Kalbos pasaulėvaizdis laikomas ne tikrovės atspindžiu kalboje, bet jos interpretacija. Kalba nesukuria naujos realybės, ji parodo, kaip žiūrima į pasaulį ir ką jame galima pamatyti. Kalbos pasaulėvaizdis formuojasi kalbėtojams aktyviai pažįstant pasaulį, todėl skirtingų kalbų pasaulio interpretacijos skiriasi. Darbo objektas – konceptas, lietuvių kalboje reprezentuojamas žodžiu pyktis, anglų – anger. Remiamasi antropocentrinės paradigmos idėjomis – į kalbą žvelgiama kaip į kultūros fenomeną. Žodžio reikšmė laikoma mažiausiu koncepto aktualizacijos laipsniu. Emocinių būsenų ypatybės siejamos su atitinkamomis konceptualiosiomis metaforomis, kurių esmė – santykis tarp dviejų sričių: ištakų (angl. source domain) ir tikslo (angl. target domain). Perkeliant vienos srities žinias į kitą sritį, remiamasi tik tomis konkretaus objekto savybėmis, kurios žmogui yra pažįstamos iš jo fizinės patirties. Kitas metaforų šaltinis yra kultūrinė patirtis. Praktinėje dalyje yra nagrinėjamos dviejų indoeuropiečių kalbų – anglų ir lietuvių – konceptualiosios metaforos, kurių tikslo sritis yra pyktis (angl. anger) bei šio koncepto vertimo ypatumai. Sugretinus šių kalbų konceptualiąsias metaforas, rasta panašumų ir skirtumų. Panašumai liudija anglų ir lietuvių kalbų vartotojams būdingą panašų pasaulio suvokimą. Pyktis siejamas su skysčiu, ugnimi, pavojingu gyvūnu, t.t. Pykčio konceptas dažniausiai reiškia neigiamą vertinimą, keliamą pavojų emocijos patyrėjui, jos stiprumą, jausmų kontrolės... [to full text]

Magistrinio darbo tema yra “Liūdesio konceptas anglų ir lietuvių kalbose ir jo vertimas”. Darbo tikslas yra aprašyti liūdesio konceptą ir nustatyti liūdesio koncepto vertimo iš anglų kalbos į lietuvių kalbą ypatumus. Darbą sudaro literatūros apžvalga ir empyrinė dalis. Teorinėje dalyje nagrinėjama koncepto raiška kalboje, leksikografinis aprašymo lygmuo ir prototipinės situacijos lygmuo. Empyrinėje dalyje yra nagrinėjimi konceptualiųjų metaforų ir jų vertimo iš anglų kalbos į lietuvių kalbą ypatumai. Darbo pagrindas yra pavyzdžiai, rinkti iš anglų kalbos tekstyno Concordance ir lietuvių kalbos tekstyno, sudaryto Kauno Didžiojo universiteto kompiuterinės lingvistikos centre ir grožinės literatūros knygų Š. Brontės “Džeinė Eir”, T.Hardžio “Tesė d’Erbervilių giminės”, S.Kreino “Raudonas narsumo ženklas”, Jozefo Konrado “Lordas Džimas” bei “Iš klasikinės anglų poezijos”, kurios buvo skaitomos anglų ir lietuvių kalbomis. Kadangi liūdesys yra viena iš bazinių emocijų, išanalizavus liūdesio konceptą abiejose kalbose, paaiškėjo, kad liūdesio emocijos raiška kalbose yra panaši. Liūdesys dažniausiai konceptualizuojamas kaip neigiama emocinė būsena, kylanti dėl kažkieno stokos arba netekties. Liūdesio konceptas abiejose kalbose yra reiškiamas leksemomis, frazeologiniais posakiais, paprastais žodžių junginiais, konceptualiomis metaforomis. Konceptualiosios metaforos LIŪDESYS YRA KRYPTIS ŽEMYN, LIŪDESYS YRA SKYSTIS, LIŪDESYS YRA TALPYKLA, LIŪDESYS YRA NAŠTA, LIŪDESYS YRA STICHINĖ JĖGA... [to full text]

The present paper investigates the perception of empirically imperceptible phenomenon, which is called FREEDOM. Relying on the use of words FREEDOM and CAPTIVITY in the republic press, we made an attempt to establish, as Lithuanians understand and in the language express by sensory organs inaccessible abstracts. We pay primary attention to the description of the concept of FREEDOM. The concept of CAPTIVITY is not the theme of this investigation; it is investigated as supporting material for the base of the concept of FREEDOM. Material for investigating of