Tikėjimas yra dovana ir stebuklas, bet tuo pačiu ir ganėtinai didelė problema. Egizistuoja amžinas klausimas: jeigu Dievas įsakė mylėti jį visa širdimi, visa siela, visu protu, tai kokiu būdu žmogus turi atlikti tą meilės aktą ir jį išpildyti iki galo. Tik drauge su tikėjimu ir viltimi toji meilė gali būti atskleista. Problema slypi dar ir tame, kad tikintįjį nuolat ištinka išbandymai. Tačiau nesąmoningas tikintysis nuo jų bėga ir slepiasi. Vis dėlto krikščioniškoje sampratoje tikėjimas turi būti išmėgintas, ištirtas, išgrynintas, idant tikintis asmuo tobulėtų ir siektų tikrojo, o ne savo susigalvotojo šventumo. Tam, kad tikėjimo išbandymo problema būtų atskleista kuo subtiliau ir įvairiapusiškiau, pasitelksime Søreno Kierkegaardo ir Gabrielio Marcelio kūrinius. Abu jie yra egzistencializmo klasikai, abu akcentuoja tikėjimo, aukos ir išbandymo klausimą, tačiau palyginus šiuos autorius tarpusavyje, matome, jog jų pozicijos ganėtinai radikaliai skiriasi. Jų gretinimas nutvieskia tikėjimo fenomeną naujoje šviesoje. Nagrinėdami mums rūpimą problemą, analizuodami šių autorių raštus, galime aptikti, kad jų pozicijos turi ir bendrų sąlyčio taškų. O taip yra todėl, kad kalba patirtis. Galutiniame darbo rezultate matome, Kierkegaardas pasilieka Dievo trubadūru, taip niekada ir neatlikusiu tikėjimo šuolio. Pastangos tapti tikėjimo riteriu jį uždarė mąstyme ir tekstų gamyboje, prisidengus gausybe netikrų vardų. Marcelis gi mums patvirtino, kad išbandymai yra piligrimo kelio etapai, o... [toliau žr. visą tekstą] / Faith is the gift and the miracle, but at the same time it is rather a big problem. The everlasting question coexists: if God ordered to love him with whole heart, whole spirit, whole mind then in what way the human has to perform the act of love and fulfill it completely. Faith and hope may reveal that love. As a matter of fact the problem exists in trials which are met by believer as well. Subconscious believer tries to escape and hide from them. Nevertheless faith must be proved, tested, purified in Christian conception, so that individual trusting in God could develop and seek perfection but not create his own holiness. Works of S.K. and G. M. will be invoked to reveal the problem of faith trial in more subtle and miscellaneous way. They both are classics of existentialism; they both highlight the question of faith, sacrifice and trial. While comparing the both authors we find out that their attitude towards the question is completely different. Phenomenon of faith is lightened up anew by collating S.K. and G.M. Discussion of the problem, analysis of their works let us detect that there are some common points of view between them. It is because of experience. At the very end we can realize that K. is God’s troubadour and never makes a great jump in faith. His efforts to become a knight of faith enclosed him in intellection and production of texts, hiding himself under lots of pseudo names. M. proved that trial is a kind of stages in a pilgrim journey. It is possible to... [to full text]

Šiame moksliniame darbe analizuojamos įkalintų asmenų vilties ir gyvenimo prasmės patirtys atradus Dievą. Darbu siekta atskleisti egzistencialistinės paradigmos taikymo galimybes socialiniame darbe su nuteistaisiais, atskirai aptariant Vilties ir Logoterapijos teorijų raišką; atskleisti atsivertimo ir tikėjimo prasmę laisvės atėmimo vietose esantiems asmenims bei parodyti tikėjimo į Dievą atradimo sąsajas su nuteistųjų vilties ir gyvenimo prasmės patirtimis; apibūdinti krikščioniškąjį Alfa kursą, kaip tikėjimu į Dievą grįstą socialinio darbo su įkalintais asmenimis modelį, ugdantį nuteistųjų motyvaciją reintegruotis į visuomenę, atskleidžiant nuteistųjų tarpusavio pasidalijimo asmenine gyvenimo ir tikėjimo patirtimi grupėje reikšmę vilties ir gyvenimo prasmės atradimui; atskleisti pažinties su kitų žmonių sėkmės istorijomis ir jų asmeninio tikėjimo bei gyvenimo liudijimo reikšmę įkalintų asmenų vilties ir gyvenimo prasmės patirčiai ir jų motyvacijai reintegruotis į visuomenę. Tyrimo objektas – įkalintų asmenų vilties ir gyvenimo prasmės patirtys atradus Dievą. Tyrimo tikslas – atskleisti ir interpretuoti įkalintų asmenų vilties ir gyvenimo prasmės patirtis atradus Dievą. Darbe atliktas kokybinis tyrimas. Tyrimo duomenys rinkti taikant iš dalies struktūruotojo grupinės diskusijos interviu metodą, duomenys analizuoti naudojant interpretuojamąją fenomenologiją. Tyrimo dalyviai atrinkti