In this work the analysis of one of today actual problems - change or reception of new qualification is given. Change or reception of new qualification is now actual for the several reasons: demographic changes, reorganization of an education system and a changing maintenance of training. A changing maintenance of training change or reception of new qualification russian philology are analyzed, as now it is very actual problem. The purpose of research-establish motives change or reception of new qualification is given. During research it has been interrogated 72 Russian philology of the chosen respondents. Russian philology the chosen respondents answering it asked questions have helped to draw conclusions on that that the situation of teachers teaching Russian does not improvethey should get new specialities.

Darbe apžvelgiama koncepto vartosenos problematika, jo požymiai, klasifikacija. Aptariamas terminas analizuojamas kognityvinės lingvistikos ir lingvokultūrologijos mokslų rėmuose. Praktinėje darbo dalyje analizuojamas konceptas saldus, t.y., remiantis surinktais pavyzdžiais iš lietuvių ir rusų kalbų elektroninės bibliotekos ir juos gretinant, nagrinėjama, kaip minėtasis konceptas atsispindi vienos ir kitos tautos kalboje. / The work surveys concept usage problematics, its features, classification. The discussed term is analysed in the frames of sciences cognitive lingvistics and linguaculturology. In the practical part the concept ,,saldus" (sweet) is analysed, i.e. refering to examples collected from Lithuanian and Russian electronic library, comparing them. It is analysed how this mentioned concept reflects in the language of both nations.

Europos Sąjungos kalbų politika plėtojama atsižvelgiant į Lisabonos strategijoje numatytą strateginį tikslą tapti konkurencingiausia dinamiškiausia žinių ekonomika pasaulyje, gebančia subalansuotai plėtoti ekonomiką, kurti geresne darbo sąlygas didesnei socialinei sanglaudai. Įgyvendindamas šį tikslą, Europos Komisijos Daugiakalbystės skyrius, taikydamas atvirojo koordinavimo metodą, parengė veiksmų planą 2004-2006 metams „Skatinti kalbų mokymąsi ir lingvistinę įvairovę“, kuriame numatė skatinti kalbų mokymąsi visą gyvenimą, gerinti kalbų mokymo kokybę, kurti palankią kalboms mokytis aplinką. Ši kalbų politikos nuostata yra užfiksuota ir Lietuvos švietimo strateginėse nuostatose (2003-2012). Siekiama, kad kiekvienas pilietis, be gimtosios kalbos, mokėtų dar 2-3 užsienio kalbas, todėl pagrindinėje mokykloje moksleiviams privaloma mokytis dvi užsienio kalbos. Теma apie antrosios užsienio kalbos mokymąsi mokykloje yra labai aktuali visai Lietuvai bei Europai. Bet vis dėlto mokymosi pasiekimų vertinimo sritis (būtent tyrimų lygyje) lieka nepakankamai ištirta, tai yra pakankamai naujas reiškinys Lietuvoje. Magistro darbo tyrimo objektu tapo antrosios užsienio (rusų) kalbos mokymas(is), buvo atliktas moksleivių anketavimas (dalyvavo 615 respondentų) ir apklausti antrosios užsienio (rusų) kalbos mokytojai (15 respondentų) iš 17 mokyklų. Testo rezultatų kokybinė analizė parodė, kad tirtų mokinių rusų kalbos pasiekimai atitinka antrosios užsienio (rusų) kalbos mokymo... [toliau žr. visą tekstą] / European Union language policy is developed considering a strategy point intended in the Lisbon strategy to turn the most competitive and dynamic economy of knowledge, create better work conditions for a wider social cohesion. Multilingual section of European committee implementing this point, fitted in with the open method of coordination and made ready the plan of acts for 2004-2006: “To prompt language learning and lingistic variety”. This sheduled to prompt life-long language learning, improve language teaching quality, create favourable settings for language learning. This atitude of language policy is also recorded in Educational provisions of Lithuania (2003-2012). It is out for every citizen to know 2-3 foreign languages except native language consequently schoolchildren are bound to study two foreign languages. The subject of the second foreign language learning at school is very topical for all Lithuania and Europe. Nevertheless the estimation range of studying marches (at the exploratory level exactly) stays researched imperfectly. It is a new phenomenon in Lithuania. The object of this master thesis is second foreign (Russian) language learning. Schoolchildren were given the questionaires (615 respondents participated). The teachers of the second foreign language were questioned (15 respondents) from 17 schools. Quolitative analysis of the test’s results showed that language gains satisfy second foreign (Russian) language demands based on Common Framework and... [to full text]

