Tyrimo tikslas – nustatyti suaugusiųjų prieraišumo ir nerimastingumo bei depresiškumo sąsajas. Tyrime dalyvavo 273 Kauno miesto gyventojai, iš jų 181 (66,3%) moteris ir 92 (33,7%) vyrai. Tiriamųjų amžiaus vidurkis 35,19±11,28. Tyrime buvo naudotos metodikos: • Suaugusiųjų prieraišumo skalė (Multi – Item Measure of Ault Attachment, vėliau pavadinta - The Experiences in Close Relationships scale (ECR) K. Brennan et.al., 1998). • Zung depresijos skalė (Zung depression inventory, W.W. K. Zung et.al., 1965) • Būsenos- bruožo nerimo nustatymo metodikos nerimo kaip bruožo skalė (Trait Anxiety Inventory - Trait Form (Spielberger); • Rosenberg savivertės skalė (The Rosenberg Self-Esteem Scale, Rosenberg, M., 1965). Tyrimo rezultatai parodė, kad saugiai prieraišiems asmenims būdingas mažiausiai išreikštas depresiškumas ir nerimastingumas, o baimingam - vengiančiam prieraišumo tipui – labiausiai išreikštas nerimastingumas ir depresiškumas. Tiriamųjų savivertė pilnai įtakoja depresiškumo ir prieraišumo sąsajas (pilnos mediacijos modelis), o nerimastingumo ir prieraišumo sąsajas įtakoja iš dalies (dalinės mediacijos modelis). / The aim of the study was to assess the connection between adult attachment, anxiety and depressiveness. The subjects of the study were 273 men and women (181 (66, 3 per cent) women and 92 (33,7 per cent) men. The mean of the age of subjects was 35, 19±11,28. These methods were used for investigation: • Multi – Item Measure of Adult Attachment or The Experiences in Close Relationships scale (ECR) K. Brennan et.al., 1998; • Zung depression inventory, W.W. K. Zung et.al., 1965; • Trait Anxiety Inventory - Trait Form (Spielberger); • The Rosenberg Self-Esteem Scale, M. Rosenberg, 1965. The results of the study showed that save attached subjects are least depressed and have least anxiety as trait. Disoriented subjects have are more depressed than other and have more anxiety as trait than the other subjects. Self – esteem of subjects is mediator of attachment and depressiveness connection (full mediation model) and mediator of attachment and anxiety as trait connection (part mediation model).

Tyrimo tikslas: išsiaiškinti kaip gotikinio metalo ir klasikinės muzikos klausymasis siejasi su depresiškumu ir suicidinėmis tendencijomis, patikrinti klasikinės muzikos poveikį nuotaikai bei palyginti kaip šis poveikis skiriasi depresiškiems, suicidiškiems ir šių problemų neturintiems paaugliams. Tyrime dalyvavo 134 Kauno „Vyturio“ katalikiškos vidurinės mokyklos 8-12 klasės moksleiviai, kurių amžius pasiskirstęs tarp 13-19 metų. Iš jų 69 (51, 49%) mergaitė ir 65 (48, 51%) berniukai. Tiriamieji užpildė anketas, kuriose buvo matuojamas depresiškumas (Zung‘o depresiškumo skalė, Zung, 1965), požiūris į savižudybę (Nuostatų savižudybių atžvilgiu klausimyno dvi skalės Skruibis, Gintilienė ir Labanauskaitė, 2008), suicidiškumas (Suicidiškumo skalė iš klausimyno depresijos pokyčiams matuoti, Pranckevičienė, Goštautas, 2007), nuotaika (PANAS-X, Watson ir Clark, 1994). Užpildžius papildomą dabartinės nuotaikos klausimyną, tiriamųjų buvo prašoma paklausyti klasikinės muzikos dainos. Po to užpildyti nuotaikos klausimyną. Tyrimo rezultatai parodė, kad gotikinio metalo ir klasikinės muzikos klausymasis nesisieja su paauglių depresiškumu ir suicidinėmis tendencijomis, tačiau gotikinio metalo muzikos klausymasis siejasi su paauglių mergaičių pasitikėjimu savimi, o klasikinės muzikos klausymasis siejasi su didesniu paauglių, ypač, berniukų nuovargiu, o mergaičių linksma nuotaika. Taip pat, buvo nustatyta, kad klasikinė muzika daro teigiamą poveikį nuotaikai, tiek vyrams tiem moterims... [toliau žr. visą tekstą] / The aim of the study was to assess gothic metal and classical music listening relation with depression and suicidal tendencies, assess classical music effect on mood and its relation with depression and suicidal tendencies on adolescent. The subjects of the study were 134 “Vyturio” catholic high school of Kaunas 8-12 class, 13-19 year old pupil. 