taikant kriterinę atranką. Tyrime dalyvavo 7 įkalinti asmenys, atitinkantys šiuos kriterijus... [toliau žr. visą tekstą] / In this scientific research paper there is the analysis of imprisoned people‘s experiences of hope and the meaning of life after the discovery of God. The objective of my paper is to reveal the application opportunities of existentialist paradigm in social work with the imprisoned; in addition to discussing the expression of the Theories of Hope and Logotherapy. Moreover, I aim to reveal the significance of conversion and faith to people who are in prison as well as to show the relations of discovered faith in God with imprisoned people‘s experiences of hope and the meaning of life. I also try to define the Alpha course as the model of social work with the imprisoned based on faith in God, which generates prisoners‘ motivation of reintegration into society by revealing the importance of sharing one‘s personal experience of life and faith in the group for the sake of the discovery of hope and the sense of life. Furthermore, I aim to reveal the significance of learning about other people‘s success stories and their witnesses about their personal faith and life for imprisoned people‘s experiences of hope and the meaning of life and their motivation for reintegration into society. The research object is imprisoned people‘s experiences of hope and the meaning of life after the discovery of God. The research aim is to reveal and interpret experiences of hope and the meaning of life after the discovery of God. The qualitative research has been done in the paper. The research data... [to full text]

Šiais laikais ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje yra juntama vilties stygiaus problema. Šiame darbe yra nagrinėjama vilties trukumo problema, remiantis popiežiaus Benedikto XVI enciklika „Spe Salvi“. Čia išryškinama ne tik vilties trūkumo priežastys, bet taip pat svarstomos ir ugdymo galimybės. Pirmojoje šio darbo dalyje yra nagrinėjama vilties teologija, remiantis enciklika „Spe Salvi“. Čia yra paryškinama keletą bruožų, kas būdinga vilčiai. Pirmiausiai, viltis yra į ateitį nukreipta. Bet ji svarbi yra ir dabarčiai. Taip pat labai svarbus vilties gelbėjantis pobūdis. Ir pirmame skyriuje taip pat pateikiama keletas pavyzdžių, kaip viltis gelbėja. Bet bene svarbiausia, kad tikroji viltis yra tik Dieve. Antroje dalyje apžvelgiama beviltiškumo priežastys Lietuvoje. Kas Lietuvos žmonėms trukdo stipresniam vilties reiškimuisi. Nemažai antropologinių žaizdų yra Lietuvoje, kurių šaknis būtų galima įvardinti vilties stoka. Mūsų tautoje yra įsišakniję alkoholizmas, esame viena iš pirmaujančių valstybių pagal savižudybių skaičių. Trečioje dalyje buvo praktiškai pamėginta pritaikyti Benedikto XVI enciklikoje siūlomi vilties ugdymo kriterijai. Popiežius siūlo, maldą, kančią, veiklumą ir iniciatyvos skatinimą, bei teismą, kaip vilties ugdymo galimybes. Tas buvo mėginta daryti, atsižvelgiant į šiandieninę Lietuvos situaciją, pasiremiant tyrimo metu gauta medžiaga. / Nowadays Lithuania, as well as the rest of the world faces the problem of the lack of hope. The current thesis explores the problem of the lack of hope and the possibilities for the cultivation of hope on the basis of Pope Benedict XVI’s encyclical Spe Salvi. Part One of the thesis analyses the theology of hope with a particular focus on the encyclical Spe Salvi. Although hope is directed towards the future, it is also vitally important in the present. Similarly significant is the redeeming character of hope. Chapter One provides some examples which disclose the redeeming character of hope. Yet, probably the most significant thing is that true hope can be found only in God. Part Two features the reasons for hopelessness in Lithuania with a particular focus on the obstacles that prevent any stronger expression of hope among the Lithuanians. Lithuanian people bear a considerable number of anthropological wounds the roots of which can be traced in the second Soviet occupation. Those wounds, those factors depriving people of hope lie in alcoholism and Lithuania’s top position in the list of world suicide rate. Part Three is an attempt to apply the criteria for the cultivation of hope as proposed in Benedict XVI’s encyclical Spe Salvi in the situation of the present day Lithuania. Pope offers prayer, suffering, activity, promotion of initiative and the Last Judgment as the fields for exercising hope.

