Man is probably the only alive being on the Earth who has a lot of questions. Why was I born? Why will I die? What do I live for? Where did I come from? Who am I? Sooner or later each human being has to find his own way of life, make a decision and accept full responsibility for it. It’s not easy. However, there are many people who never think about the importance of their lives. Those people are just a small part of our society. We can be proud that our world is full of many intelligent, bright and wise people who care not only about themselves, but about their children, their future and other people around them. They are masters of their lives and destinies. Those people are spiritually strong and not afraid to make mistakes and admit them. They are strong personalities. This master thesis was prepared according to the empiric research made during 2004-2005 years. A survey of 300 adolescents from three different Shiauliai schools was carried out to find out what they think about the meaning of their lives and find out their opinion about values. The results of the research revealed that: • Instrumental values such as communication and self evaluation are the most important ones among the teenagers. Personal life values take the first place among terminal values. • The understanding about the life meaning among the pupils of senior forms is intermediate (71,33%). • The addition of the family does not influence the pupils... [to full text]

Šiame moksliniame darbe analizuojamos įkalintų asmenų vilties ir gyvenimo prasmės patirtys atradus Dievą. Darbu siekta atskleisti egzistencialistinės paradigmos taikymo galimybes socialiniame darbe su nuteistaisiais, atskirai aptariant Vilties ir Logoterapijos teorijų raišką; atskleisti atsivertimo ir tikėjimo prasmę laisvės atėmimo vietose esantiems asmenims bei parodyti tikėjimo į Dievą atradimo sąsajas su nuteistųjų vilties ir gyvenimo prasmės patirtimis; apibūdinti krikščioniškąjį Alfa kursą, kaip tikėjimu į Dievą grįstą socialinio darbo su įkalintais asmenimis modelį, ugdantį nuteistųjų motyvaciją reintegruotis į visuomenę, atskleidžiant nuteistųjų tarpusavio pasidalijimo asmenine gyvenimo ir tikėjimo patirtimi grupėje reikšmę vilties ir gyvenimo prasmės atradimui; atskleisti pažinties su kitų žmonių sėkmės istorijomis ir jų asmeninio tikėjimo bei gyvenimo liudijimo reikšmę įkalintų asmenų vilties ir gyvenimo prasmės patirčiai ir jų motyvacijai reintegruotis į visuomenę. Tyrimo objektas – įkalintų asmenų vilties ir gyvenimo prasmės patirtys atradus Dievą. Tyrimo tikslas – atskleisti ir interpretuoti įkalintų asmenų vilties ir gyvenimo prasmės patirtis atradus Dievą. Darbe atliktas kokybinis tyrimas. Tyrimo duomenys rinkti taikant iš dalies struktūruotojo grupinės diskusijos interviu metodą, duomenys analizuoti naudojant interpretuojamąją fenomenologiją. Tyrimo dalyviai atrinkti taikant kriterinę atranką. Tyrime dalyvavo 7 įkalinti asmenys, atitinkantys šiuos kriterijus... [toliau žr. visą tekstą] / In this scientific research paper there is the analysis of imprisoned people‘s experiences of hope and the meaning of life after the discovery of God. The objective of my paper is to reveal the application opportunities of existentialist paradigm in social work with the imprisoned; in addition to discussing the expression of the Theories of Hope and Logotherapy. Moreover, I aim to reveal the significance of conversion and faith to people who are in prison as well as to show the relations of discovered faith in God with imprisoned people‘s experiences of hope and the meaning of life. I also try to define the Alpha course as the model of social work with the imprisoned