Darbe apžvelgiama koncepto vartosenos problematika, jo požymiai, klasifikacija. Aptariamas terminas analizuojamas kognityvinės lingvistikos ir lingvokultūrologijos mokslų rėmuose. Praktinėje darbo dalyje analizuojamas konceptas saldus, t.y., remiantis surinktais pavyzdžiais iš lietuvių ir rusų kalbų elektroninės bibliotekos ir juos gretinant, nagrinėjama, kaip minėtasis konceptas atsispindi vienos ir kitos tautos kalboje. / The work surveys concept usage problematics, its features, classification. The discussed term is analysed in the frames of sciences cognitive lingvistics and linguaculturology. In the practical part the concept ,,saldus" (sweet) is analysed, i.e. refering to examples collected from Lithuanian and Russian electronic library, comparing them. It is analysed how this mentioned concept reflects in the language of both nations.

Disertacija skirta kalbos problemos analizei Paulio Celano (1920-1970) kūryboje. Tyrimo objektas – Paulio Celano tekstų metakalbinės ir metapoetinės refleksijos. Interpretuojami brandžiojo Celano kūrybos periodo rinkinių Kalbos grotos (Sprachgitter 1959), Niekieno rožė (Die Niemandsrose, 1963), Kvėpavimo posūkis (Die Atemwende, 1967) eilėraščiai ir poetologinė kalba Meridianas. Darbe keliamos dvi pagrindinės problemos: 1. Poetinės kalbos subjektyvumo problema. Kalbančiojo subjekto ir kalbos santykis gvildenamas, atsižvelgiant į balso / rašto, sąmonės / rašto, atminties / užmaršties, tapatybės / skirtumo ambivalencijas. Celano kalbos sampratos savitumas atskleidžiamas, apibendrinant kalbos kaip poezijos rezervuaro ir eilėraščio kaip vienetinio poetinio įvykio santykių problemą. Analizuojamos poetinės kalbos figūros (prozopopėja, antropomorfizmas, katachrezė) kaip prasmės perkėlimo mechanizmai, atsižvelgiama į reikšmės perteklių ir galutinės prasmės neprieinamumą. 2. Kitybės sklaidos problema. Apibrėžiama Celano tekstų suvokimo specifika, tekstų orientacija į skaitytoją. Aptariamas „svetimas žodis“ poetiniuose tekstuose, atsižvelgiama į eilėraščio savasties ir svetimybės ryšius jame, „kito“ skaitymo / rašymo, citatos baigtinumo / tęstinumo dviprasmybes, „svetimo žodžio“ poveikį teksto reikšmių kūrimuisi. / This thesis analyses problems of language in the works of Paul Celan (1920-1970). The main theme of thesis is metalanguage and metapoetical reflections of Paul Celans texts. The interpreted writings are selected from the collections of Paul Celan’s poetry: Sprachgitter (1959), Die Niemandsrose (1963), Die Atemwende (1967) and the speech Meridian. This thesis paper raises and discusses two main problems. 1. The problem of subjectivity of poetic language. The relationship between the lyrical subject and his language is analyzed with respect to the ambivalences of voice / writing, consciousness / writing, memory / forgetfulness, identity / difference. The uniqueness of Celan’s concept of language is disclosed by generalizing the problem of language as a poetical reservoir and the problem of a poem as unique poetical act. The figures of poetical language, that enable the transfers of meaning, are analyzed: prosopopoeia, anthropomorphism, catachresis. The surplus of meaning and unavailability of final meaning are also taken into the account. 2. The problem of diffusion of otherness. The specificity of perception of Celan’s works and the orientation towards the reader is determined. “Other texts” in poetical texts are discussed, considering the relationships in poetical work between “self and the other”, the reading / writing of “the other”, the finiteness of quotation / succession of ambiguity, the effect of “other texts” on the process of meaning creation.