conceptualization of abstract is undertaken from the column of the republic press of the collector of texts (donelaitis.vdu.lt). Discussing the concept of FREEDOM, support is done not to entire paradigm of FREEDOM, but only to the invariant of a number of synonyms – FREEDOM. We are guided by this opinion on the fact that this lexeme automatically covers entire semantic field of FREEDOM, i.e. in the value of the abstract being investigated is accomodated the value of all synonyms of FREEDOM (will, independence, sovereignty). FREEDOM in the Lithuanian language is understood by such conceptual metaphors as FREEDOM – THING, FREEDOM – GOODS, FREEDOM – CURRENCY, FREEDOM – ACCOMODATION, FREEDOM – SMELL, FREEDOM – TASTE, FREEDOM – LIQUID, FREEDOM – BURDEN, FREEDOM – PERSONALITY. Most frequently it is characterized as ACCOMODATION, in which one is located not of his own free will. The subject is influenced with other external forces... [to full text]

Kalba neatsiejamais saitais susijusi su žmogaus mąstymu. Ji padeda atkurti pasaulio vaizdą, esantį žmogaus sąmonėje. Pasaulio suvokimas, arba objektyvios realybės daiktų ir reiškinių samprata, paliekanti pėdsakus kalboje, vadinama kalbos pasaulėvaizdžiu. Kiekviena kalba pasaulio suvokimą nuspalvina skirtingu atspalviu, nes tautų istorija, geografinės sąlygos, gyvenimo būdas, kultūra, aksiologija yra skirtingos. Kalbos pasaulėvaizdį kuria visi, kalbantys ta kalba. Tiriant žodžių vartojimą tekstuose, galima atskleisti kalboje užfiksuotus pasaulėvaizdžio pėdsakus. Tyrimo medžiaga paimta iš tekstynų donelaitis.lt, ruscorpora.ru (национальный корпус русского языка). Tekstynuose ieškota dažniausiai pasitaikančių metaforinių pasakymų ir įvardijimų, kurie būtų motyvuoti esmine metaforine sąvoka. Tuo remiantis ir buvo nustatytos konceptualiosios metaforos, kurios būdingos konceptui tamsa lietuvių ir rusų kalbos pasaulėvaizdyje. Darbo tikslas aptarti prototipines tamsos koncepto reikšmes (naktis, šviesos nebuvimas, kultūros ar išsilavinimo stoka) , į kurias remiasi nemažai metaforinių reikšmių. Pagal metaforinius pasakymus nustatyti, kokie vaizdiniai slypi už tamsos konceptus reprezentuojančių žodžių ir išskirti abiem kalboms bendras ir skirtingas tamsos metaforines reikšmes. Tamsos koncepto metaforiškas suvokimas lietuvių ir rusų kalbose apima šias sferas:1) mirtis – mirusiųjų šalis, užgesęs gyvenimas; 2) šaltis – ledynų tamsa, stingdanti tamsa, 3)... [toliau žr. visą tekstą] / The language in its integral links is related to human intelligence. It helps to restore the picture of the world of the human mind. The perception of the world, or the objective reality of things and effects that leaves the marks in speech, is so called the worldview of the language. Each language has its own perception of the world conected to the nation's history, geographic conditions, lifestyle, culture and so on. The worldview of the language is step by step composed by all who speak that language. Using the investigation method and analysing the usage of the words in texts helps to record and denote the features of the worldview of the language. The research materials are the Corpus of Lithuanian language – Donelaitis and the corpus of Russian language - ruscorpora.ru (национальный корпус русского языка). The data of the analysis of the concept darkness in both languages showed that prototypically darkness is understood in the same way in Lithuanian and Russian languages. The research of the samples was done to denote the most common figurative expressions and conceptual metaphors that are specific to the concepts of darkness in Lithuanian and Russian languages. The aim of the present master‘s thesis “ Darkness in the Lithuanian/Russian Worldview ” focuses on the analysis of theoretical issues of the term concept, and the empirical part focuses on the investigation of concepts of darkness as prototypical meanings (lack of light at night... [to full text]