based on faith in God, which generates prisoners‘ motivation of reintegration into society by revealing the importance of sharing one‘s personal experience of life and faith in the group for the sake of the discovery of hope and the sense of life. Furthermore, I aim to reveal the significance of learning about other people‘s success stories and their witnesses about their personal faith and life for imprisoned people‘s experiences of hope and the meaning of life and their motivation for reintegration into society. The research object is imprisoned people‘s experiences of hope and the meaning of life after the discovery of God. The research aim is to reveal and interpret experiences of hope and the meaning of life after the discovery of God. The qualitative research has been done in the paper. The research data... [to full text]

Tyrimo tikslas – nustatyti sergančių onkologine liga asmenų, vyrų ir moterų, ligos suvokimo sąsajas su gyvenimo prasme ir ligos įveikos strategijomis. Tyrimui atlikti naudota: Ligos suvokimo klausimynas (Weinman, Petrie, Moss-Morris, Horne, 1996; Weinman, Petrie, 1997) (angl. The Revised-Illness Perception Questionnaire, IPQ–R), siekiant nustatyti vėžiu sergančių asmenų ligos suvokimą; Gyvenimo prasmės skalė (Jim et al., 2006) (angl. Meaning in Life Scale, MiLS), skirta tiriamųjų gyvenimo prasmės įvertinimui; COPE streso įveikimo strategijų klausimynas Carver, Scheier, Weintraub, 1989) (angl. Coping Orientation of Problem Experience Inventory, COPE), siekiant nustatyti tiriamųjų pasirinktas ligos įveikos strategijas. Gauti duomenys apdoroti naudojant statistinį SPSS 16,0 versijos programinį paketą. Statistiškai patikimais rezultatais laikytini atvejai, kai p < 0,05, P = 95 proc. Tyrime dalyvavo 142 (22–74 metų) onkologinėmis ligomis sergantys vyrai ir moterys. Tyrimo rezultatai parodė, kad onkologine liga sergančių asmenų, vyrų ir moterų, stipresnis ligos suvokimas siejasi su dažniau naudojama adaptyvia, į problemas nukreipta ligos įveika; onkologine liga sergančių asmenų, vyrų ir moterų, stipresnis ligos suvokimas siejasi su aukštesne gyvenimo prasme; onkologine liga sergantiems asmenims, vyrams ir moterims, pasižymintiems stipresniu ligos suvokimu ir adaptyvia, į emocijas nukreipta ligos įveika, būdinga žemesnė gyvenimo prasmė. / The aim of the research is to identify oncology patients’, men and women, relation of illness perception to the meaning in life, the coping strategies of illness. References for research: The Revised-Illness Perception Questionnaire, IPQ–R (Weinman, Petrie, Moss-Morris, Horne, 1996; Weinman, Petrie, 1997) in order to identify oncology patients’ illness perception; Meaning in Life Scale, MiLS (Jim et al., 2006) for evaluation of research participants’ meaning in life; Coping Orientation of Problem Experience Inventory, COPE (Carver, Scheier, Weintraub, 1989) in order to identify the coping strategies of illness chosen by research participants. The received data was processed while using a statistical SPSS software package. Statistically reliable cases werw considered when p < 0,05, P = 95%. 142 people (22-74years old), men and women with oncologic illnesses participated in the research. The research results have revealed that a stronger illness perception of men and women with oncologic illness is associated with a more frequently used adaptive, problem-focused coping of illness; a stronger illness perception of men and women with oncologic illness is associated with a higher meaning in life; a lower meaning in life is typical for those oncology patients, men and women, who have a stronger illness perception and adaptive, emotion - focused illness coping.