Bakalauro darbo tema – ,,Konceptualiosios vilties ir nevilties metaforos lietuvių kalbos pasaulėvaizdyje“. Iš ,,Dabartinės lietuvių kalbos tekstyno“ buvo išrinkti ir suklasifikuoti 589 pavyzdžiai, juos analizuojant siekta atskleisti, kaip lietuvių kalbos pasaulėvaizdyje suvokiamos viltis ir neviltis, su kokiais konkrečiais daiktais ar reiškiniais šie abstraktūs fenomenai siejami, kaip viltis ir neviltis charakterizuojamos. Šiame darbe konceptualiųjų vilties ir nevilties metaforų aprašymo tvarką nulėmė išrinktų pavyzdžių skaičius. / The bachelor work topic – ,,Conceptual metaphors of hope and despair in Lithuanian worldview”. 589 examples were selected and classified from modern Lithuanian lexical dictionary. Analyzing them it was tried to disclose the meanings of hope and despair in Lithuanian language, with what concrete things and phenomena they are associated and characterized. In this work the description order of conceptual hope and despair metaphors was determined by member of selected examples.

Darbo tyrimo problema: nepakankamas šiandieninių paauglių dėmesys teologinėms dorybėms ir neaiški jų samprata. Tikslas: atskleisti teologinių dorybių sampratą ir nustatyti jų aktualumą X mokyklos 14-15 metų amžiaus mokiniams. Metodai: darbe naudota teorinė medžiaga išanalizuota literatūros šaltinių analizės metodu. Gauti tyrimo duomenys apibendrinti remiantis kokybinės turinio analizės (content) metodu. Darbo empirinėje dalyje naudotas kokybinis tyrimas, kurio dėka galima tiksliau ir išsamiau atskleisti tiriamųjų požiūrį į nagrinėjamą objektą. Kokybinio tyrimo instrumentas – pusiau struktūrizuotas interviu. Tyrime remtasi egzistencialistinės filosofijos atstovo M. Buber (2001) filosofinės sampratos idėjomis. Darbe taip pat naudotasi Katalikų Bažnyčios katekizmu, popiežių Jono Pauliaus II, Benedikto XVI, bei Pranciškaus enciklikomis, Apaštališkųjų Tėvų, Bažnyčios Tėvų bei vėlesnių laikų šventųjų raštuose pateikiamomis nuostatomis. Pirmoje darbo dalyje aptarta teologinių dorybių: tikėjimo, vilties ir meilės samprata ir reikšmė Apaštališkųjų Tėvų, pasirinktų Bažnyčios Tėvų ir vėlesnių laikų šventųjų raštijoje. Antrojoje darbo dalyje analizuojami Bažnyčios dokumentai ir juose aprašomų teologinių dorybių samprata, reikšmė, ugdymosi praktikos. Trečiojoje empirinėje dalyje atskleista šiandieninių paauglių teologinių dorybių samprata ir požiūris į jas. Gautų rezultatų reikšmingumas: teorinėje dalyje gana plačiai aptarta teologinių dorybių: tikėjimo, vilties ir meilės samprata bei... [toliau žr. visą tekstą] / Problem of the Paper Research: insufficient attention of teenagers to theological virtues and unclear concept of the virtues. Objective: To disclose the concept of theological virtues and define their urgency for 14-15 year old pupils of X School. Methods: theoretical materials used in the Paper are analysed using the method of analysis of literature sources. The received research data are summarized using the method of qualitative content analysis. Qualitative analysis was used in the empiric part of the Paper, helping to disclose the view of respondents of the research subject more accurately and detailed. The tool of the qualitative analysis is a semi-structured interview. The research is based on the ideas of philosophy concept of the representative of existential philosophy M. Buber (2001). Catechism of Catholic Church, encyclics of Pope Jonas Paulius II, Benedict XVI, as well as the provisions provided in writs of Apostolic Fathers, Fathers of the Church and other writs of later days. The first part of the Paper includes the discussion of theological virtues: faith, hope and love concept and meaning in the holy writs of Apostolic Fathers, Fathers of Church and later days. The second part of the Paper provides the analysis of Church documents and the concept, meaning of theological virtues and education practices described in these documents. The third empiric part discloses the concept of theological virtues of modern teenagers and their view of the virtues. Importance... [to full text]

