Darbo tikslas: ištirti linkusių ir nelinkusių savęs žaloti įkalintų asmenų nerimo, depresiškumo įverčių skirtumus ir tarpusavio sąsajas su stresogeninių situacijų įveikos strategijomis. Tiriamieji: šiame tyrime, vykusiam nuo 2008 – 02 – 18 iki 2008 – 10 – 01, dalyvavo 256 laisvės atėmimo vietose esantys asmenys, suskirstyti į dvi – tiriamąją ir lyginamąją – grupes. Iš jų tyrime dalyvavo 81 asmuo, įtrauktas į laisvės atėmimo vietos nuteistųjų ir suimtųjų, priklausančių didelės rizikos grupei dėl savęs žalojimosi ar bandymo nusižudyti apskaitos žurnalą, kuriems paskirta sustiprinta individuali priežiūra – minėti asmenys sudaro tiriamąją grupę. Lyginamąją grupę sudarė 176 laisvės atėmimo vietose esantys neįtraukti į šį apskaitos žurnalą asmenys. Tyrimui naudotos HAD (Hospital Anxiety and Depression), BDI (Beck Depression Inventary), COPE metodikos. Išvados: nustatyta, jog linkę save žaloti yra jauni asmenys (amžiaus vidurkis – 30 m.), turintys žemesnį išsilavinimą, suimti ar atliekantys bausmę už sunkius, smurtinius nusikaltimus, laikantys save priklausomais nuo alkoholio, narkotinių medžiagų. Linkusių save žaloti įkalintų asmenų grupėje nerimo, depresiškumo įverčiai lyginant su įkalintais, bet nežalojusiais savęs asmenimis – aukštesni. Įvertinus tik linkusių save žaloti asmenų grupės depresiškumo, nerimo įverčių išreikštumą pagal laisvės atėmimo vietą nustatyta, jog suimtų asmenų grupėje nerimo, depresiškumo (tik BDI) įverčiai aukštesni nei nuteistų asmenų grupėje. Tyrime... [toliau žr. visą tekstą] / The aim of the research. To survey differences in evaluations of anxiety and depression and links with strategies used to cope with stressful situations of persons in confinement who are tended to injure themselves and those who are not.The object of the research: 256 persons in confinement took part in the research. They were divided into two groups: analyzed and comparative groups. The research was started on the 18th of February, 2008 and ended on the 1st of October, 2008. Analyzed group was made out of 81 person who were tended to injure themselves (all of them belonged to the group of persons in confinement with the higher risk due to the disposition to injure or kill themselves, and were under reinforced supervision). Comparative group was made out of 176 persons in confinement who didn‘t belong to the group with the higher risk due to the disposition to injure or kill themselves. Methods of research were HAD (Hospital Anxiety and Depression), BDI (Beck Depression Inventory), COPE methods. Conclusions. The research showed that persons who are tended to kill or injure themselves are young (~ 30 years old), with lower education, arrested or sentenced for violent crimes and those who think that are dependant on alcohol or drugs. Evaluations of anxiety and depression are higher in the group of persons in confinement who are tended to injure themselves. The results of the research showed that evaluations of anxiety and depression (only BDI) are higher in the group of... [to full text]

For over a decade, suicides of young people have been a very important public health concern. The number of suicides among the school-aged children varies from 20 to 33 per annum, whereas suicide as the cause of death is number three on the list of causes. Research carried out in various countries provide clear evidence that one of the most threatening signs of the possible suicidal behaviour is self-harm or attempted suicide at an early age. Therefore, in-depth knowledge of the risk factors for deliberate self-harm is very important not only for scientific reasons, but for the prevention of suicides of young people. The aim of dissertation is to research social and psychological peculiarities of deliberate self-harm of 15-17 year old Lithuanian pupils. In order to achieve the aim, the following objectives were set: 1. To assess distribution of pupils’ deliberate self-harm, types of self-harm, and socio-demographic irregularities. 2. To disclose subjective reasons for deliberate self-harm of pupils. 3. To analyse the relationship between stressful life experience and pupils’ deliberate self-harm. 4. To identify the importance of smoking, alcohol, and drug abuse to deliberate self-harm. 5. To investigate the relationship between the pupils’ deliberate self-harm and subjective indices of psychic health and general condition. 