Kalba neatsiejamais saitais susijusi su žmogaus mąstymu. Ji padeda atkurti pasaulio vaizdą, esantį žmogaus sąmonėje. Pasaulio suvokimas, arba objektyvios realybės daiktų ir reiškinių samprata, paliekanti pėdsakus kalboje, vadinama kalbos pasaulėvaizdžiu. Kiekviena kalba pasaulio suvokimą nuspalvina skirtingu atspalviu, nes tautų istorija, geografinės sąlygos, gyvenimo būdas, kultūra, aksiologija yra skirtingos. Kalbos pasaulėvaizdį kuria visi, kalbantys ta kalba. Tiriant žodžių vartojimą tekstuose, galima atskleisti kalboje užfiksuotus pasaulėvaizdžio pėdsakus. Tyrimo medžiaga paimta iš tekstynų donelaitis.lt, ruscorpora.ru (национальный корпус русского языка). Tekstynuose ieškota dažniausiai pasitaikančių metaforinių pasakymų ir įvardijimų, kurie būtų motyvuoti esmine metaforine sąvoka. Tuo remiantis ir buvo nustatytos konceptualiosios metaforos, kurios būdingos konceptui tamsa lietuvių ir rusų kalbos pasaulėvaizdyje. Darbo tikslas aptarti prototipines tamsos koncepto reikšmes (naktis, šviesos nebuvimas, kultūros ar išsilavinimo stoka) , į kurias remiasi nemažai metaforinių reikšmių. Pagal metaforinius pasakymus nustatyti, kokie vaizdiniai slypi už tamsos konceptus reprezentuojančių žodžių ir išskirti abiem kalboms bendras ir skirtingas tamsos metaforines reikšmes. Tamsos koncepto metaforiškas suvokimas lietuvių ir rusų kalbose apima šias sferas:1) mirtis – mirusiųjų šalis, užgesęs gyvenimas; 2) šaltis – ledynų tamsa, stingdanti tamsa, 3)... [toliau žr. visą tekstą] / The language in its integral links is related to human intelligence. It helps to restore the picture of the world of the human mind. The perception of the world, or the objective reality of things and effects that leaves the marks in speech, is so called the worldview of the language. Each language has its own perception of the world conected to the nation's history, geographic conditions, lifestyle, culture and so on. The worldview of the language is step by step composed by all who speak that language. Using the investigation method and analysing the usage of the words in texts helps to record and denote the features of the worldview of the language. The research materials are the Corpus of Lithuanian language – Donelaitis and the corpus of Russian language - ruscorpora.ru (национальный корпус русского языка). The data of the analysis of the concept darkness in both languages showed that prototypically darkness is understood in the same way in Lithuanian and Russian languages. The research of the samples was done to denote the most common figurative expressions and conceptual metaphors that are specific to the concepts of darkness in Lithuanian and Russian languages. The aim of the present master‘s thesis “ Darkness in the Lithuanian/Russian Worldview ” focuses on the analysis of theoretical issues of the term concept, and the empirical part focuses on the investigation of concepts of darkness as prototypical meanings (lack of light at night... [to full text]

Šio darbo objektas – girdinčiųjų ir sutrikusios klausos asmenų kalbinės nuostatos. Darbo tikslas – analitiškai aptarti tiriamųjų bendruomenių narių kalbines nuostatas ir semantinį pasaulio įvaizdžio turinį. Tikslui pasiekti buvo sudaryta keturių dalių anoniminė sociolingvistinė anketa. Tyrimo pradžioje iškelta hipotezė, kad sutrikusios klausos asmenų kalbinis sąmoningumas ir kalbinis pasaulėvaizdis skiriasi nuo girdinčiųjų bendruomenės narių. Pažymėtina, kad gestų kalba yra pripažinta gimtąja kurčiųjų kalba, kuri jiems yra bendravimo ir mąstymo priemonė, todėl sutrikusios klausos bendruomenės nariai laikytini bilingviais. Darbe pabrėžiama, kad sutrikusios klausos bendruomenės narių kalbinis identitetas