Magistro darbas „GILUMO konceptas lietuvių ir anglų kalbų pasaulėvaizdyje” yra bandymas pažvelgti į dar Lietuvoje beveik netyrinėtą erdvinių konceptų sritį. Darbas sudarytas iš įvado, penkių dalių ir išvadų. Įvade bendrais bruožais nusakoma tyrimo situacija, apibrėžiamas darbo tikslas, uždaviniai, metodai, hipotezė bei kaip buvo gauti tyrimo rezultatai. Pirmojoje dalyje aprašomas konkrečių konceptų vaidmuo abstrakčių konceptų struktūroje. Šioje dalyje apžvelgiama teorinė medžiaga, paaiškinamos pagrindinės sąvokos: kalbos pasaulėvaizdis, konceptas, konceptualizacija, konceptualioji sistema bei trumpai aptariama, kokį vaidmenį konceptualizacijos procese vaidina metaforos. Antroji dalis skirta aptarti, kas iki šiol nuveikta, tiriant GILUMO koncepto raišką kitose šalyse. Trečiojoje dalyje pristatoma GILUMO koncepto raiška lietuvių ir anglų kalbose. Aptariamas bendras gilumo suvokimo principas, gilumo prototipinė reikšmė. Remiantis tekstynų medžiaga, analizuojama konkretaus GILUMO koncepto struktūra, iliustruojant gretinamų kalbų pavyzdžiais. Ketvirtojoje dalyje GILUMAS analizuojamas kaip konceptualiųjų metaforų ištakos sfera. Penktojoje dalyje aprašoma, kaip GILUMAS vertinamas lietuvių ir anglų kalbų pasaulėvaizdyje. Darbas baigiamas išvadomis, naudotos literatūros sąrašu ir šaltiniais. Šis magistro darbas galėtų sudominti kalbininkus, vertėjus, kultūrologus, sociologus. / Language is an important source of evidence to find out human understanding of the world. Our conceptual system, the way we think and act is metaphorical in nature. The essence of metaphor is understanding and experiencing one kind of thing in terms of another. The paper is devoted to the concept DEEPNESS in Lithuanian and English. This concept in Lithuanian is presented by adjective gilus, in English by adjectives deep and profound as well as their derivatives. The aim of the paper is to investigate the concept DEEPNESS in Lithuanian and English worldview. To achieve this aim the following objectives have been set: 1) to present the main principals of understanding of deepness; 2) to provide theoretical background on investigation of the concept DEEPNESS and to show basic principles of investigation of spatial concepts; 3) to analyse examples with adverbs gilus and its derivatives in Lithuanian language, deep and profound and their derivatives in English; 4) to compare the expression of the concept DEEPNESS in Lithuanian and English. Methods have been used are: comparative analysis and conceptual analysis. The analysis is Corpus based. All examples have been cited from Lithuanian language online Corpus Donelaitis and The British National Corpus. The prototypical meaning of deep is the container located in space downwards. Close to it are meanings: layer (stratum), remoteness, penetration. The explications of the meaning: a big distance along the vertical... [to full text]

Kalba neatsiejama nuo žmonių mąstymo. Tik tiriant kalbą galima atkurti ir suprasti žmogaus sąmonėje esantį pasaulio vaizdą, tautos mentalitetą, daugiau išsiaiškinti apie tam tikros tautos vertybes. Visa informacija užfiksuota kalboje konstruoja mentalinius darinius, atspindinčius pasaulio daiktus, reiškinius, didesnes ar mažesnes jų klases. Tokie mentaliniai dariniai kognityvinėje lingvistikoje vadinami konceptais. Kiekviena tauta turi savitą supratimą apie tam tikrus objektus, todėl įvairūs konceptai ne visada suprantami vienodai skirtinguose pasaulio kraštuose. / The subject of the paper is Seasons Metaphorization in Lithuanian and German Languages. Methods have been used are: comparative analysis and conceptual analysis. / Auf der Welt gibt es mehr als 6000 verschiedene Sprachen. Die Sprache nennt man oft als das wichtigste Instrument des sozialen Handelns und des Denkens der Menschen in allen Kulturen. Sie hilft den Menschen Information und Kenntnisse den anderen zu vermitteln. Nur bei der Untersuchung der Sprache werden die Volksidentität, das Volksdenkmodell und das Weltbild verstanden. Das erwähnte Weltbild, das sich in der Sprache widerspiegelt, wird in der kognitiven Linguistik als „das sprachliche Weltbild“ bezeichnet. Ein Resultat des sprachlichen Weltbildes im menschlichen Denken sind die Konzepte, die ein konzeptuelles System bilden.

