Lietuvoje ir daugelyje Europos šalių pagyvenusių žmonių populiacija sparčiai didėja, tai kelia socialinių, ekonominių, medicininių bei psichologinių problemų. Širdies ir kraujagyslių ligos – opi šių dienų sveikatos problema. Nesveika gyvensena, nepalanki fizinė bei socialinė aplinka lemia širdies ir kraujagyslių sistemos ligų atsiradimą. Šių susirgimų grupei didelę įtaką daro žalingi įpročiai, fizinis aktyvumas, mityba, stresas. Darbo tikslas – Įvertinti Vilniaus miesto gyventojų sergančių širdies ir kraujagyslių ligomis gyvenseną. Darbo uždaviniai – Įvertinti Vilniaus miesto gyventojų sergančių širdies ir kraujagyslių ligomis mitybos ypatumus ir fizinį aktyvumą bei nustatyti kūno masės indeksą, rūkymą, alkoholio vartojimą, miego trukmę ir patiriamą stresą. Tyrimo laikotarpis nuo 2010 metų lapkričio mėnesio iki 2011 metų vasario mėnesio. Respondentai – 566 Vilniaus miesto gyventojai sergantieji širdies ir kraujagyslių ligomis (232 vyrai ir 334 moterys). Tiriamieji buvo pasirinkti atsitiktinės tvarkos būdu iš apsilankiusių Viešosios įstaigos Centro poliklinikos, Viešosios įstaigos Šeškinės poliklinikos bei Viešosios įstaigos Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikos kardiologijos skyrių. Anketinės apklausos metodu buvo tiriami Vilniaus miesto gyventojų sergančių širdies ir kraujagyslių ligomis gyvensena. Tyrimo rezultatai pagrindė išsikeltą hipotezę, kad nedidelė dalis Vilniaus miesto gyventojų sergančių ŠKL pasiryžę keisti gyvenseną. Tik 63 (11,1 proc.)... [toliau žr. visą tekstą] / In Lithuania as well as in the most of European countries population of elderly people is growing fast and this phenomenon causes social, economical, medical and psychological problems. Cardiovascular diseases are topical modern-day health problem. Unhealthy pattern of life, unfavourable physical and social environment determines the origin of cardiovascular diseases. Bad human habits, physical activity, nutrition and stress are influential to contraction of this diseases. The goal of this paper is to evaluate the pattern of life of Vilnius citizens with cardiovascular diseases. The main tasks are to evaluate the nutrition habits and physical activity as well as to ascertain the body mass index (BMI), smoking practice, alcohol usage, sleep duration and stress among the Vilnius citizens with cardiovascular diseases. The period of this analysis starts from the November 2010 and lasts till the February 2011. 566 (232 men and 334 women) Vilnius citizens with cardiovascular diseases are examined. Respondents were chosen in random order at the public entity Centro poliklinika, public entity Seskines poliklinika and public entity Vilnius University Hospital Santariskiu klinikos cardiology section. Survey method was used to examine the pattern of life of the respondents. The outcome of the analysis proves the hypothesis that only the smallest part of Vilnius citizens with cardiovascular diseases were willing to change their lifestyle habits (pattern of life). Only 63 (11.1 %)... [to full text]

Darbe yra analizuojama sveikatos kontrolės lokuso, depresiškumo, agresyvumo tarpusavio sasąjos bei skirtumai sergančiųjų širdies ir kraujagyslių ligomis bei sveikų suaugusiųjų grupėse. Tyrime dalyvavo 203 tiriamieji, t.y. 100 širdies ir kraujagyslių ligomis sergančių, stacionare besigydančių pacientų, ir 103 sveiki suaugę, kurie sudarė kontrolinę grupę. Apklausti 88 vyrai (43,3 proc.) ir 115 moterų (56,7 proc.) kurių amžiaus pasiskirstymas 35-89 metai, o vidurkis 62,21 metų (SD.=10,855). Sveikatos kontrolės lokusas nustatytas Daugiamate sveikatos kontrolės lokuso skale, A forma (MHLC-Multidimensional Health Locus of Control Scale; Wallston, Wallston, DeVellis, 1978), depresiškumas įvertintas Beko depresijos klausimynu (BDI-Beck Depression Inventory; Beck, Ward, Mendelson, Mock, Erbaugh, 1961), agresyvumas - Perkeltos agresijos klausimynu (DAQ- The Displaced Aggression Questionnaire; Denson, Pedersen, Miller, 2006). Sergantys širdies ir kraujagyslių ligomis labiau, nei sveiki pasižymi depresiškumu ir agresyvumu emociniame bei kognityviniame lygmenyse. Pacientams labiau būdingas išorinis kitų poveikio, o vyrams ir vidinis sveikatos kontrolės