6. To assess the need for help to pupils who deliberately harm themselves. / Jaunų žmonių savižudybės jau daugiau kaip dešimtmetį išlieka labai svarbia visuomenės sveikatos problema. Mokyklinio amžiaus vaikų savižudybių skaičius per metus svyruoja nuo 20 iki 33, o savižudybė pagal dažnį yra trečioje vietoje mirties priežasčių sąraše. Įvairiose šalyse atlikti tyrimai pateikia neabejotinų įrodymų, jog vienas grėsmingiausių galimo savižudiško elgesio rizikos ženklų yra sąmoningas savęs žalojimas ar bandymai žudytis jauname amžiuje. Todėl gilesnis sąmoningo savęs žalojimo rizikos veiksnių pažinimas yra labai svarbus ne tik mokslo, bet jaunų žmonių savižudybių prevencijos požiūriu. Disertacinio darbo tikslas — ištirti sąmoningai save žalojančių 15–17 metų Lietuvos moksleivių socialinius bei psichologinius ypatumus. Tikslui pasiekti iškelti šie uždaviniai: 1. Įvertinti moksleivių sąmoningo savęs žalojimo paplitimą, būdus bei jų sociodemografinius netolygumus. 2. Atskleisti subjektyvias moksleivių sąmoningo savęs žalojimo priežastis. 3. Išanalizuoti ryšius tarp stresą sukeliančios gyvenimo patirties ir moksleivių sąmoningo savęs žalojimo. 4. Nustatyti rūkymo, alkoholio bei narkotikų vartojimo reikšmę moksleivių sąmoningam savęs žalojimui. 5. Išnagrinėti moksleivių sąmoningo savęs žalojimo, subjektyvių psichikos sveikatos bei savijautos rodiklių sąsajas. 6. Įvertinti save žalojančių moksleivių pagalbos poreikius.

Lietuvoje yra nedaug mokslinių tyrimų apie įkalintų asmenų tyčinį savęs žalojimą, susijusį su savižudybės rizika. Užsienio šalių moksliniais tyrimais nustatomos įkalintų asmenų tyčinio savęs žalojimo sąsajos su negatyviomis situacijomis ir depresiškumu yra nevienareikšmės. Įkalintų asmenų tyčinio savęs žalojimo atsiradimui gali būti svarbūs stabilesni asmenybiniai veiksniai, kaip kertiniai įsitikinimai. Tyrimo tikslas. Nustatyti patirtų negatyvių situacijų, depresiškumo ir kertinių įsitikinimų (pagal kognityvinę - elgesio teoriją) sąsajas su nuteistų vyrų tyčiniu savęs žalojimu. Tiriamieji. Tyrime savanoriškai dalyvavo 168 nuteisti vyrai, kalintys Pravieniškių pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje. Tiriamųjų amžiaus vidurkis – 29,39 metai. Tyrimo metodai. Duomenys buvo renkami, naudojant: Tyčinio savęs žalojimo skalė – sutrumpinta versija (DSHI-s), Kongityvinės triados skalė (CTI), Depresiškumo skalė (CES-D), Negatyvių situacijų įkalinimo įstaigoje skalė. Taip pat tiriamiesiems buvo pateikiami klausimai apie jų sociodemografinius, kriminogeninius rodiklius bei save žalojantį elgesį praeityje. Tyrimo išvados. Tyčia save žalojusių nuteistų vyrų kertiniai įsitikinimai apie save, pasaulį ir ateitį yra negatyvesni nei savęs nežalojusių nuteistų vyrų. Nuteistų vyrų negatyvesni kertiniai įsitikinimai apie ateitį yra susiję su didesne tyčinio savęs žalojimo tikimybe, atsižvelgus į tyčiniam savęs žalojimui reikšmingus šalutinius veiksnius: tyčinį savęs žalojimą... [toliau žr. visą tekstą] / The number of scientific researches about deliberate self-harm that are associated with the risk of suicide among incarcerated persons is not plentiful. The results of scientific researches in foreign countries about the associations of deliberate self-harm with negative situations and depressiveness among incarcerated persons are not unambiguous. Therefore it might be important more stable personality factors such as core beliefs for the deliberate self- harm of incarcerated persons. Research aim. The aim of the study was to identify the links of experienced negative situations, depressiveness and core beliefs (according to cognitive-behaviour theory) with convicted men’s deliberated self-harm. Research participants. The research included 168 convicted men in Pravieniskes Correction House-Open Prison Colony. The average age of research participants is 29,39. Research methodology. The data was gathered using psychological assessment methods: Deliberate Self-Harm Inventory-short version (DSHI-s), Cognitive Triad Inventory (CTI), The Center for Epidemiologic Studies Depression Scale (CES-D), Negative Situations in Prison Scale. Also was asked about sociodemographic, criminogenic factors and self - harm behaviour in the past. Research conclusions. The convicted men who deliberately self-harmed have more negative core beliefs about themselves, the world and the future than convicted men who do not deliberately self-harmed. The more negative core beliefs about the... [to full text]