Disertacija skirta kalbos problemos analizei Paulio Celano (1920-1970) kūryboje. Tyrimo objektas – Paulio Celano tekstų metakalbinės ir metapoetinės refleksijos. Interpretuojami brandžiojo Celano kūrybos periodo rinkinių Kalbos grotos (Sprachgitter 1959), Niekieno rožė (Die Niemandsrose, 1963), Kvėpavimo posūkis (Die Atemwende, 1967) eilėraščiai ir poetologinė kalba Meridianas. Darbe keliamos dvi pagrindinės problemos: 1. Poetinės kalbos subjektyvumo problema. Kalbančiojo subjekto ir kalbos santykis gvildenamas, atsižvelgiant į balso / rašto, sąmonės / rašto, atminties / užmaršties, tapatybės / skirtumo ambivalencijas. Celano kalbos sampratos savitumas atskleidžiamas, apibendrinant kalbos kaip poezijos rezervuaro ir eilėraščio kaip vienetinio poetinio įvykio santykių problemą. Analizuojamos poetinės kalbos figūros (prozopopėja, antropomorfizmas, katachrezė) kaip prasmės perkėlimo mechanizmai, atsižvelgiama į reikšmės perteklių ir galutinės prasmės neprieinamumą. 2. Kitybės sklaidos problema. Apibrėžiama Celano tekstų suvokimo specifika, tekstų orientacija į skaitytoją. Aptariamas „svetimas žodis“ poetiniuose tekstuose, atsižvelgiama į eilėraščio savasties ir svetimybės ryšius jame, „kito“ skaitymo / rašymo, citatos baigtinumo / tęstinumo dviprasmybes, „svetimo žodžio“ poveikį teksto reikšmių kūrimuisi. / This thesis analyses problems of language in the works of Paul Celan (1920-1970). The main theme of thesis is metalanguage and metapoetical reflections of Paul Celans texts. The interpreted writings are selected from the collections of Paul Celan’s poetry: Sprachgitter (1959), Die Niemandsrose (1963), Die Atemwende (1967) and the speech Meridian. This thesis paper raises and discusses two main problems. 1. The problem of subjectivity of poetic language. The relationship between the lyrical subject and his language is analyzed with respect to the ambivalences of voice / writing, consciousness / writing, memory / forgetfulness, identity / difference. The uniqueness of Celan’s concept of language is disclosed by generalizing the problem of language as a poetical reservoir and the problem of a poem as unique poetical act. The figures of poetical language, that enable the transfers of meaning, are analyzed: prosopopoeia, anthropomorphism, catachresis. The surplus of meaning and unavailability of final meaning are also taken into the account. 2. The problem of diffusion of otherness. The specificity of perception of Celan’s works and the orientation towards the reader is determined. “Other texts” in poetical texts are discussed, considering the relationships in poetical work between “self and the other”, the reading / writing of “the other”, the finiteness of quotation / succession of ambiguity, the effect of “other texts” on the process of meaning creation.