69 (51, 49%) girls and 65 (48,51%) boys. The participant filed Zung depression questionnaire (Zung, 1965), Questionnaire on Attitudes Towards Suicide (ATTS) two subscales: acceptance and disapprobation (Skruibis, Gintilienė and Labanauskaitė, 2008). Suicide tendencies was measured by suicidal scale (Pranckevičienė, Goštautas, 2007) and mood was measured by PANAS-X (Watson and Clark, 1994). Also was filed second mood scale, created by author. Than participants were listening classical music. After that they filed mood questionnaire again. The results of the study showed that metal and classical music do not associate with adolescents depression and suicidal tendencies. Metal music associate with adolescent girls self-assurance, and classical music - with fatigue , specially for adolescent boys, and joviality of girls. Also, result showed that classical music effect on mood is positive, for bough genders, except, for depressive boys it is negative.

Darbingo amžiaus žmonių depresiškumo sąsajos su jogos ir pilateso praktikavimu. Tyrimo objektas - darbingo amžiaus žmonių depresiškumo pasireiškimo sąsajos su jogos ir pilateso užsiėmimais. Tikslas – nustatyti darbingo amžiaus vyrų ir moterų depresiškumo sąsajas su jogos ir pilateso praktikavimu. Tiriamasis klausimas: kurią fizinio aktyvumo formą, jogą ar pilatesą, praktikuojantys darbingo amžiaus žmonės yra mažiausiai depresiški? Hipotezė: Jogą praktikuojantys vyrai ir moterys yra mažiau depresiški negu pilatesu ar joga ir pilatesu kartu užsiimantys asmenys. Uždaviniai: 1. Palyginti darbingo amžiaus vyrų ir moterų depresiškumą. 2. Ištirti darbingo amžiaus vyrų ir moterų depresiškumo sąsajas su demografiniais rodikliais 3. Palyginti depresiškumo paplitimą, joga ir pilatesu užsiiminėjančių, darbingo amžiaus vyrų ir moterų tarpe. 4. Nustatyti kaip darbingo amžiaus žmonių depresiškumas siejasi su jų pilateso ir jogos praktikavimo specifika. Išvados: 1. Darbingo amžiaus moterys yra depresiškesnės negu darbingo amžiaus vyrai. 2. Depresiškumas turi ryšį su lytimi, amžiumi, šeimynine padėtimi, pajamomis ir gyvenamąja vieta. 3. Jogą praktikuojantys darbingo amžiaus žmonės yra mažiau depresiškesni nei pilatesą ar jogą ir pilatesą kartu praktikuojantys asmenys. Pilatesą praktikuojantys vyrai ir moterys yra mažiau depresiški nei jogą ir pilatesą kartu praktikuojantys žmonės. Raktiniai žodžiai: joga, pilatesas, depresiškumas, darbingo amžiaus žmonės. / Depression links with practice of yoga and pilates of working-age people. Research object – depression„s manifestation link with prosecution of yoga and pilates of working age people. Research goal – identify links between depression and practice of yoga and pilates of working-age men and women. Research question – who are less depressed: practitioners of yoga or pilates? Hypothesis: yoga-practicing men and women are less depressed than people, who are practicing pilates or yoga and pilates together. Research tasks: 1. Compare depression between working-age men and women. 2. Investigate depression links with demographics of working-age men and women. 3. Compare prevalence of depression of working-age people, who are practicing yoga or pilates. 4. Identify associations between depression of working-age people and particularity of yoga and pilates practicing. Conclusions: 1. Working-age women are more depressed than men of working age. 2. Depression has a links with sex, age, marital status, income and place of residence. 3. Practitioners of yoga are less depressed than practitioners of pilates, or yoga and pilates together. Practitioners of pilates are less depressed than practitioners of yoga and pilates together. Key words: yoga, pilates, depression, working-age people.