Tyrimo tikslas - ištirti vilties didinimo (pagal Herth, 2001) ir savitarpio pagalbos grupių efektyvumą slaugytojų imtyje didinant vilties išgyvenimą. Tyrime dalyvavo 158 Marijampolės miesto ligoninės, Kauno Onkologinės ir Kauno Respublikinės ligoninių slaugytojos turinčios tiesioginį kontaktą su pacientais. Nubyrėjimas iš vilties didinimo (pagal Herth, 2001) intervencijos grupių sudaro 25%, iš vilties didinimo (pagal Herth, 2001) lyginamosios grupės 40%. Savitarpio pagalbos poveikio grupės 46,1%, o lyginamosios grupės 28,5%. Bendras nubyrėjimas siekė 44%. Viena tiriamųjų grupė dalyvavo penkiuose 1,5 valandos trukmės užsiėmimuose parengtuose pagal K.Herth (2001) vilties įkvėpimo programą. Kita tiriamųjų grupė dalyvavo penkiuose savitarpio pagalbos užsiėmimuose. Kiekvienai poveikio grupei buvo sudaryta ir apklausta lyginamoji grupė. Užsiėmimų metu buvo orientuojamasi į slaugytojų vilties išgyvenimą siekiant jį sustiprinti. Matavimai atlikti prieš pradedant užsiėmimų ciklą ir jam pasibaigus. Taip pat vilties didinimo (pagal Herth, 2001) poveikio grupėje atliktas papildomas matavimas po 2 mėnesių po poveikio. Tyrimo rezultatai parodė, kad slaugytojų vilties išgyvenimas iškart po vilties didinimo intervencijos (pagal Herth, 2001) yra didesnis nei prieš ją. Taip pat atsiskleidė kelios statistinio patikimumo tendencijos, rodančios, kad: iškart po vilties didinimo intervencijos slaugytojai dažniau naudoja dvasingumu grįstą strategiją; iškart po savitarpio pagalbos grupės... [toliau žr. visą tekstą] / Main aim of research is to investigate hope inspiration (according Hearth, 2001) and self help groups efficacy in health care nurses sample In research participated 158 Marijampolė City hospital, Kaunas Oncology and Kaunas Republic hospital health care nurses, which has direct contact with patients. Participants drop out from research is 44%. One group of respondents participated in five 1,5 hour lenght group activities according to K.Herth (2001) hope inspiration program. Other group participated in five self help group activities. Each intervention group has its own comparisment group. The group activities was orientated to increase nurses feeling of hopefulness. Questioning took place before and after group activities. Hope inspiration (according Hearth, 2001) group was measured two month after impact. Results of research shows, that health care nurses feeling of hopefulness after hope inspiration (according Hearth, 2001) intervention was higher than before that. Also there are a few statistic reliability tendencies, that shows that after after Hope inspiration (according Hearth, 2001) intervention nurses tend to use spiritual hope inspiration strategy more often. After self help group nurses tend to use rational hope inspiration strategy more often. Also there are statistical tendencies that shows that health care nurses level of hopefulness increases after self help group more, than after Hope inspiration (according Hearth, 2001) intervention. To establish Hope... [to full text]