Temos aktualumas: savižalos realizavimas žymiai pablogina nuteistų ir suimtų asmenų somatinę, socialinę ir psichinę sveikatos būklę, sveikata ir gyvybė netenka aukščiausių vertybių prasmės. Be to, laisvės atėmimo sistema patiria nemažai materialinių nuostolių. Savęs žalojimas laisvės atėmimo vietose sudaro didžiąją dalį bendro traumatizmo (48 %). Tampa aiškus poreikis įsigilinti į save žalojančių nuteistųjų ir suimtųjų, esančių laisvės atėmimo vietose, problemas, nustatyti tokio elgesio priežastis, kad tolesniais tyrimais galima būtų numatyti nagrinėjamo reiškinio prevencijos galimybes. Pagal 2001 metais priimtą Lietuvos Respublikos Slaugos praktikos įstatymą [1], viena iš slaugos funkcijų yra užtikrinti sveikų ir sergančių asmenų fizinę, psichinę ir socialinę priežiūrą. Temos naujumas – iki šiol mūsų šalyje slaugos tiek teorija, tiek praktika neskyrė deramo dėmesio nuteistųjų ir suimtųjų, kurie yra visuomenės dalis, psichinei bei socialinei priežiūrai. Taip pat jokių subjektyvių tyrimų ar straipsnių, tiriančių bei aiškinančių nuteistų ir suimtų asmenų savižalos motyvus, nėra. Darbo tikslas – išanalizuoti nuteistų ir suimtų asmenų savižalos laisvės atėmimo vietose motyvus. Darbo uždaviniai: išanalizuoti su savižala susijusius medicininius statistinius duomenis ir kitus dokumentus, siekiant įvertinti tiriamo reiškinio dinamiką; nustatyti veiksnius, turinčius didžiausios įtakos nuteistų ir suimtų asmenų savižalai; nustatyti dažniausius nuteistų ir suimtų asmenų savižalos... [toliau žr. visą tekstą] / Relevance of the theme: self-injury realization considerably aggravates the somatic, social and psychical condition of the convicted and arrested persons; health and life are devalued. Furthermore, the imprisonment system incurs considerable financial loss. Self-injury consist the largest part of the total traumatism in the imprisonment institutions (48 per cent). There is a need to explore the problems of the self-injured convicted and arrested persons at the imprisonment institutions; to find the causes of such behaviour in order to determine the prevention possibilities by the further researches of this phenomenon. According to the Law on Nursing Practice of the Republic of Lithuania [1] issued in 2001, one of the functions of nursing is to ensure the physical, mental and social care of the healthy and ill persons. Originality of the theme: until now, in the theory and practice of nursing in our country there was no sufficient attention to the mental and social care of the convicted and arrested persons who are a part of the society. There are also no subjective researches or publications on the convicted and arrested persons’ self-injury motives. Goal of the thesis: to analyse the motives of self-injury of the convicted and arrested persons. Tasks of the thesis: To analyse the medical statistic data and other documents related to the self-injury in order to assess the dynamics of the phenomenon and to find the factors having the most considerable influence on self-injury... [to full text]

Darbo tikslas: ištirti linkusių ir nelinkusių savęs žaloti įkalintų asmenų nerimo, depresiškumo įverčių skirtumus ir tarpusavio sąsajas su stresogeninių situacijų įveikos strategijomis. Tiriamieji: šiame tyrime, vykusiam nuo 2008 – 02 – 18 iki 2008 – 10 – 01, dalyvavo 256 laisvės atėmimo vietose esantys asmenys, suskirstyti į dvi – tiriamąją ir lyginamąją – grupes. Iš jų tyrime dalyvavo 81 asmuo, įtrauktas į laisvės atėmimo vietos nuteistųjų ir suimtųjų, priklausančių didelės rizikos grupei dėl savęs žalojimosi ar bandymo nusižudyti apskaitos žurnalą, kuriems paskirta sustiprinta individuali priežiūra – minėti asmenys sudaro tiriamąją grupę. Lyginamąją grupę sudarė 176 laisvės atėmimo vietose esantys neįtraukti į šį apskaitos žurnalą asmenys. Tyrimui naudotos HAD (Hospital Anxiety and Depression), BDI (Beck Depression Inventary), COPE metodikos. Išvados: nustatyta, jog linkę save žaloti yra jauni asmenys (amžiaus vidurkis – 30 m.), turintys žemesnį išsilavinimą, suimti ar atliekantys bausmę už sunkius, smurtinius nusikaltimus, laikantys save priklausomais nuo alkoholio, narkotinių medžiagų. Linkusių save žaloti įkalintų asmenų grupėje nerimo, depresiškumo įverčiai lyginant su įkalintais, bet nežalojusiais savęs asmenimis – aukštesni. Įvertinus tik linkusių save žaloti asmenų grupės depresiškumo, nerimo įverčių išreikštumą pagal laisvės atėmimo vietą nustatyta, jog suimtų asmenų grupėje nerimo, depresiškumo (tik BDI) įverčiai aukštesni nei nuteistų asmenų grupėje. Tyrime... [toliau žr. visą tekstą] / The aim of the research. To survey differences in evaluations of anxiety and depression and links with strategies used to cope with stressful situations of persons in confinement who are tended to injure themselves and those who are not.The object of the research: 256 persons in confinement took part in the research. They were divided into two groups: analyzed and comparative groups. The research was started on the 18th of February, 2008 and ended on the 1st of October, 2008. Analyzed group was made out of 81 person who were tended to injure themselves (all of them belonged to the group of persons in confinement with the higher risk due to the disposition to injure or kill themselves, and were under reinforced supervision). Comparative group was made out of 176 persons in confinement who didn‘t belong to the group with the higher risk due to the disposition to injure or kill themselves. Methods of research were HAD (Hospital Anxiety and Depression), BDI (Beck Depression Inventory), COPE methods. Conclusions. The research showed that persons who are tended to kill or injure themselves are young (~ 30 years old), with lower education, arrested or sentenced for violent crimes and those who think that are dependant on alcohol or drugs. Evaluations of anxiety and depression are higher in the group of persons in confinement who are tended to injure themselves. The results of the research showed that evaluations of anxiety and depression (only BDI) are higher in the group of... [to full text]