16-20 amžių poezija atpindi įvairias konceptualiąsias metaforas, kurios atlieka svarbų vaidmenį kalboje. Konceptualioji metafora yra giliai įsišaknijęs kalbos fenomenas, susijęs su žmogaus mąstymu, kurį atspindi kalba. Meilė yra viena iš dažniausiai sutinkamų konceptualiųjų metaforų poezijoje, kuri yra įkūnyta tiek abstrakčiuose,tiek konrečiuose dalykuose.Poezija perteikia kasdienio gyvenimo realijas, o konceptualioji metafora leidžia jas perteikti neįprastu būdu. / The poetry of the 16-20th centuries is abundant with various conceptual metaphors, which perform an important role in language. Conceptual metaphor is a deep rooted linguistic phenomenon which reflects human thinking, which is reflected through language. Love is one of the most frequently met conceptual metaphors in poetry where it is embodied in the abstract or concrete notions.Poetry conveys every day recurrences and conceptual metaphor enables us to see the world in a remarkable way.

Visose pasaulio kalbose yra terminai spalvoms reikšti, tačiau priklausomai nuo ekstralingvistinių veiksnių, skirtingos tautos turi nevienodą jų skaičių. Išanalizavę dešimtis kalbų lingvistai B. Berlinas ir P. Kėjus nustatė, jog ankstyvame kalbų raidos etape tebuvo du žodžiai spalvoms apibrėžti: vienas - tamsioms, kitas – šviesioms. Šviesai atstovauja balta spalva, tamsai – juoda. Į prototipines baltumo ir juodumo konceptų reikšmes (baltas, -a – sniego spalvos, visai šviesus, juodas, -a – visiškai tamsus, kaip anglis) remiasi nemažai metaforinių reikšmių. Šio magistro darbo tikslas – išskirti skirtingas ir bendras baltumo ir juodumo metaforines reikšmes, būdingas lietuvių ir anglų kalboms. Tyrimo medžiagą sudaro lietuvių kalbos tekstyno grožinės literatūros blokas ir anglų kalbos tekstyno medžiaga. Išanalizavus tekstyno medžiagą nustatyta, jog prototipinės juodo reikšmės: tamsus, neperregimas, tankus, gilus; nešvarus, suteptas; rasė, gymis; rūšies pavadinimas; kava, arbata; metaforinės reikšmės: nešvarus, nedoras; prastas apie maistą (tik lietuvių kalboje); blogis: a) viduje išgyvenamas (emocijos); b) bauginantys, tragiški, nelaimingi įvykiai, su jais sietinos vietos; sunkus, kasdienis; neteisėta veikla, tokios veiklos rezultatai; simbolinės reikšmės: artėjančios nelaimės simbolis; nelaimės pranašai (blogio simboliai); gedulo simbolis. Tekstyno medžiagos analizė parodė, jog prototipinės balto reikšmės: šviesa; perregimas, bespalvis; švara; tuštuma; rasė, gymis; rūšies... [toliau žr. visą tekstą] / Every language has colour terms, but different amount of them depending on extra linguistic features. Linguist B. Berlin and P. Kay analysed dozens of languages and determined that there were only two colour terms (dark and bright) in the first stage of language evolution. Bright is represented by white and dark is represented by black. Many metaphoric meanings are based on prototypical meanings of concepts of whiteness (white – of colour of snow, very bright) and blackness (black – very dark, like coal). The goal of this master thesis is to determine common and different metaphorical meanings of whiteness and blackness characteristic for Lithuanian and English languages. The research material is collected from corpuses of Lithuanian and English