After – school education allows obtaining one of the most important aims of education – to ensure qualitative and continues education while a child with his needs is in the centre of the process. Professional organization of educational process is constant improvement of school and item of qualitative education. After – school education is understood like a permanent process intended for a child’s socialization, creativeness, development of abilities, expansion of leisure time, recreation. All after – school activities have to help a child to spread his individual abilities of creativity, to satisfy his natural demands of self – expression, love and deference, purport, creativeness, orderliness and harmony. After – school education is a component of educational process, which determines individual formation and even has decisive stress for it. Therefore it is very important to anlyze this process systematically. Research object: organization of after – school education. Research objectives: To analyze the structure, organization of after – school activities, to establish expedience, usefulness, varieties of forms, initiative using after – school activities.

After research it was discovered that financial functions have backlash in after schoolwork. Negative attitude of parents influenced children’s activities. It’s possible to optimise after school process, evaluate all inner and outer influence and its possibilities in society. Part of the students refuses to take part in after schoolwork because they aren’t interested in suggested activities.

International and intercultural cooperation of countries, integration into the European Union brought radical changes into the system of education. It became more democratic, grounded by critical thinking and cooperation. Great attention is paid to education itself and its quality. Pupils are forced to adapt quickly to the changeable situation. The studying load is increasing, pupils have less free time, they do not use it very effectively and properly what raises the problem of this work. The aim of the work is to analyze the problems of free time of 5-7 formers and to find adequate ways for solving them. In order to achieve this aim the following objectives have been set: 1. After analyzing pedagogical, psychological literature to study the influence of education upon a personality, to consider ways and forms of free time. 2. With the help of empirical investigation to find out how pupils plan their free time, to set the problems and present pedagogical preventions. 3. To find out how free time differs in a city and in a country. 4. To present conclusions and recommendations how to plan pupils’ free time in an effective and efficient way. The methods used in the work are as follows: 1. Pedagogical, psychological, and methodological literary analysis that helps to reveal the ways and forms of free time typical for this age group. 2. Questionnaire that provides an opportunity to disclose the peculiarities of students’ free time in a city and in a country. 3. Qualitative... [to full text]

The thesis “Development of artistic perception by means of animation at out-of-school activities of 12-16 year old pupils” was worked out to analyze ways and possibilities of pedagogical impact by means of animation, as well as to elaborate the influence of the theory and practice of animation on artistic perception. The aim of this study work is to reveal development possibilities of artistic perception through animation. The subject of the research paper is many-sided artistic perception of school children from 12 to 16 years of age and its development. Brief history of animation origination and formation in the world, its development in Lithuania as well as pedagogical methods of application of Lithuanian animation are presented in the first part of the thesis. Second part of the study work elaborates on animation terms and the description of its specifics. Presumptions of pedagogical and psychological impact on teenagers, visual (screen) communications, including animation, are also reviewed in the second part. The third part examines development of artistic perception in the process of creation of animation films. An experiment carried out in animation school along with questionnaires reflecting viewpoints of secondary school children and animation hobby groups also find its description in the third part. This part also analyses the differences in artistic perception. Survey data are being illustrated via diagrams. The whole research paper confirmed that animation... [to full text]