Tyrimo tikslas: atskleisti vėžiu sergančių ir sveikų suaugusių žmonių nerimo, depresijos, sveikatos kontrolės lokuso ir gyvenimo prasmės ryšius. Tyrimo uždaviniai: palyginti vėžiu sergančių pacientų nerimo, depresijos, sveikatos kontrolės lokuso ir gyvenimo prasmės rodiklių įverčius pagal: 1) lytį, 2) amžių, 3) depresijos išreikštumą (8 balai HAD skalėje) ir 4) gydymo pobūdį. 5) Palyginti vėžiu sergančių ir sveikų (kontrolinės grupės) tiriamųjų nerimo, depresijos, sveikatos kontrolės lokuso ir gyvenimo prasmės rodiklius. 6) Nustatyti vėžiu sergančių tiriamųjų nerimo, depresijos, sveikatos kontrolės lokuso ir gyvenimo prasmės tarpusavio ryšį. Tyrimo metodai: Ligoninės nerimo ir depresijos skalė (Hospital Anxiety and Depression - HAD) (Zigmond, Snaith, 1983); Daugiadimensinė sveikatos kontrolės lokuso skalė (Multidimensional Health Locus of Control Scale – MHLOC) (Wallston et al., 1978); Gyvenimo prasmės skalė (Meaning in Life Scale - MiLS) (Jim et al., 2006). MHLC skalę sudaro trys subskalės: vidinė kontrolė, atsitiktinumas ir kitų poveikis. HAD skalę sudaro dvi subskalės: nerimas ir depresija. MiLS skalę sudaro keturios subskalės: harmonija, gyvenimo tikslai, dvasingumas ir sumažėjusi gyvenimo prasmė. Tiriamieji: n = 63 vėžiu sergtantys pacientai, kurių amžiaus vidurkis 64.87 (SD = 9.03) ir n = 63 kontrolinės grupės tiriamieji, kurių amžiaus vidurkis 63.73 (SD=9.321). Tyrimo rezultatai: moterys daugiau negu vyrai įžvelgia gyvenimo prasmės (t (61) = 1.992, p =0.052) ir... [toliau žr. visą tekstą] / Purpose: The purpose of the presented study was to examine links between anxiety, depression, health locus of control and meaning in life in cancer patients and healthy adults. Objectives: to compare the rates of cancer patients’ anxiety, depression, health locus of control and meaning in life according to: 1) gender; 2) age, 3) significance of depression (8 points in HAD scale) and 4) treatment methods. 5) to compare the rates of cancer and healthy controls anxiety, depression, health locus of control and meaning in life. 6) to find links between anxiety, depression, health locus of control and meaning in life in cancer patients’ population. Methods: Multidimensional Health Locus of Control (MHLC) scale (Wallston et al., 1978); Hospital Anxiety and Depression (HAD) scale (Zigmond, Snaith, 1983) and Meaning in Life (MiLS) scale (Jim et al., 2006). MHLC scale provides three-dimension measures of health locus of control: Internality; Chance; Powerful Others. HAD scale has two subscales: anxiety and depression. MiLS scale consists of 4 dimensions: Harmony; Life purposes; Spirituality and Lessened meaning. Participants: The sample consisted of n = 63 cancer patients mean age 64.87 (SD = 9.03) and healthy controls n = 63 mean age 63.73 (SD=9.321). The results of research are: Women more than men experience meaning in life (t (61) = 1.992, p =0.052) and spirituality (t (61) = 2.167, p =0.034). Cancer patients after operation believe in powerful others more than patients before... [to full text]

Įsitvirtinus supermoderniosioms technologijoms, vartojimo kultui – jaunosios kartos elgsenoje pastebimas aiškus prasminių (egzistencinių) vertybių stygius. Išaukštinamas materialinių ir juslinių poreikių kultas, nuošalėn nustumiant dvasines vertybes. Įsitvirtina tokie reiškiniai, kaip „užribio klasės“, susvetimėjimas ir t.t. Jaunoji karta, vaikystėje izoliuota nuo tradicijų, bažnyčios, etnokultūros – šiandien neturi kultūrinio ir dvasinio pamato, vertybių skalės. Tyrimo tikslas. Išanalizuoti bei palyginti moksleivių ir studentų gyvenimo poziciją: nuostatas į gyvenimo prasmę ir sėkmę. Tirsime, kaip jaunimas supranta gyvenimo prasmę apskritai ir savo vaidmenį gyvenime (dėl ko gyventi ir kaip gyventi), kas lemia sėkmingą gyvenimą. Tyrimo hipotezės: 1. Apskritai vertinant gyvenimo poziciją, santykius su aplinka ir žmonėmis moksleivių ir studentų grupėse dominuoja altruistinė, o ne individualistinė orientacija. 2. Dažniau apie gyvenimo prasmę linkęs galvoti vyresnio amžiaus jaunimas. 3. Tiek moksleiviai, tiek studentai gyvenimo prasmę linkę sieti su asmeninėmis vertybėmis (šeima, sutuoktiniais, vaikais). 