languages. The data of the analysis of both concepts showed, blackness and whiteness in most cases are used to identify a feature of colour, i.e. prototypical colour meaning. But it also revealed a number of cases when the colour term does not denote a colour feature, but it is used metaphorically, with objects lacking the colour feature. The analysis has also revealed the importance of the symbolic meaning in the research of the colour concepts. The concept of Blackness in both languages is perceived similarly. Prototypical meanings are the following: dark, lacking light, impenetrable, soiled; used to characterize dark skin pigmentation; certain object in black colour (blackcurrant, black bread and etc.); (coffee or tea) without... [to full text]

Darbo objektas — konceptai, lietuvių kalboje reprezentuojami žodžiais mirtis ir mirti. Siekiama aprašyti kalba išreikštą dalį konceptų, lietuvių kalboje reprezentuojamų žodžiais mirtis, mirti. Šiam tikslui pasiekti keliami tokie uždaviniai: 1) aptarti tradicinės ir konceptualiosios metaforų sampratą; 2) pagal konceptualizavimo sritį suskirstyti visus metaforinius pasakymus su daiktavardžiu mirtis; 3) aptarti veiksmažodžio mirti metaforizaciją; 4) ištirti daiktavardžio mirtis sinoniminę raišką; 5) ištirti veiksmažodžio mirti sinoniminę raišką; 6) apibrėžti žodžius, kurie turi potencialiuosius reikšmės komponentus mirtis, mirti; 7) aptarti mirtį nusakančius frazeologizmus. Nurodytiems darbo tikslams įgyvendinti taikomi aprašomasis, kontekstinės analizės ir konceptualiųjų metaforų analizės metodai. Darbo pagrindas — tiesiogiai ir netiesiogiai mirtį įvardijančių žodžių vartojimo pavyzdžiai. Pasitelkiami tik tie žodžių junginiai, sakiniai, į kuriuos įeina daiktavardis mirtis, veiksmažodis mirti, būdvardis mirtinas, taip pat šiems žodžiams sinonimiški frazeologizmai, gyvenimo nutrūkimą žymintys sinonimai bei žodžiai, turintys potencialiąją mirties semą. Remiamasi daugiau nei 600 pavyzdžių, kurie rinkti iš V. Kubiliaus knygos „Dvidešimto amžiaus lietuvių poezija“ pirmosios ir antrosios dalies. Šios knygos pasirinkimą lėmė tai, kad joje surinkti ne vieno autoriaus ar žanro eilėraščiai, kuriuose atsispindi lietuvių poezijos raidos tradicijos. Darbo aktualumas ir naujumas: abstrakčios... [toliau žr. visą tekstą] / The aim of this paper work is to describe a part of the concepts, represented in Lithuanian language by the words mirtis (death) and mirti (to die). The objectives to achieve the aim of the paper work are: 1) to define conception of the terms of traditional methaphor and conceptual metaphor; 2) divide to conceptual metaphors all methaphorical expressions with the noun death; 3) to discuss conceptualization of the verb die; 4) to investigate synonyms of the noun death and the verb die; 5) to discuss phraseological units, which signify the decline of life. The analysis is based on more than 600 examples taken from the book „Dvidešimto amžiaus lietuvių poezija“ (I, II parts). Having analysed a number of ways of representing the concept of death in the Lithuanian poetry, we can point out the basic tendencies of realizing the concept: DEATH as a PERSON, DEATH as a ENEMY, DEATH as a THING, DEATH as an ABSTRACT, DEATH as a NATURAL CALAMITY, DEATH as a PLACE / RECEPTACLE, DEATH as a LIVING BEING, DEATH as a WORK OF ART, DEATH as a MATERIAL, DEATH as an ANIMAL, DEATH as a PLANT, DEATH as a SOUND, DEATH as a TIME and other. The results of the paper work showed that the death is comprehensible as an evil, decline of life. Only sometimes we describe death as a step to a new world, which is unknown.

