Magistro darbas „GILUMO konceptas lietuvių ir anglų kalbų pasaulėvaizdyje” yra bandymas pažvelgti į dar Lietuvoje beveik netyrinėtą erdvinių konceptų sritį. Darbas sudarytas iš įvado, penkių dalių ir išvadų. Įvade bendrais bruožais nusakoma tyrimo situacija, apibrėžiamas darbo tikslas, uždaviniai, metodai, hipotezė bei kaip buvo gauti tyrimo rezultatai. Pirmojoje dalyje aprašomas konkrečių konceptų vaidmuo abstrakčių konceptų struktūroje. Šioje dalyje apžvelgiama teorinė medžiaga, paaiškinamos pagrindinės sąvokos: kalbos pasaulėvaizdis, konceptas, konceptualizacija, konceptualioji sistema bei trumpai aptariama, kokį vaidmenį konceptualizacijos procese vaidina metaforos. Antroji dalis skirta aptarti, kas iki šiol nuveikta, tiriant GILUMO koncepto raišką kitose šalyse. Trečiojoje dalyje pristatoma GILUMO koncepto raiška lietuvių ir anglų kalbose. Aptariamas bendras gilumo suvokimo principas, gilumo prototipinė reikšmė. Remiantis tekstynų medžiaga, analizuojama konkretaus GILUMO koncepto struktūra, iliustruojant gretinamų kalbų pavyzdžiais. Ketvirtojoje dalyje GILUMAS analizuojamas kaip konceptualiųjų metaforų ištakos sfera. Penktojoje dalyje aprašoma, kaip GILUMAS vertinamas lietuvių ir anglų kalbų pasaulėvaizdyje. Darbas baigiamas išvadomis, naudotos literatūros sąrašu ir šaltiniais. Šis magistro darbas galėtų sudominti kalbininkus, vertėjus, kultūrologus, sociologus. / Language is an important source of evidence to find out human understanding of the world. Our conceptual system, the way we think and act is metaphorical in nature. The essence of metaphor is understanding and experiencing one kind of thing in terms of another. The paper is devoted to the concept DEEPNESS in Lithuanian and English. This concept in Lithuanian is presented by adjective gilus, in English by adjectives deep and profound as well as their derivatives. The aim of the paper is to investigate the concept DEEPNESS in Lithuanian and English worldview. To achieve this aim the following objectives have been set: 1) to present the main principals of understanding of deepness; 2) to provide theoretical background on investigation of the concept DEEPNESS and to show basic principles of investigation of spatial concepts; 3) to analyse examples with adverbs gilus and its derivatives in Lithuanian language, deep and profound and their derivatives in English; 4) to compare the expression of the concept DEEPNESS in Lithuanian and English. Methods have been used are: comparative analysis and conceptual analysis. The analysis is Corpus based. All examples have been cited from Lithuanian language online Corpus Donelaitis and The British National Corpus. The prototypical meaning of deep is the container located in space downwards. Close to it are meanings: layer (stratum), remoteness, penetration. The explications of the meaning: a big distance along the vertical... [to full text]

Bakalauro darbo tema – ,,Konceptualiosios vilties ir nevilties metaforos lietuvių kalbos pasaulėvaizdyje“. Iš ,,Dabartinės lietuvių kalbos tekstyno“ buvo išrinkti ir suklasifikuoti 589 pavyzdžiai, juos analizuojant siekta atskleisti, kaip lietuvių kalbos pasaulėvaizdyje suvokiamos viltis ir neviltis, su kokiais konkrečiais daiktais ar reiškiniais šie abstraktūs fenomenai siejami, kaip viltis ir neviltis charakterizuojamos. Šiame darbe konceptualiųjų vilties ir nevilties metaforų aprašymo tvarką nulėmė išrinktų pavyzdžių skaičius. / The bachelor work topic – ,,Conceptual metaphors of hope and despair in Lithuanian worldview”. 589 examples were selected and classified from modern Lithuanian lexical dictionary. Analyzing them it was tried to disclose the meanings of hope and despair in Lithuanian language, with what concrete things and phenomena they are associated and characterized. In this work the description order of conceptual hope and despair metaphors was determined by member of selected examples.