Iki Nepriklausomybės atkūrimo Lietuvoje buvo cenzūruojama bet kokia veikla, susijusi su informacijos skleidimu. Tais laikais buvo leidžiama daug literatūros leidinių rusų kalba. Taip Sovietų Sąjungos valdžia stengėsi skleisti visuomenėje sovietinę ideologiją. Po Sovietų Sąjungos žlugimo Lietuvoje įvyko politinės, ekonominės ir socialinės permainos, kurių pasekmės buvo jaučiamos ir leidybos srityje. Lietuvai atgavus Nepriklausomybę, Lietuvos knygynų lentynose pradėjo kasmet didėti knygų pasiūlos įvairovė. Šių dienų viena iš leidybos aktualijų yra leidinių leidyba tautinių mažumų kalbomis. Šio magistrinio baigiamojo darbo keliama problema – literatūros rusų kalba, išleidžiamos Lietuvoje, leidybinių rodiklių mažėjimo tyrimas. Yra išleista nemažai leidinių: straipsnių, monografijų, knygų, kuriuose yra tiriama leidyba Lietuvoje sovietiniais laikais. Literatūra rusų kalba juose yra taip pat minima. Tuose leidiniuose nagrinėjami rusiškos literatūros kiekybiniai rodikliai, repertuaras. Tačiau, mokslinių darbų ir straipsnių kuriuose būtų analizuojamos knygos rusų kalba išleistos Lietuvoje po Nepriklausomybės atkūrimo, rasti nepavyko. Šis baigiamasis darbas yra pirmasis mokslinis darbas nagrinėjantis knygų rusų kalba leidyba Lietuvoje atgavus Nepriklausomybę. Šio magistro baigiamojo darbo tyrimo objektu pasirinktos knygos ir brošiūros rusų kalba, išleistos Lietuvoje po Nepriklausomybės atkūrimo. Šio magistro baigiamojo darbo tikslas – išsiaiškinti, kiek yra knygų rusų kalba tarp... [toliau žr. visą tekstą] / Up to the reclaiming Independence, there was censorship in every activity related to the spread of information in Lithuania. In these times, there were many publications published in Russian language. This way, the government of Soviet Union tried to spread soviet ideology to the society. After the collapse of Soviet Union, there were social, political, and economical changes in Lithuania, which consequences were also felt in the area of publishing. After Lithuania reclaimed independence, bookstores in Lithuania started to supply bigger variety of books every year. One of today’s urgent things is publishing of publications in minority languages. The problem, stated in this final master of science work is research of decreasing publishing indexes of literature in Russian language, published in Lithuania. Literature in Russian language is also mentioned in these publications. These publications examine quantitative indicators, repertoire of Russian literature. However, there was no luck finding academic works and articles, which analyze books in Russian language, published after Lithuania reclaimed independence. The research objects of this final master work are the books and brochures in Russian language published after reclaiming independence in Lithuania. Manuals, monographies and other scientific works, corresponding the topic of printed book and brochure, are also stated as objects of this work. The purpose of this final master work is to find out how many books in Russian... [to full text]