Diese Arbeit befasst sich mit dem Problem der Sprache in der Dichtung Paul Celans (1920-1970). Der Gegenstand der Forschung sind die metasprachlichen und metapoetischen Reflexionen in den Texten Paul Celans. Interpretiert werden Gedichte der mittleren Schaffensperiode (aus den Bänden Sprachgitter,1959, Die Niemandsrose, 1963, Die Atemwende, 1967) sowie poetologische Rede Der Meridian (1960). Folgende Probleme sind als Grundlage der Forschung zu verstehen: 1. Das Problem der Subjektivität in poetischen Texten Paul Celans. In der Arbeit wird versucht, die Zusammenhänge zwischen dem im Text sprechenden Subjekt und der Sprache selbst festzustellen und zu beschreiben, wobei ein großes Augenmerk auf die Ambivalenzen Stimme / Schrift, Bewusstsein / Schrift, Erinnern / Vergessen, Identität / Differenz gerichtet wird. Es werden die Figurativität der poetischen Sprache und die Mechanismen der Bedeutungsübertragung analysiert. Man beachtet dabei den Überfluss von der Bedeutung sowie die Schwierigkeit den Sinn zu rekonstruieren. 2. Das Problem der Entfaltung des Anderen. In der Dissertation wird das „fremde Wort“ in Celans Texten untersucht, indem man die Zweideutigkeiten das Eigene / das Fremde, das Schreiben / das Lesen des Anderen, Abgeschlossenheit / Offenheit des Zitats berücksicht. Die Sprache wird als Reservoir der Dichtung und die Dichtung als einmaliges poetisches Ereignis aufgefasst. Es wird versucht die Korrelation von Subjektivität und Sprachlichkeit in den poetischen... [der volle Text, siehe weiter] / Disertacija skirta kalbos problemos analizei Paulio Celano (1920-1970) kūryboje. Tyrimo objektas – Paulio Celano tekstų metakalbinės ir metapoetinės refleksijos. Interpretuojami brandžiojo Celano kūrybos periodo rinkinių Kalbos grotos (Sprachgitter 1959), Niekieno rožė (Die Niemandsrose, 1963), Kvėpavimo posūkis (Die Atemwende, 1967) eilėraščiai ir poetologinė kalba Meridianas. Darbe keliamos dvi pagrindinės problemos: 1. Poetinės kalbos subjektyvumo problema. Kalbančiojo subjekto ir kalbos santykis gvildenamas, atsižvelgiant į balso / rašto, sąmonės / rašto, atminties / užmaršties, tapatybės / skirtumo ambivalencijas. Celano kalbos sampratos savitumas atskleidžiamas, apibendrinant kalbos kaip poezijos rezervuaro ir eilėraščio kaip vienetinio poetinio įvykio santykių problemą. Analizuojamos poetinės kalbos figūros (prozopopėja, antropomorfizmas, katachrezė) kaip prasmės perkėlimo mechanizmai, atsižvelgiama į reikšmės perteklių ir galutinės prasmės neprieinamumą. 2. Kitybės sklaidos problema. Apibrėžiama Celano tekstų suvokimo specifika, tekstų orientacija į skaitytoją. Aptariamas „svetimas žodis“ poetiniuose tekstuose, atsižvelgiama į eilėraščio savasties ir svetimybės ryšius jame, „kito“ skaitymo / rašymo, citatos baigtinumo / tęstinumo dviprasmybes, „svetimo žodžio“ poveikį teksto reikšmių kūrimuisi. / This thesis analyses problems of language in the works of Paul Celan (1920-1970). The main theme of thesis is metalanguage and metapoetical reflections of Paul Celans texts. The interpreted writings are selected from the collections of Paul Celan’s poetry: Sprachgitter (1959), Die Niemandsrose (1963), Die Atemwende (1967) and the speech Meridian. This thesis paper raises and discusses two main problems. 1. The problem of subjectivity of poetic language. The relationship between the lyrical subject and his language is analyzed with respect to the ambivalences of voice / writing, consciousness / writing, memory / forgetfulness, identity / difference. The uniqueness of Celan’s concept of language is disclosed by generalizing the problem of language as a poetical reservoir and the problem of a poem as unique poetical act. The figures of poetical language, that enable the transfers of meaning, are analyzed: prosopopoeia, anthropomorphism, catachresis. The surplus of meaning and unavailability of final meaning are also taken into the account. 2. The problem of diffusion of otherness. The specificity of perception of Celan’s works and the orientation towards the reader is determined. “Other texts” in poetical texts are discussed, considering the relationships in poetical work between “self and the other”, the reading / writing of “the other”, the finiteness of quotation / succession of ambiguity, the effect of “other texts” on the process of meaning creation.