Popamokinė veikla – labai svarbi moksleivių užimtumo sritis, suteikianti galimybes atsiskleisti jų gabumams, leidžianti pagilinti ir praktiškai panaudoti žinias, įgytas pamokų metu. Viena iš popamokinės veiklos rūšių yra muzikinė veikla (būreliai). Mokinių įtraukimas į jiems reikšmingą, įdomią veiklą — svarbi sąlyga asmenybės tapsmui formuotis. Pastaraisiais metais formalusis popamokinis ugdymas suprantamas kaip papildoma popamokinė veikla, atliekanti mokinių užimtumo funkciją. Tačiau pagrindinis popamokinės muzikinės veiklos tikslas — puoselėti prigimtinį vaiko muzikalumą, ugdyti kūrybišką ir emocingą, norinčią ir gebančią prasmingai dalyvauti muzikinėje veikloje asmenybę. Mokinių ugdymas remiantis popamokine muzikine veikla, traktuojant šią veiklą ne kaip užimtumo priemonę, o kaip į raišką orientuotą veiklą, yra svarbi pedagoginė problema. Todėl tyrimo objektu pasirinktas vidurinių klasių mokinių ugdymas remiantis popamokine muzikine veikla. Tyrimo tikslas — atskleisti mokinių ugdymo remiantis popamokine muzikine veikla galimybes. Formuluojama tyrimo hipotezė, kad popamokinė muzikinė veikla yra neatsiejama mokinio asmenybės ugdymo dalis, stiprinanti savarankiškumą, kūrybiškumą, iniciatyvumą bei saviraišką. Tyrimas atskleidė, kad popamokinės veiklos ugdymo institucijose veiksmingumas priklauso nuo subjektyvių ir objektyvių sąlygų — prieinamumo, materialinių išteklių, organizacijos, informacijos sklaidos bei kitų veiksnių. Pagrindinis popamokinės muzikinės veiklos tikslas —... [toliau žr. visą tekstą] / After-school activity is a very important field of pupils’ occupation, giving opportunities to reveal their talents, deepen and practically use their knowledge, gained during the lessons. Musical activity (circles) is one type of after-school activity. Pupils’ attachment to the activity they are keen on is an important condition of developing their personalities. In the last years formal after-school education is considered as an extra after-school activity carrying out the function of pupils’ occupation. However, the main objective of after-school musical activity is to cherish natural musical abilities of a child developing a creative and emotional personality who is eager and capable taking a meaningful part in a musical activity. Pupils’ education referring to after school musical activity, considering it not merely as means of occupation but as an activity seeking personal self expression - this is an important pedagogical problem. Thus an object of investigation is education of pupils on the basis of after-school musical activity in a secondary school. The purpose of this analysis is to reveal possibilities of pupils’ education based on after school musical activity. The hypothesis of the analysis is formulated that after- school musical activity is an inseparable part of developing pupils’ personality enforcing individual independence, creativity, initiative and self-expression. The analysis reflected that the effectiveness of after-school musical activity in an... [to full text]