Disertacijoje iš literatūros sociologijos perspektyvos, remiantis Pierre’o Bourdieu ir Pascale Casanovos darbais, tiriama iki šiol nenagrinėta Lietuvos rusų literatūra sovietmečiu bei posovietmečiu. Susitelkiama į poeziją, kuri aptariamu laikotarpiu vyrauja kiekybiškai. Lietuvos rusų literatūra laikoma iš dalies savarankišku literatūros lauko segmentu, kurio ypatybės išryškėja santykiuose su nacionaliniais lietuvių ir rusų literatūros laukais bei tarptautine literatūros erdve. Segmento struktūra, raida ir ryšiai su nacionaliniais laukais atskleidžiami analizuojant individualias bei kolektyvines lauko dalyvių strategijas. Pastarųjų polinkis pabrėžti mažumos ar diasporos tapatybę aiškėja iš skirtingus lauko polius reprezentuojančių leidinių: sovietmečiu – cenzūruoto almanacho-žurnalo Literatūrinė Lietuva ir savilaidos almanacho Saviems; posovietmečiu – Lietuvos rašytojų sąjungos žurnalo Vilnius ir interneto projekto Indoeuropietiškasis diktantas. Individualios skirtingų kartų poetų strategijos, interpretuojamos kaip pralaimėjimo (Jurijus Dubasovas, Jurijus Grigorjevas, Michailas Didusenko) ir sėkmės siužetai (Jurijus Kobrinas, Georgijus Jefremovas, Lena Eltang), atskleidžia ne tik užimtas padėtis, bet ir segmento galimybių erdvės ypatumus. Sovietmečiu galimybių erdvė buvo apribota vienakrypčio literatūrinio tarpininkavimo vaidmeniu. Atgimimo laikotarpiu ir ypač atkūrus Nepriklausomybę padėčių repertuaras platėjo, tačiau istoriškai sąlygota segmento struktūra buvo nepalanki... [toliau žr. visą tekstą] / This dissertation makes use of Pierre Bourdieu’s and Pascale Casanova’s theoretical work to analyse the hitherto unexplored Soviet and post-Soviet Russian literature in Lithuania through the methodological lens of the sociology of literature. The research focuses on the poetry that dominated the literary scene within the specified time frame. The Russian literature of Lithuania is examined as a partly independent segment of the literary field, whose characteristics unfold through its relationships with the national fields of Lithuanian and Russian literature as well as the global space of literature. The structure and development of this segment and its relations to the national literary fields are analysed by way of exploring the individual and collective strategies of the agents of this segment. The publications which represent the different poles in the literary field tend to emphasise the minority or diasporic identity associated with this segment: during the Soviet times – Literary Lithuania, a journal-almanach censored by the Soviet ideology and the Samisdat almanach For One’s Own; after the fall of the Soviet Union – Vinius, a journal published by the Lithuanian Writers’ Union and the online project The Indoeuropean Dictation. The individual strategies of the poets of different generations, which are interpreted as respectively stories of failure (Jurij Dubasov, Jurij Grigorjev, Mikhail Didusenko) and success (Jurij Kobrin, Georgij Jefremov, Lena Eltang) reveal not... [to full text]

This dissertation makes use of Pierre Bourdieu’s and Pascale Casanova’s theoretical work to analyse the hitherto unexplored Soviet and post-Soviet Russian literature in Lithuania through the methodological lens of the sociology of literature. The research focuses on the poetry that dominated the literary scene within the specified time frame. The Russian literature of Lithuania is examined as a partly independent segment of the literary field, whose characteristics unfold through its relationships with the national fields of Lithuanian and Russian literature as well as the global space of literature. The structure and development of this segment and its relations to the national literary fields are analysed by way of exploring the individual and collective strategies of the agents of this segment. The publications which represent the different poles in the literary field tend to emphasise the minority or diasporic identity associated with this segment: during the Soviet times – Literary Lithuania, a journal-almanach censored by the Soviet ideology and the Samisdat almanach For One’s Own; after the fall of the Soviet Union – Vinius, a journal published by the Lithuanian Writers’ Union and the online project The Indoeuropean Dictation. The individual strategies of the poets of different generations, which are interpreted as respectively stories of failure (Jurij Dubasov, Jurij Grigorjev, Mikhail Didusenko) and success (Jurij Kobrin, Georgij Jefremov, Lena Eltang) reveal not... [to full text] / Disertacijoje iš literatūros sociologijos perspektyvos, remiantis Pierre’o Bourdieu ir Pascale Casanovos darbais, tiriama iki šiol nenagrinėta Lietuvos rusų literatūra sovietmečiu bei posovietmečiu. Susitelkiama į poeziją, kuri aptariamu laikotarpiu vyrauja kiekybiškai. Lietuvos rusų literatūra laikoma iš dalies savarankišku literatūros lauko segmentu, kurio ypatybės išryškėja santykiuose su nacionaliniais lietuvių ir rusų literatūros laukais bei tarptautine literatūros erdve. Segmento struktūra, raida ir ryšiai su nacionaliniais laukais atskleidžiami analizuojant individualias bei kolektyvines lauko dalyvių strategijas. Pastarųjų polinkis pabrėžti mažumos ar diasporos tapatybę aiškėja iš skirtingus lauko polius reprezentuojančių leidinių: sovietmečiu – cenzūruoto almanacho-žurnalo Literatūrinė Lietuva ir savilaidos almanacho Saviems; posovietmečiu – Lietuvos rašytojų sąjungos žurnalo Vilnius ir interneto projekto Indoeuropietiškasis diktantas. Individualios skirtingų kartų poetų strategijos, interpretuojamos kaip pralaimėjimo (Jurijus Dubasovas, Jurijus Grigorjevas, Michailas Didusenko) ir sėkmės siužetai (Jurijus Kobrinas, Georgijus Jefremovas, Lena Eltang), atskleidžia ne tik užimtas padėtis, bet ir segmento galimybių erdvės ypatumus. Sovietmečiu galimybių erdvė buvo apribota vienakrypčio literatūrinio tarpininkavimo vaidmeniu. Atgimimo laikotarpiu ir ypač atkūrus Nepriklausomybę padėčių repertuaras platėjo, tačiau istoriškai sąlygota segmento struktūra buvo nepalanki... [toliau žr. visą tekstą]

