Europos Sąjungos kalbų politika plėtojama atsižvelgiant į Lisabonos strategijoje numatytą strateginį tikslą tapti konkurencingiausia dinamiškiausia žinių ekonomika pasaulyje, gebančia subalansuotai plėtoti ekonomiką, kurti geresne darbo sąlygas didesnei socialinei sanglaudai. Įgyvendindamas šį tikslą, Europos Komisijos Daugiakalbystės skyrius, taikydamas atvirojo koordinavimo metodą, parengė veiksmų planą 2004-2006 metams „Skatinti kalbų mokymąsi ir lingvistinę įvairovę“, kuriame numatė skatinti kalbų mokymąsi visą gyvenimą, gerinti kalbų mokymo kokybę, kurti palankią kalboms mokytis aplinką. Ši kalbų politikos nuostata yra užfiksuota ir Lietuvos švietimo strateginėse nuostatose (2003-2012). Siekiama, kad kiekvienas pilietis, be gimtosios kalbos, mokėtų dar 2-3 užsienio kalbas, todėl pagrindinėje mokykloje moksleiviams privaloma mokytis dvi užsienio kalbos. Теma apie antrosios užsienio kalbos mokymąsi mokykloje yra labai aktuali visai Lietuvai bei Europai. Bet vis dėlto mokymosi pasiekimų vertinimo sritis (būtent tyrimų lygyje) lieka nepakankamai ištirta, tai yra pakankamai naujas reiškinys Lietuvoje. Magistro darbo tyrimo objektu tapo antrosios užsienio (rusų) kalbos mokymas(is), buvo atliktas moksleivių anketavimas (dalyvavo 615 respondentų) ir apklausti antrosios užsienio (rusų) kalbos mokytojai (15 respondentų) iš 17 mokyklų. Testo rezultatų kokybinė analizė parodė, kad tirtų mokinių rusų kalbos pasiekimai atitinka antrosios užsienio (rusų) kalbos mokymo... [toliau žr. visą tekstą] / European Union language policy is developed considering a strategy point intended in the Lisbon strategy to turn the most competitive and dynamic economy of knowledge, create better work conditions for a wider social cohesion. Multilingual section of European committee implementing this point, fitted in with the open method of coordination and made ready the plan of acts for 2004-2006: “To prompt language learning and lingistic variety”. This sheduled to prompt life-long language learning, improve language teaching quality, create favourable settings for language learning. This atitude of language policy is also recorded in Educational provisions of Lithuania (2003-2012). It is out for every citizen to know 2-3 foreign languages except native language consequently schoolchildren are bound to study two foreign languages. The subject of the second foreign language learning at school is very topical for all Lithuania and Europe. Nevertheless the estimation range of studying marches (at the exploratory level exactly) stays researched imperfectly. It is a new phenomenon in Lithuania. The object of this master thesis is second foreign (Russian) language learning. Schoolchildren were given the questionaires (615 respondents participated). The teachers of the second foreign language were questioned (15 respondents) from 17 schools. Quolitative analysis of the test’s results showed that language gains satisfy second foreign (Russian) language demands based on Common Framework and... [to full text]

Iki Nepriklausomybės atkūrimo Lietuvoje buvo cenzūruojama bet kokia veikla, susijusi su informacijos skleidimu. Tais laikais buvo leidžiama daug literatūros leidinių rusų kalba. Taip Sovietų Sąjungos valdžia stengėsi skleisti visuomenėje sovietinę ideologiją. Po Sovietų Sąjungos žlugimo Lietuvoje įvyko politinės, ekonominės ir socialinės permainos, kurių pasekmės buvo jaučiamos ir leidybos srityje. Lietuvai atgavus Nepriklausomybę, Lietuvos knygynų lentynose pradėjo kasmet didėti knygų pasiūlos įvairovė. Šių dienų viena iš leidybos aktualijų yra leidinių leidyba tautinių mažumų kalbomis. Šio magistrinio baigiamojo darbo keliama problema – literatūros rusų kalba, išleidžiamos Lietuvoje, leidybinių rodiklių mažėjimo tyrimas. Yra išleista nemažai leidinių: straipsnių, monografijų, knygų, kuriuose yra tiriama leidyba Lietuvoje sovietiniais laikais. Literatūra rusų kalba juose yra taip pat minima. Tuose leidiniuose nagrinėjami rusiškos literatūros kiekybiniai rodikliai, repertuaras. Tačiau, mokslinių darbų ir straipsnių kuriuose būtų analizuojamos knygos rusų kalba išleistos Lietuvoje po Nepriklausomybės atkūrimo, rasti nepavyko. Šis baigiamasis darbas yra pirmasis mokslinis darbas nagrinėjantis knygų rusų kalba leidyba Lietuvoje atgavus Nepriklausomybę. Šio magistro baigiamojo darbo tyrimo objektu pasirinktos knygos ir brošiūros rusų kalba, išleistos Lietuvoje po Nepriklausomybės atkūrimo. Šio magistro baigiamojo darbo tikslas – išsiaiškinti, kiek yra knygų rusų kalba tarp... [toliau žr. visą tekstą] / Up to the reclaiming Independence, there was censorship in every activity related to the spread of information in Lithuania. In these times, there were many publications published in Russian language. This way, the government of Soviet Union tried to spread soviet ideology to the society. After the collapse of Soviet Union, there were social, political, and economical changes in Lithuania, which consequences were also felt in the area of publishing. After Lithuania reclaimed independence, bookstores in Lithuania started to supply bigger variety of books every year. One of today’s urgent things is publishing of publications in minority languages. The problem, stated in this final master of science work is research of decreasing publishing indexes of literature in Russian language, published in Lithuania. Literature in Russian language is also mentioned in these publications. These publications examine quantitative indicators, repertoire of Russian literature. However, there was no luck finding academic works and articles, which analyze books in Russian language, published after Lithuania reclaimed independence. The research objects of this final master work are the books and brochures in Russian language published after reclaiming independence in Lithuania. Manuals, monographies and other scientific works, corresponding the topic of printed book and brochure, are also stated as objects of this work. The purpose of this final master work is to find out how many books in Russian... [to full text]

Slavic loanwords, which were widely used in the Lithuanian language in the 18th century, are the target of this study. Researchers have continually faced the problem to distinguish which of Slavic languages – Ruthenian (Belarusian), Polish, or Old Russian – have had the biggest influence on Lithuanian. This study focusses on the Slavic loanwords in the poem “Metai” by Kristijonas Donelaitis, the first work of fiction in Lithuanian language written in Lithuania Minor. The research is done through the analysis of K. Donelaitis' lexica in the poem: the Slavic loanwords are first selected, then classified according to the Slavic language to which they belong, and then put into a topical field (professions, musical instruments, holidays, household domain, etc.). It was difficult to determine through which Slavic language the loanwords came into the Lithuanian language. However, it was identified that Belarusian, in most of the cases, seems to have had the biggest influence in K. Donelaitis' lexicon. / <p>The defense took place via ZOOM.</p>