Kalba parodo tautos savitumą, papročius, tradicijas, požiūrį į aplink esantį pasaulį. Kalbinio proceso metu kuriasi metaforiniai modeliai, kurie atspindi kiekvienai tautai būdingą pasaulio suvokimą. Metaforinių modelių analizė padeda atskleisti tautos mąstyseną, nuostatą, vertybes, kurios yra svarbios ir puoselėjamos. Šio darbo tikslas aptarti, kaip lietuvių kalbos pasaulėvaizdyje aktualizuojamas metaforinis skonio modelis. Analizei atlikti buvo surinkti 942 pavyzdžiai paremti visų žodžių saldus, -i, kartus, -i, rūgštus, -i, sūrus, -i formų junginių su abstrakčius reiškinius pavadinančiais žodžiais vartojimo pavyzdžiais, surinktais iš „Dabartinės lietuvių kalbos tekstyno“. Pavyzdžiai suskirstyti į penkias sferas pagal žodžių junginyje užfiksuotą skonį apibūdinančio žodžio ir abstraktaus fenomeno ryšį. Išanalizavus metaforinį skonio modelį lietuvių kalbos pasaulėvaizdyje paaiškėjo, kad didžiąją dalį, viso darbo medžiagos sudaro ŽMOGAUS BŪVIO sferai priklausantys pavyzdžiai. Žodžiu kartus apibūdinamų abstrakčių fenomenų yra daugiausiai visose penkiose sferose. Kaip kartūs apibūdinti abstraktūs fenomenai yra vertinami neigiamai. Darbe dar aptariamos JAUSMŲ IR EMOCIJŲ, KALBOS, MĄSTYMO IR MORALINIŲ VERTYBIŲ sferos. / A languege shows a nation‘s distinction, customs, traditions, attitude towards the surrounding world. For every nation during the lingual process, there forms metaphorical models which reflect a specifik world perception. The analysis of the metaphorical models helps to reveal the nation‘s thinking, attitudes, values which are important and are being cherished. The aim of the work is to discuss how there is actualized the metaphorical taste model in the Lithuanian language Outlook. For the analysis, there were picked 942 examples of the words sweet, bitter, sour, salty and their compounds and abstract phenomenon. The examples were divided into five spheres according to the words compound stated taste exaplaining word and the abstract phenomenon bond. After analyzing the metaphorical taste model in the Lithuanian language Outlook, there emerged, that most of the part consist of the HUMAN BEING EXISTENCE‘S fied dependant examples. The word bitter explaining abstract phenomenons are being found in the all five spheres. The abstact phenomenons, explained as bitter, ar explained as negatyve ones. There in the work, are discussed FEELINGS AND EMOTIONS, LINGUISTIC, THINKING AND MORAL VALUES spheres.

