Pastarojoje moderniojo marketingo eroje, kuomet ypatingas dėmesys yra skiriamas įmonių santykių su pirkėjais kūrimui bei jų palaikymui bei vis didėjant konkurencinei kovai dėl pirkėjų dėmesio, tobulėjant technologijoms, tampa gyvybiškai svarbu įvaldyti kiekvieną veiksnį, galintį įtakoti pritraukiant ir išlaikant pirkėją. Šis naujas veiksnys galėtų būti vartotojų emocijos. Būtent iš poreikio surasti naują konkurencinį veiksnį atsirado emocinis marketingas. Šio darbo tikslas – nustatyti emocinio marketingo prielaidas socialinių ir humanitarinių mokslų sankirtoje bei pasiūlyti emocinio marketingo konceptualizaciją. Šio darbo uždaviniai: • Pasitelkus mokslinės literatūros analizės bei nuorodų metodus apžvelgti mokslinę literatūrą emocijų tema įvairiuose moksluose: psichologijoje – moksle, kuris nagrinėja emocijas, sociologijos ir kultūros bei vadybos ir marketingo moksluose; • Padaryti apibendrinimus, kokią reikšmę emocijos vaidina kiekvienoje iš šių mokslų teorijų, pagal tai išskirti emocinį veiksnį kiekvienoje jų; • Pasitelkus klasikinius koncepcijų kūrimo metodus, aptariamus mokslinėje literatūroje, atlikti emocinio marketingo, kaip reiškinio, konceptualizaciją: pateikti jo apibrėžimą, elementus, bruožus, funkcijas, ryšius su kitomis koncepcijomis, t.y. pateikti emocinio marketingo sąvokos apibūdinimą; • Padaryti išvadą apie galimą klasikinio vartotojų elgsenos modelio papildymą emociniu veiksniu, kaip galimu psichologinio pobūdžio veiksniu, kuris įtakoja vartotojų sprendimus... [toliau žr. visą tekstą] / In recent modern marketing era, when the competition for the attention of customer is strengthening and the technology is improving it is becoming vitally important to handle every factor, which could help atract and maintain the customer. This factor could be human emotions. The roots of Emotional Marketing are demand to find this new factor of competition. The aim of this graduation paper is considering the recent changes of traditional marketing to evaluate emotional factor in various social and humanitarian sciences and to create the conceptualism of Emotional Marketing. The object of the research is human emotions and emotional factor in the context of social and humanitarion sciences. This identification of the aim of the paper has led to the following objectives of the study: • based on reference and scientific analysis methods to present an in-depth analysis of the theoretical background of emotional factor in various sciences: psychology, sociology, anthropology, management and marketing; • to make conclusion about the role of emotions in every theory of these sciences, to name this emotional factor in each theory; • based on classic conceptions creating methods to create the Conceptualism of Emotional marketing: to present it‘s definition, elements, features, functions, connections with others conceptions. • To make a conclusion about possible supplement of classical customer behaviour model with emotional factor as one of the psychological elements. Part 1 and 2 of... [to full text]

Kalbos pasaulėvaizdis laikomas ne tikrovės atspindžiu kalboje, bet jos interpretacija. Kalba nesukuria naujos realybės, ji parodo, kaip žiūrima į pasaulį ir ką jame galima pamatyti. Kalbos pasaulėvaizdis formuojasi kalbėtojams aktyviai pažįstant pasaulį, todėl skirtingų kalbų pasaulio interpretacijos skiriasi. Darbo objektas – konceptas, lietuvių kalboje reprezentuojamas žodžiu pyktis, anglų – anger. Remiamasi antropocentrinės paradigmos idėjomis – į kalbą žvelgiama kaip į kultūros fenomeną. Žodžio reikšmė laikoma mažiausiu koncepto aktualizacijos laipsniu. Emocinių būsenų ypatybės siejamos su atitinkamomis konceptualiosiomis metaforomis, kurių esmė – santykis tarp dviejų sričių: ištakų (angl. source domain) ir tikslo (angl. target