yra nevienalytis, nes, viena vertus, jie yra lietuvių gestų kalbos atstovai, kita vertus, lietuvių kalbos atstovai. Atlikus tyrimą paaiškėjo, kad dauguma sutrikusios klausos asmenų save laiko bilingviais ir pripažįsta tiek lietuvių kalbą, tiek gestų kalbą kaip gimtąsias kalbas. Rašytinį ir sakytinį diskursą sutrikusios klausos respondentai pirmiausia vertina praktiniu požiūriu – kaip būdą išmokti daugiau žodžių ir būdą integruotis į visuomenę. Tyrimas parodė, kad kalbinis pasaulėvaizdis priklauso nuo kalbos vartotojo kalbinės aplinkos ir patirties. Iš atlikto tyrimo taip pat paaiškėjo, kad sutrikusios klausos respondentų kalbos priemonių repertuaras iš dalies skiriasi nuo girdinčiųjų bendruomenės narių. Girdinčiųjų bendruomenės narių leksika yra turtingesnė ir įvairesnė nei... [toliau žr. visą tekstą] / The object of this work is the linguistic attitudes of hearing and deaf people. The goal of the work is to discuss the linguistic attitudes and the semantic content of the world-view of the member of mentioned communities. In order to succeed, the four part questionnaire was formed. In the beginning of the research there was hypothesized that the linguistic consciousness and world-view of deaf people is different from the linguistic consciousness and world-view of hearing people. It should be noted that the sign language is the established native speech of the deaf, that it why they are considered as bilinguar. It is pointed that the linguistic identity of the deaf is variegated, because on the one part they are members of Lithuanian sign language, on the other part they are members of Lithuanian language. When the research was accomplished, it emerged that the deaf consider themselves bilinguar and they own both sing language and Lithuanian as native languages. The deaf respondents qualify the written and verbal discourse in context of practical point, which means that it is a way of learning more words and integrating into society. The research has showed that the linguistic world-view depends on linguistic environment and experience of the user of the language. It has also emerged that the repertoire of linguistic means of the deaf and hearing people is partly different. The hearing people’s lexis is richer and their world perception is metaphorical. The research has... [to full text]

Kalbos pasaulėvaizdžiu vadinamas pasaulio suvokimas, t.y. subjektyvi objektyviosios realybės daiktų bei reiškinių samprata. Remiantis ta medžiaga, kurią pateikia kalba, galima rekonstruoti kalboje užfiksuotą pasaulio vaizdą. Kiekviena kalba turi tik jai būdingą pasaulėvaizdį, mąstymo ir kalbos strategijas, todėl šiame darbe yra bandoma plačiau panagrinėti koncepto šviesa raišką lietuvių ir anglų kalbose, atrasti panašumų ir skirtumų šių kalbų pasaulėvaizdyje. Darbo objektu pasirinkti daiktavardis šviesa, veiksmažodis šviesti ir būdvardžiai šviesus, šviesi. Išanalizavus tekstyno medžiagą nustatyta, jog prototipinės šviesos koncepto reikšmės (šviesa – dienos būvis, šviesioji paros dalis; kokio nors natūralaus ar dirbtinio šviesulio skleidžiami ar atspindimi spinduliai, veikiantys akis ir darantys pasaulį matomą; šviečiamasis prietaisas (lempa, žiburys, žibintas, žvakė, elektros lemputė ir pan.) yra panašios abiejose kalbose. Kadangi darbo tikslas buvo išskirti skirtingas ir bendras šviesos metaforines ir simbolines reikšmes, būdingas lietuvių ir anglų kalbos pasaulėvaizdžiui, tekstyno medžiagos analizė parodė, kad lietuvių kalboje koncepto šviesa metaforinės reikšmės gali būti realizuojamos kaip tikslo arba kaip ištakos sfera. Lietuvių kalboje konceptas šviesa dažniausiai realizuojamas kaip DAIKTAS YRA ŠVIESOS ŠALTINIS, VEIDAS YRA ŠVIESOS