Darbo objektas: Kūno kultūros mokytojų požiūris į neformalųjį fizinį ugdymą mokykloje. Tikslas: Nustatyti kūno kultūros mokytojų požiūrį į neformalųjį fizinį ugdymą Kauno rajono mokyklose. Tyrimo uždaviniai : 1. Nustatyti mokinių dalyvavimo sportinės krypties neformaliame ugdyme mastą ir pobūdį mokytojų požiūriu. 2. Išsiaiškinti mokinių dalyvavimo ir nedalyvavimo sportinės krypties neformaliame ugdyme priežastis mokytojų požiūriu. 3. Nustatyti sporto renginių organizavimo ypatumus mokytojų požiūriu. Tyrimo metodai: • Mokslinės literatūros analizė. • Anketinė apklausa. • Statistinių duomenų aprašomoji analizė Išvados: 1. Daugiausiai organizuojami 5-8 kl. krepšinio ir kvadrato neformalaus ugdymo būreliai, 9-12 kl. – krepšinio. Populiariausi sportinės krypties neformalaus ugdymo bureliai tarp vaikinų – krepšinis, o tarp merginų – aerobika. Daugiausiai mokinių lanko krepšinio neformalaus ugdymo būrelių. 2. Nustatėme, kad sportinės krypties neformalaus ugdymo būrelių nelankymo priežastys yra mokinių silpna motyvacija. Mokytojai skatina mokinių dalyvavimą sportinės krypties neformalaus ugdymo būrelyje įteikdami pagyrimo raštą. 3. Mokyklose dažniausiai organizuojamas sporto renginys – varžybos. Dažniausiai organizuojamos varžybos – krepšinio, konkursai – „Geriausi mokyklos sportininkai“, sporto šventės – Šokio sporto šventė, turnyrai – „Vasaris - mano sveikatos mėnuo“. Mokyklos sporto renginius dažniausiai organizuoja mokytojai, o dalyvauja mokytojai ir mokiniai. / Object: Physical education teachers' approach to non-formal school physical education. Aim: Set of physical education teachers' attitudes towards non-formal physical education Kaunas district schools. Objectives: 1. Set the direction of athletic participation of students in informal education scope and nature of the teachers' point of view. 2. Ascertain students 'participation and non-participation in sports cause the direction of non-formal education teachers' attitudes. 3. Set of sport events in terms of the specific organization of teachers. Methods: • Scientific literature analysis. • Questionnaire interview. • Statistical data descriptive analysis. Conclusions: 1. Most organized Grades 5-8 . basketball and informal education squared circles , 9-12 grade . - The basketball . The most popular sports trend of informal education groups among boys basketball - and the girls - aerobics. Most students attending informal education basketball circles . 2. We found that the trend of sporting informal education circles reasons for non-attendance of pupils is weak motivation. Teachers encourage students' participation in sports circle direction of informal education by presenting to them a letter of commendation . 3. In schools usually organized sporting event - the race . Mostly organized race - basketball competitions - best school athletes , sports festival - a celebration of dance sports , tournaments – „ February - the month of my health“. Schools sporting events are usually... [to full text]

Darbe atlikta teorinė papildomo ugdymo sampratos, mokinių laisvalaikio užimtumo poreikių tenkinimo bendrojo lavinimo mokyklose ir socialinio pedagogo dalyvavimo popamokinės veiklos procese analizė. Iškelta hipotezė, vaikų dalyvavimą popamokinėje veikloje tėvai, ugdantys pedagogai bei socialiniai pedagogai įtakoja tik iš dalies, jų pasirinkimą labiau lemia pasiūla, galimybės ir pačių apsisprendimas. Buvo naudojamas turinio analizės metodas, kurio tikslas - išsiaiškinti popamokinės veiklos mokykloje ypatumus, galimus trūkumus ir daromas klaidas bei socialinių pedagogų galimybes dalyvauti laisvalaikiou žimtumo tenkinime, atliekant atvirų klausimų ir interviu atsakymų turinio analizę. Anketinės apklausos metodu buvo siekta identifikuoti mokinių ir tėvų nuostatų į papildomąjį ugdymą raišką ir išsiaiškinti, kaip mokyklos vaidmenį, tenkinant laisvalaikio užimtumo poreikius, vertina patys proceso dalyviai. Tyrime naudoto interviu tikslas – gauti būtiną tyrimui informaciją apie neformaliojo ugdymo situaciją mokyklose, įvairius šio proceso ypatumus, mokytojų ir mokinių išgyvenimus, subjektyvią jų nuomonę apie socialinio pedagogo vaidmenį, tenkinant laisvalaikio užimtumo poreikius. Į tyrimą buvo įtraukti 454 asmenys. Anketinėje apklausoje dalyvavo 436 respondentai: 234 mokiniai ir 202 jų tėvai. Pusiau struktūruotame interviu buvo atliktas devyniose šalies mokyklose, kur buvo apklausti 9 mokyklų administracijos atstovai, kuruojantys neformalųjį ugdymą švietimo įstaigoje, ir 9 mokyklų... [toliau žr. visą tekstą] / The paper deals with the theoretical analysis of additional education purpose, the schoolchildren’s spare – time entertainment participation in the comprehensive school and social educator participation in the out–of- school activity. Hypothesis: children’s participation in the out–of- school activity parents, teachers and social educator affects only partly, their choice determined by supply, opportunities and self determination. Content analysis was used to extracurricular activities at school find out the characteristics, shortcomings and mistakes, and opportunities for social educator to participate in spare – time entertainment to analyze the open questions and interview responses of content analysis. Questionnaire survey method was sought to identify schoolchildren’s and parent's attitudes towards the resolution of additional education and to explore how the role of the school, meet the needs of the entertainment, value participants themselves. Study used interviews aim to study the information about non-formal educational situation in the schools, teacher‘s and schoolchildren’s experiences, their subjective views on the social educator. The study included 452 persons. Questionnaire survey involved 436 respondents: 234 students and 202 parents. Semi-structured interviews were conducted in nine schools of the country, where were interviewed nine representatives of school administrations, the umbrella non-formal education in educational institution and nine school... [to full text]