4. Jaunimas sėkmę linkęs priskirti subjektyviems faktoriams (asmeninėms žmogaus savybėms – talentui, gabumams, darbui, tikslų siekimui ir pan.). Teorinis tyrimo pagrindas Gyvenimo prasmė šiame darbe traktuojama kaip bendriausia egzistencinė sąvoka, išreiškianti esminius vertybinius ir motyvacinius aspektus. Prasmė, G. Maniukaitės žodžiais, yra vertybinis darinys, kurio turinys... [toliau žr. visą tekstą] / Alongside with super modern technologies and consumption cult entrenchment, one could notice shortage of existential values in the behavior of young generation. The cult of material and sensual demand is prevailing, while spiritual values and vanishing. Such phenomenon as marginal classes and alienation are coming on the stage. Young generation, which was isolated from traditions, church, ethno culture in their childhood, does not have the base for cultural and spiritual conception, values scale. Research Objective. Analyze and compare life perception of pupils and students in the light of attitudes towards purport of life and success. It will be explored how youth understands purport of life in general and their own role in life (how and what for?), as well as what determines successful life. Research Hypothesis: 1. Altruistic rather than individualistic orientation dominates in general perception of life position and relationships with social environment both among students and pupils. 2. Mature youth is more inclined to contemplate purport of life rather than younger one. 3. Both pupils and students are more subject to tie the purport of life with personal values (family, spouse, children). 4. Youth tends to think that life success depends on subjective factors (individual characteristics – talent, capacity, work, pursuit of goals, etc.) Theoretical Groundwork. Purport of life in this work is defined as common existential concept, reflecting essential aspects of values... [to full text]

Tyrimo tikslas – nustatyti reabilitacijos ligoninėje po širdies ir kraujagyslių ligų gydomų pacientų subjektyvios sveikatos sąsajas su gyvenimo prasme ir socialiniu palaikymu sociodemografinių veiksnių kontekste. Eiga. Tyrime dalyvavo 172 tiriamieji (vyrai: n=91 (52,9 %), moterys: n=81 (47,1 %), amžiaus intervalas: 40 – 88 metai (vidurkis 67,9, st.n. 10,954)), LSMUL KK filialo Viršužiglio reabilitacijos ligoninės pacientų, besigydančių šioje ligoninėje po širdies ar kraujagyslių ligų. Tyrimo rezultatai parodė, kad subjektyvi sveikata statistiškai reikšmingai susijusi su psichologiniais veiksniais: gyvenimo prasmingumo turėjimu (p(0,000) < 0,05), sociodemografiniais veiksniais: socialiniu palaikymu (p(0,038) < 0,05), darbiniu statusu (p(0,011) < 0,05). Subjektyvios sveikatos ryšys su kitais veiksniais (gyvenimo prasmės ieškojimu, lytimi, amžiumi, gyvenama vieta, šeimynine padėtimi, išsilavinimu, turimų vaikų skaičiumi, ligos pobūdžiu) statistikai nereikšmingas (p > 0,05). Nustatyta, kad geresnę subjektyvią sveikatą gali lemti tai, jog tiriamasis yra dirbantis, mažiau ieško gyvenimo prasmės ir daugiau jos jau turi (p < 0,05). / The aim of the study was to establish rehabilitation hospital cardiovascular recovery patients subjective health links to the meaning of life and social support in the context of socio-demographic factors. The subjects of the study were 172 rehabilitation hospital cardiovascular recovery patients (men: n=91 (52,9 %), women: n=81 (47,1 %), age: 40 – 88 years (mean 67,9, st.d. 10,954)). Study was carried out in Hospital of Lithuanian University of Health Sciences Kaunas Clinics Virsuziglis Hospital of Rehabilitation. The results of the study showed that the subjective health significantly associated with psychological factors: the meaning of life presence (p (0,000) < 0,05), and sociodemographic factors: social support (p (0,038) < 0,05), working status (p (0,011 ) < 0,05). Subjective health link with other factors (meaning of life searching, gender, age, place of residence, marital status, education, number of children, the nature of the disease) is statistical insignificant (p > 0,05). It was found that better subjective health may lead to the fact that the patients are working, less searching the meaning of life and the more they already have (p < 0,05).