domain). Perkeliant vienos srities žinias į kitą sritį, remiamasi tik tomis konkretaus objekto savybėmis, kurios žmogui yra pažįstamos iš jo fizinės patirties. Kitas metaforų šaltinis yra kultūrinė patirtis. Praktinėje dalyje yra nagrinėjamos dviejų indoeuropiečių kalbų – anglų ir lietuvių – konceptualiosios metaforos, kurių tikslo sritis yra pyktis (angl. anger) bei šio koncepto vertimo ypatumai. Sugretinus šių kalbų konceptualiąsias metaforas, rasta panašumų ir skirtumų. Panašumai liudija anglų ir lietuvių kalbų vartotojams būdingą panašų pasaulio suvokimą. Pyktis siejamas su skysčiu, ugnimi, pavojingu gyvūnu, t.t. Pykčio konceptas dažniausiai reiškia neigiamą vertinimą, keliamą pavojų emocijos patyrėjui, jos stiprumą, jausmų kontrolės... [to full text]

Šiame darbe analizuojama valstybės teroro samprata akademiniame, teisiniame ir politiniame lygmenyse. Tyrimo metu atsiskleidė, jog analizuojant valstybės terorą susiduriama su trimis problemomis: a) konceptualizacijos problema - valstybė gali teisėtai naudoti jėgą, siekdama įgyvendinti priimtus sprendimus, todėl sudėtinga nubrėžti ribą tarp legalių ir neteisėtų valstybės veiksmų. b) emocinė problema – tarptautinei bendruomenei sunku suprasti arba vengia suprasti valstybės teroro idėją, t.y. pripažinti, kad moralinį autoritetą tarptautinių santykių sistemoje įgijusios šalys gali būti susijusios su valstybės terorizmu; c) informacijos trūkumas - informacija apie vidinės represijas yra slapta arba sunaikinama, o išorinių asmenų vykdomi tyrimai traktuojami kaip kišimasis į šalies vidaus reikalus Atsižvelgiant į tai, kad valstybės teroras iki šiol nėra aiškiai apibrėžtas nei viename iš minėtų diskursų, konstruojamas konceptualus valstybės teroro apibrėžimas. Magistro darbe teigiama, jog dėl nepakankamo teisinio valstybės teroro konceptualizavimo trūksta mechanizmų neutralizuoti valstybės terorą, todėl kovos su terorizmu kontekste valstybės teroro legitimizacija tampa itin lanksti. Valstybės teroro teisinio apibrėžimo problema nėra išspręsta ne tik kad nacionaliniu, bet ir tarptautiniu lygmeniu: teisiškai neapibrėžta, kas yra valstybės teroras, kas turi su juo kovoti, kaip ir kokiomis priemonėmis kovoti ir t.t. Valstybės teroro atvejais kyla pagrindiniai klausimai: kodėl... [toliau žr. visą tekstą] / In the times of global war on terror there are no paid considerable attention for a state terror, even if this term is used more and more in political discourse defying a single states as being terroristic. Therefore the main research question is why in the era of global war on terror the international community are not fighting with a state terror, which undermines the same human lifes, rights and values as „terrorism“ does? In this study, titled “State Terror in the Context of Global War on Terror: Case Study of US relations with Egypt and Uzbekistan”, the author analyses the concept of state terror in academic, political and juridical level. The main goal of this study is to analyze, why in the context of global war on terror the states are divided into separate categories: some states become enemies, others avoid criticism, even if they can be treated as state terror systems.. In order to carry out the tasks set, the study has been divided into six chapters: In the first chapter there was determined a problem of state terror conceptualization. It was concluded that there are three main reasons: conceptualization, emotional and lack of information or data about state terror. The second chapter analyzed a juridical definition of state terror. The analysis of UN conventions and other counter terrorism law data proved that there is no legal definition of state terror and therefore any preventive instruments of fighting against it become neutralized. The study has thus... [to full text]