Kalbos pasaulėvaizdžiu vadinamas pasaulio suvokimas, t.y. subjektyvi objektyviosios realybės daiktų bei reiškinių samprata. Remiantis ta medžiaga, kurią pateikia kalba, galima rekonstruoti kalboje užfiksuotą pasaulio vaizdą. Kiekviena kalba turi tik jai būdingą pasaulėvaizdį, mąstymo ir kalbos strategijas, todėl šiame darbe yra bandoma plačiau panagrinėti koncepto šviesa raišką lietuvių ir anglų kalbose, atrasti panašumų ir skirtumų šių kalbų pasaulėvaizdyje. Darbo objektu pasirinkti daiktavardis šviesa, veiksmažodis šviesti ir būdvardžiai šviesus, šviesi. Išanalizavus tekstyno medžiagą nustatyta, jog prototipinės šviesos koncepto reikšmės (šviesa – dienos būvis, šviesioji paros dalis; kokio nors natūralaus ar dirbtinio šviesulio skleidžiami ar atspindimi spinduliai, veikiantys akis ir darantys pasaulį matomą; šviečiamasis prietaisas (lempa, žiburys, žibintas, žvakė, elektros lemputė ir pan.) yra panašios abiejose kalbose. Kadangi darbo tikslas buvo išskirti skirtingas ir bendras šviesos metaforines ir simbolines reikšmes, būdingas lietuvių ir anglų kalbos pasaulėvaizdžiui, tekstyno medžiagos analizė parodė, kad lietuvių kalboje koncepto šviesa metaforinės reikšmės gali būti realizuojamos kaip tikslo arba kaip ištakos sfera. Lietuvių kalboje konceptas šviesa dažniausiai realizuojamas kaip DAIKTAS YRA ŠVIESOS ŠALTINIS, VEIDAS YRA ŠVIESOS ŠALTINIS, AKYS YRA ŠVIESOS ŠALTINIS, ŠVIESA YRA VEIKLA, ŠVIESA YRA SKYSTIS, ŠVIESA YRA DAIKTAS, TIESA YRA ŠVIESA, MEILĖ YRA ŠVIESA... [toliau žr. visą tekstą] / The present master‘s thesis “ Light in the Lithuanian/English View of the World” focuses on the analysis of theoretical issues of the term concept, its national specifics, principles of light concept analysis in the theoretical part of the work and the empirical part focuses on the investigation of concepts of light in Lithuanian and English languages. The research materials are the Corpus of Lithuanian language – Donelaitis and the corpus of English language - British National Corpus. 1000 Lithuanian sentences and 1000 English sentences from the literature/fiction section were taken having the hypothesis that literature can reflect the pecularites of the languages the best. The data of analysis of the concept light in both languages showed that prototypically light is understood in the same way in Lithuanian and English languages. The attention was payed to some more similarities of the prototypical meaning, like the colour of the light and its positive and negative descriptions. But it also revealed a great number of cases when the term light is used metaphorically. The analysis has revealed the importance of the symbolic meaning of the concept light as well. In Lithuanian language the concept of light is usually realized as the objects of a light source: FACE IS THE SOURCE OF LIGHT, EYES ARE THE SOURCE OF LIGHT, LIGHT IS THE ACTIVITY, LIGHT IS LIQUID, LIGHT IS A THING, THE TRUTH IS LIGHT, LOVE IS LIGHT, THE DEATH IS LIGHT. In English language the concept of light can... [to full text]