ŠALTINIS, AKYS YRA ŠVIESOS ŠALTINIS, ŠVIESA YRA VEIKLA, ŠVIESA YRA SKYSTIS, ŠVIESA YRA DAIKTAS, TIESA YRA ŠVIESA, MEILĖ YRA ŠVIESA... [toliau žr. visą tekstą] / The present master‘s thesis “ Light in the Lithuanian/English View of the World” focuses on the analysis of theoretical issues of the term concept, its national specifics, principles of light concept analysis in the theoretical part of the work and the empirical part focuses on the investigation of concepts of light in Lithuanian and English languages. The research materials are the Corpus of Lithuanian language – Donelaitis and the corpus of English language - British National Corpus. 1000 Lithuanian sentences and 1000 English sentences from the literature/fiction section were taken having the hypothesis that literature can reflect the pecularites of the languages the best. The data of analysis of the concept light in both languages showed that prototypically light is understood in the same way in Lithuanian and English languages. The attention was payed to some more similarities of the prototypical meaning, like the colour of the light and its positive and negative descriptions. But it also revealed a great number of cases when the term light is used metaphorically. The analysis has revealed the importance of the symbolic meaning of the concept light as well. In Lithuanian language the concept of light is usually realized as the objects of a light source: FACE IS THE SOURCE OF LIGHT, EYES ARE THE SOURCE OF LIGHT, LIGHT IS THE ACTIVITY, LIGHT IS LIQUID, LIGHT IS A THING, THE TRUTH IS LIGHT, LOVE IS LIGHT, THE DEATH IS LIGHT. In English language the concept of light can... [to full text]

SANTRAUKA Naujo tipo subjektą Kukutį XX amžiaus septintajame dešimtmetyje į lietuvių lyriką įvedė poetas, eseistas, vertėjas Marcelijus Teodoras Martinaitis (g. 1936). Magistrinio darbo objektas - baladės iš rinkinių „Kukučio baladės ir „K. B. Įtariamas. Tyrimo tikslas - nustatyti Kukučio ir K. B. laiko ir erdvės parametrų panašumus ir skirtumus. Tikslą padės pasiekti uždaviniai: atskleisti, kas yra mitologija, mitas, ryšys su literatūra; išsiaiškinti paradokso sąvoką; aptarti J. Lotmano pasaulėvaizdžio ir teksto sampratą, veidrodiško atspindžio mechanizmo principą; parodyti lyrinio subjekto Kukučio fenomenalumą; nustatyti Kukučio erdvėlaikio parametrus; atskleisti K. B. modernumą; patyrinėti Kukučio ir K. B. personažų vidinį daugiasluoksniškumą; nustatyti K. B. erdvėlaikio pokyčius. Darbe bus naudojami analizės, interpretacijos ir lyginimo, mitopoetinės kritikos metodai, aiškinamasi paradokso sąvoka. Mitų ištakos - religijos. Mituose atsispindi žmonių pasaulėžiūra ir pasaulėjauta. Konstatuojama, kad mitas kito kaip struktūras ir funkcijas palaikantis pasakojimas, konstruojantis grupę ir jos identitetą; kaip egzegetinis šaltinis; kaip mitologinis pasakojimas, neturintis ryšio su kolektyviniu identitetu ir grupės funkcionavimu. Kultūrinė ir socialinė antropologija šiuolaikinį mitą apibūdina klasikiniais metodais ir postmoderniu požiūriu. Postmodernioji mitologija mitą instituciškai legimituoja, jis tampa racionalių diskusų ir bendruomenių kooperacijos dalimi. Laiko pamatiniu... [toliau žr. visą tekstą] / SUMMARY New type of subject Kukutis was introduced in lithuanian poetry in XX century 7 decade by the poet, essayist and interpreter Marcelijus Martinaitis (1936). The object of this Master work are ballads of collections “Kukučio baladės and „K. B. Įtariamas. The aim of this research is to determine lines in time and space where Kukutis and K. B. Are developed. This aim will be achieved by the help of these tasks: to reveal what mythology, myth are and their link to literature; to