Tyrimo objektu pasirinkta mokinių požiūris į jų elgesį mokykloje reglamentuojančias taisykles bei tarpusavio santykius su mokytojais (pasitikėjimas mokytojais bei tarpusavio pagarba), problematiškas elgesys (muštynės su kitais mokiniais, bėgimas iš pamokų, svetimo turto laužymas), o taip pat dalyvavimas popamokinėje veikloje. Tyrimo tikslas – išsiaiškinti paauglių dalyvavimo papomokinėje veikloje ir požiūrio į mokyklą bei problematiško elgesio tarpusavio sąsajas. Tyrimo uždaviniai: 1. Išsiaiškinti mokinių požiūrio į elgesio taisykles bei savo pareigas priklausomybę nuo dalyvavimo papomokinėje veikloje ir šios veiklos pobūdžio. 2. Išsiaiškinti mokini��� ir mokytojų tarpusavio santykių priklausomybę nuo dalyvavimo papomokinėje veikloje ir šios veiklos pobūdžio. 3. Išsiaiškinti mokinių problematiško elgesio priklausomybę nuo dalyvavimo papomokinėje veikloje ir šios veiklos pobūdžio. 4. Įvertinti požiūrio į mokyklą ir problematiško elgesio ypatumus priklausomai nuo lyties. Tyrime buvo apklausta 476 Kauno rajono aštuntos – devintos klasės mokiniai. Mokiniai parinkti iš šešių pagrindinių, šešių vidurinių mokyklų ir keturių gimnazijų. Tiriamųjų imtį pagal lytį sudarė 221 mergaitė ir 243 berniukai. 12 mokinių savo lyties nenurodė. Darbe taikytas apklausos raštu metodas. Anketos mokinių klausta ar jiems patinka mokykla, ar jie žino jų elgesį mokykloje reglamentuojančias taisykles. Kiek šios taisyklės yra teisingos, kaip jie vertina savo teises mokykloje. Siekiant išsiaiškinti... [toliau žr. visą tekstą] / The pupils attitude towards the regulating rules of their behavior in school and their inter relationship with teachers (trust in teachers and their mutual respect) also the components of problematic behavior such as brawls with other students, lesson skipping, property intrusion are chosen as The research object. Aim of the research – to find the connection of teenager after school activities participation and the attitude towards school and problematic behavior. The research goal: 1. To sort the pupils’ attitude towards behavior rules and their responsibilities, depending on their participation in after school activities and the nature of those activities. 2. To sort the interrelationship between pupils and teachers depending on participation in after school activities and the nature of those activities. 3. To sort the pupils’ problematic behavior dependency on participation in after school activities and the nature of those activities. 4. To evaluate the attitudes towards school and the peculiarities of problematic behavior, relating to gender. 476 eight – ninth grade pupils of Kaunas region schools were surveyed in this research. Pupils were selected from six base schools, six secondary schools, and four gymnasiums. The data corpus concerning gender was formed from 221 girls and 243 boys. 12 pupils did not indicate their gender. The written test method was used in the survey. The pupils were asked whether they like school, do they know the rules relating their... [to full text]