalyvavimas popamokinėje veikloje. Tyrimo tikslas – išsiaiškinti paauglių dalyvavimo papomokinėje veikloje ir požiūrio į mokyklą bei problematiško elgesio tarpusavio sąsajas. Tyrimo uždaviniai: 1. Išsiaiškinti mokinių požiūrio į elgesio taisykles bei savo pareigas priklausomybę nuo dalyvavimo papomokinėje veikloje ir šios veiklos pobūdžio. 2. Išsiaiškinti mokini��� ir mokytojų tarpusavio santykių priklausomybę nuo dalyvavimo papomokinėje veikloje ir šios veiklos pobūdžio. 3. Išsiaiškinti mokinių problematiško elgesio priklausomybę nuo dalyvavimo papomokinėje veikloje ir šios veiklos pobūdžio. 4. Įvertinti požiūrio į mokyklą ir problematiško elgesio ypatumus priklausomai nuo lyties. Tyrime buvo apklausta 476 Kauno rajono aštuntos – devintos klasės mokiniai. Mokiniai parinkti iš šešių pagrindinių, šešių vidurinių mokyklų ir keturių gimnazijų. Tiriamųjų imtį pagal lytį sudarė 221 mergaitė ir 243 berniukai. 12 mokinių savo lyties nenurodė. Darbe taikytas apklausos raštu metodas. Anketos mokinių klausta ar jiems patinka mokykla, ar jie žino jų elgesį mokykloje reglamentuojančias taisykles. Kiek šios taisyklės yra teisingos, kaip jie vertina savo teises mokykloje. Siekiant išsiaiškinti... [toliau žr. visą tekstą] / The pupils attitude towards the regulating rules of their behavior in school and their inter relationship with teachers (trust in teachers and their mutual respect) also the components of problematic behavior such as brawls with other students, lesson skipping, property intrusion are chosen as The research object. Aim of the research – to find the connection of teenager after school activities participation and the attitude towards school and problematic behavior. The research goal: 1. To sort the pupils’ attitude towards behavior rules and their responsibilities, depending on their participation in after school activities and the nature of those activities. 2. To sort the interrelationship between pupils and teachers depending on participation in after school activities and the nature of those activities. 3. To sort the pupils’ problematic behavior dependency on participation in after school activities and the nature of those activities. 4. To evaluate the attitudes towards school and the peculiarities of problematic behavior, relating to gender. 476 eight – ninth grade pupils of Kaunas region schools were surveyed in this research. Pupils were selected from six base schools, six secondary schools, and four gymnasiums. The data corpus concerning gender was formed from 221 girls and 243 boys. 12 pupils did not indicate their gender. The written test method was used in the survey. The pupils were asked whether they like school, do they know the rules relating their... [to full text]