Šio darbo tikslas – išanalizuoti meilės kognityvinį modelį, kuris egzistuoja asmeniniuose B. Sruogos laiškuose. Iškeliami šie uždaviniai: 1) susipažinti su B. Sruogos biografija; 2) aptarti analizei reikalingas kognityvinės lingvistikos sąvokas (konceptas, kognityvinis modelis, geštaltas, konceptualioji metafora ir kt.); 3) surinkti konteksto pavyzdžius, kuriuose vartojami tiesiogiai meilę įvardijantys žodžiai; 4) surinkti konteksto pavyzdžius, kuriuose vartojami netiesiogiai meilę įvardijantys žodžiai; 5) suklasifikuoti surinktuosius pavydžius pagal bendrąsias ir potencialiąsias semas; 6) sudaryti B. Sruogos laiškuose aktualizuojamą meilės kognityvinį modelį. Darbe analizuojami 142 asmeninai laiškai, kurie buvo renkami Balio Sruogos memorialiniame muziejuje. Surinkta medžiaga nagrinėjama remiantis deskriptyviniu, leksinės semantinės, komponentinės analizės metodais. Žmonės bendraudami vieni su kitais savo kalbinėje sąmonėje sukuria įvairius kognityvinius modelius. Šie modeliai veikiami asmeninės bei kultūrinės patirties. Laikantis prielaidos, kad kognityvinis modelis – tai individo žinių apie tam tikrą konceptą ir su juo susijusios patirties visuma galima būtų skirti tokį B. Sruogos meilės kognityvinį modelį. Meilė – tai MEILĖ, MYLIU, NUMYLĖTAS, NUMYLĖTA, MYLIMAS, MYLIMA, VARDAS, SAULĖ, PASAKA, DAINA, SESUO, MERGUŽĖLĖ, KARALAITĖ, LELIJA, SNAIGĖS, DŪŠIA / SIELA, SVAJONĖ / VIZIJA, MINTIS, VILTIS, PALAIMA, MALDA, AUKA, RŪPINTOJĖLIS, SAPNAS, LAUKIMAS, GĖLA, BUČINYS, ŠIRDIS /... [toliau žr. visą tekstą] / The aim of this paper work is to analyse the cognitive model of love which exists in B. Sruoga’s personal letters. The objectives to achieve the aim of the paper work are: 1) to introduce the B. Sruoga’s biography; 2) to write about the terms of cognitive linguistic (concept, cognitive model, gestalt, conceptual metaphor and others); 3) to pick the context examples in which there are directly named words of love; 4) to pick the context examples in which there are indirectly named words of love; 5) to make the groups by common and potential significances; 6) to compose the cognitive model of love. The analysis is based on 142 letters taken from The Memorial Museum of Balys Sruoga. The work is based on the method of descriptive, lexical semantics and component analysis. People when they socialize with each other, they create various meaningful models. Those cognitve models are influenced by personal and native experience. So, the conceptual analysis formalizes what exists in collective subconcciousness and is expresses in speech. Having analysed a number of ways of representing the cognitive model of love which exists in B. Sruoga’s personal letters, we can point out the basic tendencies of realizing the concept: LOVE as a NAME, LOVE as a SUN, LOVE as a FAIRY-TAIL, LOVE as a SONG, LOVE as a SISTER, LOVE as a GIRL, LOVE as a QUEEN, LOVE as a LILY, LOVE as a SNOWFLAKE, LOVE as a SPIRIT, LOVE as a DESIRE, LOVE as a MIND, LOVE as a HOPE, LOVE as a BLESSING, LOVE as a PRAYER, LOVE... [to full text]

Darbe apžvelgiama koncepto vartosenos problematika, jo požymiai, klasifikacija. Aptariamas terminas analizuojamas kognityvinės lingvistikos ir lingvokultūrologijos mokslų rėmuose. Praktinėje darbo dalyje analizuojamas konceptas saldus, t.y., remiantis surinktais pavyzdžiais iš lietuvių ir rusų kalbų elektroninės bibliotekos ir juos gretinant, nagrinėjama, kaip minėtasis konceptas atsispindi vienos ir kitos tautos kalboje. / The work surveys concept usage problematics, its features, classification. The discussed term is analysed in the frames of sciences cognitive lingvistics and linguaculturology. In the practical part the concept ,,saldus" (sweet) is analysed, i.e. refering to examples collected from Lithuanian and Russian electronic library, comparing them. It is analysed how this mentioned concept reflects in the language of both nations.