Magistro darbe „Darbo konceptas lietuvių ir rusų patarlėse ir priežodžiuose“ bandoma plačiau panagrinėti koncepto darbas specifiką ir raišką lietuvių ir rusų kalbų pasaulėvaizdžiuose, atrasti panašumų ir skirtumų, rekonstruoti kalbai būdingą pasaulėvaizdį, tautų mąstymo strategijas. Atlikus lyginamąją ir konceptualiąją analizę, išanalizavus surinktą medžiagą, nustatyta, kad darbo konceptas lyginamose kalbose yra suvokiamas panašiai (darbas (darbštumas) – kaip gerovės šaltinis, darbas – kaip tinginystės priešprieša, tinginystė –kaip darbo parodija, darbas – jungtis tarp žmogaus ir gamtos, darbas – kaip vargas, darbas –kaip žmogaus savybių matmuo, darbas – kaip mokymo įrankis, darbas – šeimyninės sanklodos rodiklis, darbas – gyvenimiškos tiesos saugykla). Dažniausi darbo denotatai lietuvių ir analogiškai rusų kalboje yra darbas (darbštumas) – kaip gerovės šaltinis, darbas – kaip tinginystės priešprieša, tinginystė – kaip darbo parodija, darbas – kaip vargas, darbas – kaip žmogaus savybių matmuo. Darbas (darbštumas) – kaip gerovės šaltinis dažniausiai realizuojamas lietuvių kalboje. Rusų kalboje dažniausiai realizuojamas darbas – kaip tinginystės priešprieša, tinginystė – kaip darbo parodija. Lietuvių ir rusų kalbų patarlės ir priežodžiai pasižymi raiškos įvairove: aktyviai vartojami posakiai su neigiamu modalumu, elipsė, dauguma atvejų yra metaforiški, vaizdingi, lakoniški, neretai hiperbolizuoti, vyrauja ironija, komiškumas, garsinis aspektas, kategoriškumas, pamokymai ir... [toliau žr. visą tekstą] / The aim of this master work, „The concept of work in Lithuanian and Russian proverbs and bywords“, is to take a wider glance at the concept of work in Lithuanians and Russians world-view, to find similarities and differences, to recreate the type of world-view which would be common to the language and also to recreate the strategies of thinking. After a comparative and conceptual analysis and after the analysis of collected examples, we made a conclusion that the concept of work is perceived similarly: work (diligence) as the source of wellness, work as the confrontation with laziness, laziness as the parody of diligence, work as the connection between human and nature, work as misery, work as the measurement of humanity, work as the proper way to educate, work as the measurement of family values and work as the storage of all the values. The most frequent and common for both Lithuanian and Russian languages meanings of the concept work are these: work as the source of wellness, work as the confrontation with laziness, laziness as the parody of diligence, work as misery and work as the measurement of humanity. The most common meaning to Lithuania language is work as the source of wellness and the most common meaning of work to Russian language is work as the confrontation with laziness and laziness as the parody of diligence. Lithuanian and Russian proverbs and bywords can be expressed in various ways: there are a lot of examples which have negative meaning. People use many... [to full text]

This master work analyzes relationship between philosophy and creation developed in the works of Gilles Deleuze. This French philosopher thinks in postnietzschean paradigm. He develops philosophy of becoming, taken from Nietzsche. Deleuze rejects thinking of identity, saying that creation is the first princip, whereas identity is the second. He uses the idea of overturned Platon, so his main purpose is to open new perspectives of thinking. Another aspect of difference is considered with Felix Guattari by model of rhizome, what pressupose an open system in mind and in philosophy, too. Creation in philosophy involves three great aspects: creation of concepts, setting up the plane of immanence, inventing conceptual personae. As Deleuze and Guattari insists, philosophy is not contemplation, reflection or communication, but creation of concepts, that are always new. Concepts a not given; it must be created. Concepts opens and acts onto the plane of immanence, what means that philosophy must act only immanently, without any trancendent pressupposition. The conceptual personae produces the plane of immanence and gives to the concepts their specific force. Otherwise, inventing of conceptual personae shows the relationship between philosophy and experience of philosopher or what mode of existence every thinker invents. Creation in philosophy requires experimentation and good taste. There is no abstract thruth: every thruth is created and acts only immanently. Deleuze and Guattari... [to full text]

Gilles Deleuze'as kuria kinui būdingus konceptus, kurie pagilina kino problematiką, suteikdami jai filosofinį pagrindą. Savo vaizdinio-judėjimo ir vaizdinio-laiko knygose – Kinas 1 ir Kinas 2 – Deleuze'as konceptus taiko klasikiniui ir moderniajam kinui. Kino filmų jis nepasirenka kaip savo konceptų iliustracijų, o juos vertina kaip tuos pačius konceptus, išreikštus vaizdine forma. Pagrindinis šio magistrinio darbo tikslas – aptarti bet-kurios-erdvės, kuri priklauso vaizdinio-judėjimo kinui ir išreiškia netiesioginį laiką, ir vaizdo-kristalo, išreikšiantį sudėtingą tiesioginio laiko sistemą, konceptus ir tirti jų apraiškas kino mene. / Gilles Deleuze creates concepts characteristic of cinema which deepen the problematics of cinema providing a philosophical basis to it. In his books of movement-image and time-image – Cinema 1 and Cinema 2 – Deleuze applies concepts to classical and modern cinema. He doesn‘t choose movies as illustrations of his concepts but values them as the same concepts expressed in visual form. The main aim of this master thesis – to discuss the concepts of any-space-whatever, which belongs to the cinema of movement-image and expresses indirect time, as well as of crystal-image, which expresses a complex system of direct time, and to investigate their manifestations in the art of cinema.