explain definition of paradox; to talk about J. Lotman’s conception of world-view and text, his view to mechanism of secular reflection; to show phenomenon of lyrical subject Kukutis; to define lines of Kukutis’ spacetime; to reveal modernism of K. B.; to research inner multi-layer of Kukutis and K. B.; to determine changes in Kukutis’ spacetime. The subject is be analysed by the help of anglysis, interpretation and comparison, mythopetic critic‘s methods, definition of paradox is be explained. Myths were beginning is religion. They reflect world view of mankind. It is told that myth developed as a story with it‘s structure and functions. It builds up a group and it‘s identity; as mythological story which has no bond with corporate identity and functions of the group. Cultural and social anthropology determines contemporary myth in classical methods and postmodern view. Postmodern mythodology legitimates, it becomes the part of rational discussions and society‘coorporation. In the aspect of... [to full text]

Magistro darbas „GILUMO konceptas lietuvių ir anglų kalbų pasaulėvaizdyje” yra bandymas pažvelgti į dar Lietuvoje beveik netyrinėtą erdvinių konceptų sritį. Darbas sudarytas iš įvado, penkių dalių ir išvadų. Įvade bendrais bruožais nusakoma tyrimo situacija, apibrėžiamas darbo tikslas, uždaviniai, metodai, hipotezė bei kaip buvo gauti tyrimo rezultatai. Pirmojoje dalyje aprašomas konkrečių konceptų vaidmuo abstrakčių konceptų struktūroje. Šioje dalyje apžvelgiama teorinė medžiaga, paaiškinamos pagrindinės sąvokos: kalbos pasaulėvaizdis, konceptas, konceptualizacija, konceptualioji sistema bei trumpai aptariama, kokį vaidmenį konceptualizacijos procese vaidina metaforos. Antroji dalis skirta aptarti, kas iki šiol nuveikta, tiriant GILUMO koncepto raišką kitose šalyse. Trečiojoje dalyje pristatoma GILUMO koncepto raiška lietuvių ir anglų kalbose. Aptariamas bendras gilumo suvokimo principas, gilumo prototipinė reikšmė. Remiantis tekstynų medžiaga, analizuojama konkretaus GILUMO koncepto struktūra, iliustruojant gretinamų kalbų pavyzdžiais. Ketvirtojoje dalyje GILUMAS analizuojamas kaip konceptualiųjų metaforų ištakos sfera. Penktojoje dalyje aprašoma, kaip GILUMAS vertinamas lietuvių ir anglų kalbų pasaulėvaizdyje. Darbas baigiamas išvadomis, naudotos literatūros sąrašu ir šaltiniais. Šis magistro darbas galėtų sudominti kalbininkus, vertėjus, kultūrologus, sociologus. / Language is an important source of evidence to find out human understanding of the world. Our conceptual system, the way we think and act is metaphorical in nature. The essence of metaphor is understanding and experiencing one kind of thing in terms of another. The paper is devoted to the concept DEEPNESS in Lithuanian and English. This concept in Lithuanian is presented by adjective gilus, in English by adjectives deep and profound as well as their derivatives. The aim of the paper is to investigate the concept DEEPNESS in Lithuanian and English worldview. To achieve this aim the following objectives have been set: 1) to present the main principals of understanding of deepness; 2) to provide theoretical background on investigation of the concept DEEPNESS and to show basic principles of investigation of spatial concepts; 3) to analyse examples with adverbs gilus and its derivatives in Lithuanian language, deep and profound and their derivatives in English; 4) to compare the expression of the concept DEEPNESS in Lithuanian and English. Methods have been used are: comparative analysis and conceptual analysis. The analysis is Corpus based. All examples have been cited from Lithuanian language online Corpus Donelaitis and The British National Corpus. The prototypical meaning of deep is the container located in space downwards. Close to it are meanings: layer (stratum), remoteness, penetration. The explications of the meaning: a big distance along the vertical... [to full text]