Darbo tikslas: ištirti linkusių ir nelinkusių savęs žaloti įkalintų asmenų nerimo, depresiškumo įverčių skirtumus ir tarpusavio sąsajas su stresogeninių situacijų įveikos strategijomis. Tiriamieji: šiame tyrime, vykusiam nuo 2008 – 02 – 18 iki 2008 – 10 – 01, dalyvavo 256 laisvės atėmimo vietose esantys asmenys, suskirstyti į dvi – tiriamąją ir lyginamąją – grupes. Iš jų tyrime dalyvavo 81 asmuo, įtrauktas į laisvės atėmimo vietos nuteistųjų ir suimtųjų, priklausančių didelės rizikos grupei dėl savęs žalojimosi ar bandymo nusižudyti apskaitos žurnalą, kuriems paskirta sustiprinta individuali priežiūra – minėti asmenys sudaro tiriamąją grupę. Lyginamąją grupę sudarė 176 laisvės atėmimo vietose esantys neįtraukti į šį apskaitos žurnalą asmenys. Tyrimui naudotos HAD (Hospital Anxiety and Depression), BDI (Beck Depression Inventary), COPE metodikos. Išvados: nustatyta, jog linkę save žaloti yra jauni asmenys (amžiaus vidurkis – 30 m.), turintys žemesnį išsilavinimą, suimti ar atliekantys bausmę už sunkius, smurtinius nusikaltimus, laikantys save priklausomais nuo alkoholio, narkotinių medžiagų. Linkusių save žaloti įkalintų asmenų grupėje nerimo, depresiškumo įverčiai lyginant su įkalintais, bet nežalojusiais savęs asmenimis – aukštesni. Įvertinus tik linkusių save žaloti asmenų grupės depresiškumo, nerimo įverčių išreikštumą pagal laisvės atėmimo vietą nustatyta, jog suimtų asmenų grupėje nerimo, depresiškumo (tik BDI) įverčiai aukštesni nei nuteistų asmenų grupėje. Tyrime... [toliau žr. visą tekstą] / The aim of the research. To survey differences in evaluations of anxiety and depression and links with strategies used to cope with stressful situations of persons in confinement who are tended to injure themselves and those who are not.The object of the research: 256 persons in confinement took part in the research. They were divided into two groups: analyzed and comparative groups. The research was started on the 18th of February, 2008 and ended on the 1st of October, 2008. Analyzed group was made out of 81 person who were tended to injure themselves (all of them belonged to the group of persons in confinement with the higher risk due to the disposition to injure or kill themselves, and were under reinforced supervision). Comparative group was made out of 176 persons in confinement who didn‘t belong to the group with the higher risk due to the disposition to injure or kill themselves. Methods of research were HAD (Hospital Anxiety and Depression), BDI (Beck Depression Inventory), COPE methods. Conclusions. The research showed that persons who are tended to kill or injure themselves are young (~ 30 years old), with lower education, arrested or sentenced for violent crimes and those who think that are dependant on alcohol or drugs. Evaluations of anxiety and depression are higher in the group of persons in confinement who are tended to injure themselves. The results of the research showed that evaluations of anxiety and depression (only BDI) are higher in the group of... [to full text]

Tyrimo tikslas – įvertinti aleksitiminių bruožų, socialinio palaikymo ir pablogėjusios nuotaikos sąsajas priklausomų nuo alkoholio bei depresiškų tiriamųjų grupėse. Tyrimo metodai. Aleksitiminiai asmenybės bruožai buvo tiriami naudojant 20-ties teiginių Toronto aleksitimijos skalę (TAS-20). Socialiniam palaikymui įvertinti buvo naudoti socialinio palaikymo klausimynas (SSQ)(Social Support Questionnaire and Duke Social Network Questionnaire were used to assess social support). Pablogėjusiai nuotaikai ir nerimastingumui nustatyti naudota A. S. Zigmondo ir R. P. Snaitho ligoninės nerimo ir depresijos skalė (HAD – angl. Hospital Anxiety and Depression Scale). Tyrime dalyvavo 177 asmenys (77 vyrai (43,5%) ir 100 moterų (56,5%), iš jų priklausomi nuo alkoholio - 91 asmuo, (51 vyras (56 %) ir 40 (44%) moterų) ir sergančių depresija asmenų grupė, kurioje buvo 86 asmenys, iš jų 26 vyrai (30,2%) ir 60 moterų (69,8 %). Aleksitimija yra išankstinis rizikos veiksnys, turintis reikšmės psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo pradžiai, kadangi daugelis priklausomybę turinčių asmenų vartoja alkoholį ir vaistus, jog kompensuotų nesugebėjimą išreikšti ir valdyti emocijas. Aleksitimija susijusi su nerimu ir depresiškumu, neigiamai veikia gydymo rezultatus ir apsunkina sveikimo procesą. Rezultatai. Aleksitiminių bruožų pasireiškimas nesiskiria priklausomų nuo alkoholio ir depresiškų tiriamųjų grupėse. Labiau išreikšti aleksitiminiai bruožai tiesiogiai siejasi su ryškesniais pablogėjusios nuotaikos... [toliau žr. visą tekstą] / The aim of the study was to assess depressive features, social support and the deterioration of the interface depending on the mood and spirit with depression groups. Methods of study. alexithymia personality traits were tested using Toronto's Alexithymia Scale 20 propositions (TAS-20). Social Support Questionnaire (SSQ) and Duke Social Network Questionnaire were used to assess social support. In order to assess worsening mood and anxiety, A. S. Zigmond and R. P. Snaith’s Hospital Anxiety and Depression Scale (HAD) was employed. The study included 177 subjects (77 men (43.5%) and 100 women (56.5%) of their dependence on alcohol - 91 person (51 males (56%) and 40 (44%) women) and group of people, suffering from depression, which has 86 members, of which 26 were males (30.2%) and 60 women (69.8%). Alexithymia traits is an early risk factor values of psychoactive substance use beginning, whereas many people which are addicted to alcohol and drugs are using them to compensate the inability to describing and control their emotions. Alexithymia is associated with anxiety and depression, adversely affects treatment outcomes and complicates the recovery process. Results. Alexithymia traits features are the same in both groups, people addicted to alcohol and depressed people. The features, which are more significant, directly relates to the deterioration of the brighter mood indicators. Alcohol-dependent patients group experience less social support because of more expressed... [to full text]

Darbe yra analizuojama sveikatos kontrolės lokuso, depresiškumo, agresyvumo tarpusavio sasąjos bei skirtumai sergančiųjų širdies ir kraujagyslių ligomis bei sveikų suaugusiųjų grupėse. Tyrime dalyvavo 203 tiriamieji, t.y. 100 širdies ir kraujagyslių ligomis sergančių, stacionare besigydančių pacientų, ir 103 sveiki suaugę, kurie sudarė kontrolinę grupę. Apklausti 88 vyrai (43,3 proc.) ir 115 moterų (56,7 proc.) kurių amžiaus pasiskirstymas 35-89 metai, o vidurkis 62,21 metų (SD.=10,855). Sveikatos kontrolės lokusas nustatytas Daugiamate sveikatos kontrolės lokuso skale, A forma (MHLC-Multidimensional Health Locus of Control Scale; Wallston, Wallston, DeVellis, 1978), depresiškumas įvertintas Beko depresijos klausimynu (BDI-Beck Depression Inventory; Beck, Ward, Mendelson, Mock, Erbaugh, 1961), agresyvumas - Perkeltos agresijos klausimynu (DAQ- The Displaced Aggression Questionnaire; Denson, Pedersen, Miller, 2006). Sergantys širdies ir kraujagyslių ligomis labiau, nei sveiki pasižymi depresiškumu ir agresyvumu emociniame bei kognityviniame lygmenyse. Pacientams labiau būdingas išorinis kitų poveikio, o vyrams ir vidinis sveikatos kontrolės lokusas. Moterims būdingas stipriau išreikštas agresyvumas emociniame lygmenyje bei kitų poveikio sveikatos kontrolės lokusas lyginant su vyrais. Jaunesnis pacientų amžius susijęs su aukštesniu agresyvumo lygiu, tačiau vyresni vyrai, priešingai, stipriau išreiškia agresyvumą elgesiu, o moterys – depresiškumą. Priklausomai nuo šeimyninės... [toliau žr. visą tekstą] / The aim of this study is to analyse health locus of control, depressiveness and aggressivness interface and comparison between cardiovascular disease patients and healthy population. There were 203 participants in this study, 100 were in-patients with cardiovascular disease and 103 control group healthy adults. 88 of them were men (43,3 %) and 115 women (56,7 %) between 35 and 89 years of age, mean of age is 62,21 years (SD.