Niniejsza praca magisterska jest poświęcona zagadnieniu płci w języku i kulturze, które zostanie ukazane z perspektywy dwu sąsiednich kultur – polskiej i litewskiej. Celem pracy jest ukazanie językowych sposobów wyrażania płci żeńskiej na płaszczyźnie leksykalnej i słowotwórczej w języku polskim i litewskim. Norma oraz zwyczaj językowy w zakresie nazw żeńskich odtworzone zostały w tej pracy na podstawie opracowań normatywistycznych oraz licznych, zwłaszcza w języku polskim, prac językoznawczych. Najnowsze tendencje natomiast zostały zilustrowane przykładami pochodzącymi ze współczesnych tekstów prasowych. Materiał do analizy językowej uzyskano metodą słownikową oraz metodą ekscerpcji wybiórczej. Bazą źródłową posłużyły dane językowe zawarte w słownikach oraz teksty z periodyków polskich „Polityka” i „Viva!” oraz litewskich „Veidas” i „Žmonės” z lat 2000-2014. Praca składa się z czterech rozdziałów. W rozdziale teoretycznym zostały omówione najważniejsze założenia teorii kognitywistycznej, pojęcie językowego obrazu świata oraz problematyka mieszcząca się w zakresie lingwistyki płci (gender linquistics). W drugim rozdziale rekonstruuje się wizerunek kobiety w języku polskim i litewskim na podstawie znaczenia i nacechowania emocjonalnego leksemów należących do pól leksykalnych kobieta i moteris. Kolejny rozdział jest poświęcony analizie żeńskich odpowiedników nazw męskich w kilku grupach znaczeniowych (tytuły naukowe, tytuły służbowe, nazwy zawodów i nazwy charakteryzujące)... [toliau žr. visą tekstą] / Šis magistro darbas yra skirtas aptarti lyčių klausimą kalboje ir kultūroje, kuris bus parodytas iš dviejų kaimyninių kultūrų perspektyvos - lenkų ir lietuvių. Darbo tikslas yra parodyti kalbinius moteriškosios lyties išraiškos būdus, atsižvelgiant į lenkų ir lietuvių kalbų leksiką ir žodžių darybą. Normos ir kalbos tradicijos susijusios su moteriškais vardais šiame darbe buvo atkurtos remiantis normatyviniais leidiniais ir lenkų kalbos lingvistiniais darbais. Tačiau naujausios tendencijos iliustruojamos pavyzdžiais iš šiuolaikinės spaudos tekstų. Medžiaga skirta kalbų analizei buvo gauta naudojant žodynų ir selektyvų ištraukų metodą. Remiausi lingvistiniais duomenimis, esančiais žodynuose, o taip pat tekstais iš 2000-2014 m. lenkiškų periodinių žurnalų "Polityka" ir "Viva!" ir lietuviškų "Veidas" ir "Žmonės". Darbą sudaro keturi skyriai. Teoriniame skyriuje buvo aptartos svarbiausios kognityvinės teorijos, kalbos pasaulėvaizdžio sąvoka, o taip pat problematika susijusi su lyties lingvistikos (gender linguistics) koncepciją. Antrajame skyriuje yra rekonstruojamas moters įvaizdis lenkų ir lietuvių kalbose remiantis stilistinių sinonimų, priklausančių semantiniams laukams kobieta ir moteris, analize. Kitame skyriuje nagrinėjami moteriškosios giminės atitikmenys, pateikti keliose semantinėse grupėse (mokslo laipsnių, pareigybių, profesijų pavadinimai ir apibūdinantieji pavadinimai). Jame aptariami jų darybos būdai, išvardintos priežastys, dėl kurių yra blokuojama... [toliau žr. visą tekstą] / This master's degree work (Women`s names in Polish and Lithuanian languages is tradicion, norm and newest tendencies) is dedicated to the question of sex in a language and culture, that will be shown from the perspective of two nearby cultures - Polish and Lithuanian. The aim of the work is to show linguistic methods of expression of women`s sex on a lexical and word-formation base in Polish and Lithuanian languages. A standart as well as language customs in the sphere of the women`s names were investigated on the basical searching of normative and also personal investigations especially in Polish linguistic works. The newest tendencies towards this work were illustrated by examples from modern media ( texts). All material of the language analysis was managed to get by using lexicographic dictionaries and also using a method of selection texts in different Polish and Lithuanian magazines and newspapers. All this material was written with the help of language dictionaries and original sources of "Politician" and "Viva!”, and using also Lithuanian "Veidas" and "Žmonės" magazines from 2000-2014. The work consists of four sections. The major grounds of theory of cognitivist were discussed in a theoretical part as well as the concept of language understanding of the world also range of problems, that are contained in the sphere of sex linguistics (gender of linquistics). In the second section the image of women is reconstructed in the Polish and Lithuanian languages on the basis... [to full text]