Bakalauro darbo tema – ,,Konceptualiosios vilties ir nevilties metaforos lietuvių kalbos pasaulėvaizdyje“. Iš ,,Dabartinės lietuvių kalbos tekstyno“ buvo išrinkti ir suklasifikuoti 589 pavyzdžiai, juos analizuojant siekta atskleisti, kaip lietuvių kalbos pasaulėvaizdyje suvokiamos viltis ir neviltis, su kokiais konkrečiais daiktais ar reiškiniais šie abstraktūs fenomenai siejami, kaip viltis ir neviltis charakterizuojamos. Šiame darbe konceptualiųjų vilties ir nevilties metaforų aprašymo tvarką nulėmė išrinktų pavyzdžių skaičius. / The bachelor work topic – ,,Conceptual metaphors of hope and despair in Lithuanian worldview”. 589 examples were selected and classified from modern Lithuanian lexical dictionary. Analyzing them it was tried to disclose the meanings of hope and despair in Lithuanian language, with what concrete things and phenomena they are associated and characterized. In this work the description order of conceptual hope and despair metaphors was determined by member of selected examples.

Kalba parodo tautos savitumą, papročius, tradicijas, požiūrį į aplink esantį pasaulį. Kalbinio proceso metu kuriasi metaforiniai modeliai, kurie atspindi kiekvienai tautai būdingą pasaulio suvokimą. Metaforinių modelių analizė padeda atskleisti tautos mąstyseną, nuostatą, vertybes, kurios yra svarbios ir puoselėjamos. Šio darbo tikslas aptarti, kaip lietuvių kalbos pasaulėvaizdyje aktualizuojamas metaforinis skonio modelis. Analizei atlikti buvo surinkti 942 pavyzdžiai paremti visų žodžių saldus, -i, kartus, -i, rūgštus, -i, sūrus, -i formų junginių su abstrakčius reiškinius pavadinančiais žodžiais vartojimo pavyzdžiais, surinktais iš „Dabartinės lietuvių kalbos tekstyno“. Pavyzdžiai suskirstyti į penkias sferas pagal žodžių junginyje užfiksuotą skonį apibūdinančio žodžio ir abstraktaus fenomeno ryšį. Išanalizavus metaforinį skonio modelį lietuvių kalbos pasaulėvaizdyje paaiškėjo, kad didžiąją dalį, viso darbo medžiagos sudaro ŽMOGAUS BŪVIO sferai priklausantys pavyzdžiai. Žodžiu kartus apibūdinamų abstrakčių fenomenų yra daugiausiai visose penkiose sferose. Kaip kartūs apibūdinti abstraktūs fenomenai yra vertinami neigiamai. Darbe dar aptariamos JAUSMŲ IR EMOCIJŲ, KALBOS, MĄSTYMO IR MORALINIŲ VERTYBIŲ sferos. / A languege shows a nation‘s distinction, customs, traditions, attitude towards the surrounding world. For every nation during the lingual process, there forms metaphorical models which reflect a specifik world perception. The analysis of the metaphorical models helps to reveal the nation‘s thinking, attitudes, values which are important and are being cherished. The aim of the work is to discuss how there is actualized the metaphorical taste model in the Lithuanian language Outlook. For the analysis, there were picked 942 examples of the words sweet, bitter, sour, salty and their compounds and abstract phenomenon. The examples were divided into five spheres according to the words compound stated taste exaplaining word and the abstract phenomenon bond. After analyzing the metaphorical taste model in the Lithuanian language Outlook, there emerged, that most of the part consist of the HUMAN BEING EXISTENCE‘S fied dependant examples. The word bitter explaining abstract phenomenons are being found in the all five spheres. The abstact phenomenons, explained as bitter, ar explained as negatyve ones. There in the work, are discussed FEELINGS AND EMOTIONS, LINGUISTIC, THINKING AND MORAL VALUES spheres.