=10,855). Health locus of control was assassed with Multidimesional Health Locus of Control Scale, A form (MHLC; Wallston, Wallston, DeVellis, 1978). Depessiveness was assessed with Beck Depression Inventory (BD; Beck, Ward, Mendelson, Mock, Erbaugh, 1961) and aggressiveness - with The Displaced Aggression Questionnaire (DAQ; Denson, Pedersen, Miller, 2006). Patients with cardiovascular disease are more depressive and express more aggressiveness in affective and cognitive dimensions comparing with healthy population. Patients are more prone to external powerful others health locus of control, also men – to inner health locus of control. Women express higher scores in affective dimension agressiveness and powerful others health locus of control in comparison to men. Lower age is related with higher expressed aggressiveness in patients group, but, conversely, older men express higher behavioral displaced aggression, and women – depressiveness. There were no significant differences according to family state, in contrast to healthy population, what shows that... [to full text]

Lietuvoje yra nedaug mokslinių tyrimų apie įkalintų asmenų tyčinį savęs žalojimą, susijusį su savižudybės rizika. Užsienio šalių moksliniais tyrimais nustatomos įkalintų asmenų tyčinio savęs žalojimo sąsajos su negatyviomis situacijomis ir depresiškumu yra nevienareikšmės. Įkalintų asmenų tyčinio savęs žalojimo atsiradimui gali būti svarbūs stabilesni asmenybiniai veiksniai, kaip kertiniai įsitikinimai. Tyrimo tikslas. Nustatyti patirtų negatyvių situacijų, depresiškumo ir kertinių įsitikinimų (pagal kognityvinę - elgesio teoriją) sąsajas su nuteistų vyrų tyčiniu savęs žalojimu. Tiriamieji. Tyrime savanoriškai dalyvavo 168 nuteisti vyrai, kalintys Pravieniškių pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje. Tiriamųjų amžiaus vidurkis – 29,39 metai. Tyrimo metodai. Duomenys buvo renkami, naudojant: Tyčinio savęs žalojimo skalė – sutrumpinta versija (DSHI-s), Kongityvinės triados skalė (CTI), Depresiškumo skalė (CES-D), Negatyvių situacijų įkalinimo įstaigoje skalė. Taip pat tiriamiesiems buvo pateikiami klausimai apie jų sociodemografinius, kriminogeninius rodiklius bei save žalojantį elgesį praeityje. Tyrimo išvados. Tyčia save žalojusių nuteistų vyrų kertiniai įsitikinimai apie save, pasaulį ir ateitį yra negatyvesni nei savęs nežalojusių nuteistų vyrų. Nuteistų vyrų negatyvesni kertiniai įsitikinimai apie ateitį yra susiję su didesne tyčinio savęs žalojimo tikimybe, atsižvelgus į tyčiniam savęs žalojimui reikšmingus šalutinius veiksnius: tyčinį savęs žalojimą... [toliau žr. visą tekstą] / The number of scientific researches about deliberate self-harm that are associated with the risk of suicide among incarcerated persons is not plentiful. The results of scientific researches in foreign countries about the associations of deliberate self-harm with negative situations and depressiveness among incarcerated persons are not unambiguous. Therefore it might be important more stable personality factors such as core beliefs for the deliberate self- harm of incarcerated persons. Research aim. The aim of the study was to identify the links of experienced negative situations, depressiveness and core beliefs (according to cognitive-behaviour theory) with convicted men’s deliberated self-harm. Research participants. The research included 168 convicted men in Pravieniskes Correction House-Open Prison Colony. The average age of research participants is 29,39. Research methodology. The data was gathered using psychological assessment methods: Deliberate Self-Harm Inventory-short version (DSHI-s), Cognitive Triad Inventory (CTI), The Center for Epidemiologic Studies Depression Scale (CES-D), Negative Situations in Prison Scale. Also was asked about sociodemographic, criminogenic factors and self - harm behaviour in the past. Research conclusions. The convicted men who deliberately self-harmed have more negative core beliefs about themselves, the world and the future than convicted men who do not deliberately self-harmed. The more negative core beliefs about the... [to full text]