Šio mokslinio darbo tikslas: įvertinti įvairių veiksnių įtaką Lietuvoje veisiamų ristūnų veislių žirgų pajėgumui. Darbo uždaviniai: 1. ištirti genetinių veiksnių įtaką Lietuvoje veisiamų ristūnų pajėgumui; 2. ištirti negenetinių veiksnių įtaką Lietuvoje veisiamų ristūnų pajėgumui. Išvados: 1. Lietuvoje ristūnų veislė sudaro 11,8 proc. bendro arklių skaičiaus. Didžiąją dalį tikslinės grupės žirgų sudarė gimę Lietuvoje (65 proc.), 28 proc. gimę Prancūzijoje ir 7 proc. gimę kitose šalyse. 2. Per 2006 – 2012 metų laikotarpį tiriamieji žirgai startavo 2525. Daugiausia startų padarė Amerikos ristūnai (1006). Rusų ristūnai startavo 810 kartus, prancūzai – 704 kartus. Važiavimai buvo rengiami dešimtyje skirtingų Lietuvos hipodromų. Populiariausi hipodromai Širvintų (1065 startai, 1000 m. distancijos greičio vidurkis 1,2269 min.) ir Utenos (878 startai, 1000 m. distancijos greičio vidurkis 1,2258 min.). Tiek varžybų vieta (p<0,0001), tiek data (p<0,0001) turėjo įtakos varžybose užimtai vietai. 3. Iš 90 ristūnų didžioji dalis buvo gimusi Lietuvoje, jų 1000 m. distancijos greičio vidurkis 1,2292±0,0039 min., varžybose užimdavo vidutiniškai 3,3±0,0501 vietą. Geriausius rezultatus parodė Švedijoje gimę ristūnai (1000 m. distancijos rezultatų vidurkis 1,1892±0,0163 min., varžybose užimtų vietų vidurkis - 2,3±0,161 vieta). 4. Tyrimo metu buvo nustatyta, kad per tiriamąjį laikotarpį (2006 – 2012 m.) geresnius rezultatus parodė prancūzų veislės ristūnai, jų 1000 m. distancijos rezultatų... [toliau žr. visą tekstą] / The aim of the research: to evaluate the influence of different factors over the capacities of the horses, specifically the American Standardbreds, French trotters and Russian trotters, bred in Lithuania. The objects of the research: 1. to examine and analyze the influence of genetic factors over the capacities of the trotters, bred in Lithuania); 2. to examine the influence of non – genetic factors over the capacities of the trotters, bred in Lithuania). The trotters’ race sports in Lithuania bears a deep – rooted tradition, which was established nearly two centuries ago. In order to become strongly competitive with trotters, bred in other countries, the Lithuanian horse breeders seek to grade up their herds. As a consequence, the professional level of the trainers and the race drivers increases, the infrastructure of the hipodromes is improved. The research by itself was carried out in the period of two years starting from 2011 and ending in 2013, in the Republican League of Racing Horses („Respublikinė lenktyninių žirgų lyga“) and in the Lithuanian Trotter Sports Association („Lietuvos ristūnų sporto asociacija“). The Republican League of Racing Horses and the Lithuanian Trotter Sports Association kindly provided the researcher with result protocols of the trotter’s races, held in between the year 2006 and the year 2012. As a target group of the research was selected: 30 American Standardbreds, 30 French trotters, 30 Russian trotters (90 horses in total). Data, gathered... [to full text]

Slavic loanwords, which were widely used in the Lithuanian language in the 18th century, are the target of this study. Researchers have continually faced the problem to distinguish which of Slavic languages – Ruthenian (Belarusian), Polish, or Old Russian – have had the biggest influence on Lithuanian. This study focusses on the Slavic loanwords in the poem “Metai” by Kristijonas Donelaitis, the first work of fiction in Lithuanian language written in Lithuania Minor. The research is done through the analysis of K. Donelaitis' lexica in the poem: the Slavic loanwords are first selected, then classified according to the Slavic language to which they belong, and then put into a topical field (professions, musical instruments, holidays, household domain, etc.). It was difficult to determine through which Slavic language the loanwords came into the Lithuanian language. However, it was identified that Belarusian, in most of the cases, seems to have had the biggest influence in K. Donelaitis' lexicon. / <p>The defense took place via ZOOM.</p>