Magistro darbe „Darbo konceptas lietuvių ir rusų patarlėse ir priežodžiuose“ bandoma plačiau panagrinėti koncepto darbas specifiką ir raišką lietuvių ir rusų kalbų pasaulėvaizdžiuose, atrasti panašumų ir skirtumų, rekonstruoti kalbai būdingą pasaulėvaizdį, tautų mąstymo strategijas. Atlikus lyginamąją ir konceptualiąją analizę, išanalizavus surinktą medžiagą, nustatyta, kad darbo konceptas lyginamose kalbose yra suvokiamas panašiai (darbas (darbštumas) – kaip gerovės šaltinis, darbas – kaip tinginystės priešprieša, tinginystė –kaip darbo parodija, darbas – jungtis tarp žmogaus ir gamtos, darbas – kaip vargas, darbas –kaip žmogaus savybių matmuo, darbas – kaip mokymo įrankis, darbas – šeimyninės sanklodos rodiklis, darbas – gyvenimiškos tiesos saugykla). Dažniausi darbo denotatai lietuvių ir analogiškai rusų kalboje yra darbas (darbštumas) – kaip gerovės šaltinis, darbas – kaip tinginystės priešprieša, tinginystė – kaip darbo parodija, darbas – kaip vargas, darbas – kaip žmogaus savybių matmuo. Darbas (darbštumas) – kaip gerovės šaltinis dažniausiai realizuojamas lietuvių kalboje. Rusų kalboje dažniausiai realizuojamas darbas – kaip tinginystės priešprieša, tinginystė – kaip darbo parodija. Lietuvių ir rusų kalbų patarlės ir priežodžiai pasižymi raiškos įvairove: aktyviai vartojami posakiai su neigiamu modalumu, elipsė, dauguma atvejų yra metaforiški, vaizdingi, lakoniški, neretai hiperbolizuoti, vyrauja ironija, komiškumas, garsinis aspektas, kategoriškumas, pamokymai ir... [toliau žr. visą tekstą] / The aim of this master work, „The concept of work in Lithuanian and Russian proverbs and bywords“, is to take a wider glance at the concept of work in Lithuanians and Russians world-view, to find similarities and differences, to recreate the type of world-view which would be common to the language and also to recreate the strategies of thinking. After a comparative and conceptual analysis and after the analysis of collected examples, we made a conclusion that the concept of work is perceived similarly: work (diligence) as the source of wellness, work as the confrontation with laziness, laziness as the parody of diligence, work as the connection between human and nature, work as misery, work as the measurement of humanity, work as the proper way to educate, work as the measurement of family values and work as the storage of all the values. The most frequent and common for both Lithuanian and Russian languages meanings of the concept work are these: work as the source of wellness, work as the confrontation with laziness, laziness as the parody of diligence, work as misery and work as the measurement of humanity. The most common meaning to Lithuania language is work as the source of wellness and the most common meaning of work to Russian language is work as the confrontation with laziness and laziness as the parody of diligence. Lithuanian and Russian proverbs and bywords can be expressed in various ways: there are a lot of examples which have negative meaning. People use many... [to full text]

Цель диссертационного исследования - реконструкция фрагмента картины мира и выявление изменений в ней на основе лексикографически зафиксированных количественных и качественных данных, имеющих место в классе существительных со значением лица в отдельных тематических группах на рубеже XX и XXI веков. В I главе реферируется научная литература, подробно описывается методология, методы исследования, а также дается характеристика основных понятий, используемых в качестве научного аппарата исследования. Во II главе анализируются существительные, называющие лица по принадлежности к миру религии. III глава посвящена анализу спектра политической жизни в гипертексте словаря. В IV главе анализируется экономическая лексика. / Disertacinio darbo tikslas – rekonstruoti pasaulėvaizdžio fragmentą ir atskleisti jame įvykusius pokyčius, remiantis leksikografiškai užfiksuotais kokybiniais bei kiekybiniais duomenimis apie