lokusas. Moterims būdingas stipriau išreikštas agresyvumas emociniame lygmenyje bei kitų poveikio sveikatos kontrolės lokusas lyginant su vyrais. Jaunesnis pacientų amžius susijęs su aukštesniu agresyvumo lygiu, tačiau vyresni vyrai, priešingai, stipriau išreiškia agresyvumą elgesiu, o moterys – depresiškumą. Priklausomai nuo šeimyninės... [toliau žr. visą tekstą] / The aim of this study is to analyse health locus of control, depressiveness and aggressivness interface and comparison between cardiovascular disease patients and healthy population. There were 203 participants in this study, 100 were in-patients with cardiovascular disease and 103 control group healthy adults. 88 of them were men (43,3 %) and 115 women (56,7 %) between 35 and 89 years of age, mean of age is 62,21 years (SD.=10,855). Health locus of control was assassed with Multidimesional Health Locus of Control Scale, A form (MHLC; Wallston, Wallston, DeVellis, 1978). Depessiveness was assessed with Beck Depression Inventory (BD; Beck, Ward, Mendelson, Mock, Erbaugh, 1961) and aggressiveness - with The Displaced Aggression Questionnaire (DAQ; Denson, Pedersen, Miller, 2006). Patients with cardiovascular disease are more depressive and express more aggressiveness in affective and cognitive dimensions comparing with healthy population. Patients are more prone to external powerful others health locus of control, also men – to inner health locus of control. Women express higher scores in affective dimension agressiveness and powerful others health locus of control in comparison to men. Lower age is related with higher expressed aggressiveness in patients group, but, conversely, older men express higher behavioral displaced aggression, and women – depressiveness. There were no significant differences according to family state, in contrast to healthy population, what shows that... [to full text]

Tyrimo tikslas – nustatyti reabilitacijos ligoninėje po širdies ir kraujagyslių ligų gydomų pacientų subjektyvios sveikatos sąsajas su gyvenimo prasme ir socialiniu palaikymu sociodemografinių veiksnių kontekste. Eiga. Tyrime dalyvavo 172 tiriamieji (vyrai: n=91 (52,9 %), moterys: n=81 (47,1 %), amžiaus intervalas: 40 – 88 metai (vidurkis 67,9, st.n. 10,954)), LSMUL KK filialo Viršužiglio reabilitacijos ligoninės pacientų, besigydančių šioje ligoninėje po širdies ar kraujagyslių ligų. Tyrimo rezultatai parodė, kad subjektyvi sveikata statistiškai reikšmingai susijusi su psichologiniais veiksniais: gyvenimo prasmingumo turėjimu (p(0,000) < 0,05), sociodemografiniais veiksniais: socialiniu palaikymu (p(0,038) < 0,05), darbiniu statusu (p(0,011) < 0,05). Subjektyvios sveikatos ryšys su kitais veiksniais (gyvenimo prasmės ieškojimu, lytimi, amžiumi, gyvenama vieta, šeimynine padėtimi, išsilavinimu, turimų vaikų skaičiumi, ligos pobūdžiu) statistikai nereikšmingas (p > 0,05). Nustatyta, kad geresnę subjektyvią sveikatą gali lemti tai, jog tiriamasis yra dirbantis, mažiau ieško gyvenimo prasmės ir daugiau jos jau turi (p < 0,05). / The aim of the study was to establish rehabilitation hospital cardiovascular recovery patients subjective health links to the meaning of life and social support in the context of socio-demographic factors. The subjects of the study were 172 rehabilitation hospital cardiovascular recovery patients (men: n=91 (52,9 %), women: n=81 (47,1 %), age: 40 – 88 years (mean 67,9, st.d. 10,954)). Study was carried out in Hospital of Lithuanian University of Health Sciences Kaunas Clinics Virsuziglis Hospital of Rehabilitation. The results of the study showed that the subjective health significantly associated with psychological factors: the meaning of life presence (p (0,000) < 0,05), and sociodemographic factors: social support (p (0,038) < 0,05), working status (p (0,011 ) < 0,05). Subjective health link with other factors (meaning of life searching, gender, age, place of residence, marital status, education, number of children, the nature of the disease) is statistical insignificant (p > 0,05). It was found that better subjective health may lead to the fact that the patients are working, less searching the meaning of life and the more they already have (p < 0,05).