„Iš tiesų sakau jums, kiek kartų tai padarėte vienam iš šitų mažiausiųjų mano brolių, man padarėte“ (Mt 25, 40). Temos aktualumas. Valstybės pagrindas yra šeima, todėl jeigu šeimos pamatas susvyruotų, iškiltų pavojus ir pačiai valstybei. Todėl valstybė privalo rūpintis šeima įvairiais gyvenimo etapais. Gerai, kai šeimoje nėra didelių problemų, bet jeigu šeimoje gimsta vaikas, turintis specialiųjų ugdymosi poreikių, viskas pasikeičia. Tuo momentu šeimai ypač reikalinga visokeriopa pagalba, kuri, ne visada suteikiama. Šeimai, auginančiai neįgalų vaiką – jaunuolį, pastarasis dešimtmetis Lietuvoje buvo ypatingas dviem aspektais: požiūrio į šeimą ir požiūrio į negalią naujumu. Šiuo laikotarpiu, kai senąją socialinę sistemą keičia nauja, šeima atsiduria konfliktinėje situacijoje tarp jos vertės pripažinimo ir socialinės-kultūrinės visuomenės realybės (Butkevičienė, 2001 ). Pateiktoji mintis yra aiški, nes požiūris į tokias šeimas mūsų visuomenėje labai skiriasi. Panagrinėję mokslinę literatūrą, galime prieiti prie išvados, kad apie šeimas, auginančias neįgalų vaiką – jaunuolį, yra diskutuojama ir jų situacija analizuojama tikrai nepakankamai. Jų problemos nėra iki galo išklausomos, o sprendimo būdų ieškoma vangiai. Taip pat nėra daug mokslinių darbų, kurie tyrinėtų šeimų refleksijas gimus neįgaliam vaikui, šeimos narių santykių kaitą, situacijų sprendimus šeimose gimus neįgaliam vaikui. Tai rodo, kad šeimos, turinčios neįgalų vaiką – jaunuolį, patiria materialinių, socialinių ir... [toliau žr. visą tekstą] / Topic relevance. The base of the state is family. If this base wavers, jeopardy rise to the state itself. Therefore the state must take care of family throughout its existence. Life of the family changes dramatically after a child with special educational needs is born. Family, raising a child with special educational needs, requires full support from the state, however, often state does not provide this support. The last decade for family raising child with special needs in Lithuania was very important because of two reasons: the approach to family and disability changed significantly. At this period of time, when old social system transforms into new one, family appears to be in conflict. It struggles for recognition of values and social-cultural reality of society ((R. Butkevičienė 2001). Approach to such families is contraversial, therefore this problem requires further studies and discussions. State needs to listen to problems of such families and react immediately. Unfortunately it takes a long time to make decisions concerning families raising children with disabilities. There is not many scientific studies concerning transformation of relations amongst members of family, the change of decision-making in the family after the child with special educational needs is born. This cause families raising child with special needs facing material, soacial and mental problems, that can not be solved easily. Object. Parents raising children and teenagers with disabilities... [to full text]