asmenį įvardijančius daiktavardžius atskirose teminėse grupėse XX ir XXI amžių sandūroje. Pirmojoje dalyje pristatomi teoriniai tyrimo pagrindai, išsamiai aptariama metodologija bei tyrimo metodai, taip pat apibūdinamos pagrindinės sąvokos, kurios pasitelktos kaip mokslinis tyrimo aparatas. Antroje darbo dalyje nagrinėjami religinius asmenis žymintys daiktavardžiai, kulto tarnautojų įvardijimai ir anapusiniam pasauliui priklausančių arba su juo susijusių asmenų pavadinimai. Trečioje disertacijos dalyje analizuojamas šiuolaikinio politinio gyvenimo spektras žodyno hipertekste. Ketvirtojoje dalyje analizuojama ekonominė leksika ir rusų kalbos vartotojų pasaulėvaizdis. / The objective of the PhD Thesis is to reconstruct a fragment of the worldview and to reveal the changes related thereto based on qualitative and quantitative data on nouns identifying a person in individual thematic groups at the turn of the 20th and 21st centuries recorded lexicographically. Part One describes the theoretical basis of the research, provides a detailed overview of the methodology and the research methods, and defines the key concepts that are used as a scientific research tool. Part Two analyses nouns used to denominate religion-related persons, the titles of the cult servants and the names of persons who belong to the other world or are related thereto. Part Three of the Thesis analyses the spectrum of the modern political world in the hypertext of the vocabulary. Part Four analyses economic lexic and the worldview.

Disertacinio darbo tikslas – rekonstruoti pasaulėvaizdžio fragmentą ir atskleisti jame įvykusius pokyčius, remiantis leksikografiškai užfiksuotais kokybiniais bei kiekybiniais duomenimis apie asmenį įvardijančius daiktavardžius atskirose teminėse grupėse XX ir XXI amžių sandūroje. Pirmojoje dalyje pristatomi teoriniai tyrimo pagrindai, išsamiai aptariama metodologija bei tyrimo metodai, taip pat apibūdinamos pagrindinės sąvokos, kurios pasitelktos kaip mokslinis tyrimo aparatas. Antroje darbo dalyje nagrinėjami religinius asmenis žymintys daiktavardžiai, kulto tarnautojų įvardijimai ir anapusiniam pasauliui priklausančių arba su juo susijusių asmenų pavadinimai. Trečioje disertacijos dalyje analizuojamas šiuolaikinio politinio gyvenimo spektras žodyno hipertekste. Ketvirtojoje dalyje analizuojama ekonominė leksika ir rusų kalbos vartotojų pasaulėvaizdis. / The objective of the PhD Thesis is to reconstruct a fragment of the worldview and to reveal the changes related thereto based on qualitative and quantitative data on nouns identifying a person in individual thematic groups at the turn of the 20th and 21st centuries recorded lexicographically. Part One describes the theoretical basis of the research, provides a detailed overview of the methodology and the research methods, and defines the key concepts that are used as a scientific research tool. Part Two analyses nouns used to denominate religion-related persons, the titles of the cult servants and the names of persons who belong to the other world or are related thereto. Part Three of the Thesis analyses the spectrum of the modern political world in the hypertext of the vocabulary. Part Four analyses economic lexic and the worldview. / Цель диссертационного исследования - реконструкция фрагмента картины мира и выявление изменений в ней на основе лексикографически зафиксированных количественных и качественных данных, имеющих место в классе существительных со значением лица в отдельных тематических группах на рубеже XX и XXI веков. В I главе реферируется научная литература, подробно описывается методология, методы исследования, а также дается характеристика основных понятий, используемых в качестве научного аппарата исследования. Во II главе анализируются существительные, называющие лица по принадлежности к миру религии. III глава посвящена анализу спектра политической жизни в гипертексте словаря. В IV главе анализируется экономическая лексика.