SANTRAUKA 2003 m. gegužės 1 d. įsigaliojus naujajam Lietuvos Respublikos Baudžiamajam kodeksui buvo pradėta taikyti visiškai nauja bausmių sistema. Pagrindiniame šalies baudžiamajame įstatyme buvo įtvirtintas naujas baudžiamosios teisės bendrosios dalies institutas – baudžiamojo poveikio priemonės ir jų skyrimas. Analizuojant bendrosios bausmės sampratą ir jos požymius, darbe pateikiama bausmių ir baudžiamojo poveikio priemonių bei jų sistemos samprata, aptariami pagrindiniai jų požymiai, paskirtis. Magistro darbe analizuojami Lietuvos bei užsienio šalių baudžiamieji įstatymai, išsamiai aptariamos atskiros baudžiamojo poveikio priemonių rūšys, jų skyrimo ypatumai bei kartu iškeliamas klausimas – ar baudžiamojo poveikio priemonės visgi gali būti laikomos baudžiamosios atsakomybės realizavimo forma ir ar pagrįstai įstatymų leidėjas naujajame LR BK numatė draudimą skirti baudžiamojo poveikio priemones kartu bausmėmis. Darbe darytina išvada, jog baudžiamojo poveikio priemonės visgi turėtų būti laikomos baudžiamosios atsakomybės realizavimo forma ir kartu kritikuojamas įstatymų leidėjo numatytas draudimas skirti baudžiamojo poveikio priemones kartu bausmėmis bei pateikiami argumentai tokiai įstatymų leidėjo pozicijai keisti. / SUMMARY On the 1st of May, 2003, the new Criminal Code of the Republic of Lithuania entered into force, bringing a brand new punishment system. The new institute of general part of criminal law was consolidated in the main criminal law – the means of effect of punishment and their imposing. This work analyzes the description of general punishment and it’s features, highlighting the conception of punishments and means of effect of punishment and their system, describing the main features and purpose. This Master’s Thesis includes the analysis of Lithuanian and foreign criminal law, with comprehensive analysis of different kinds of the means of effect of punishment, the peculiarities of their imposing, highlighting the problem – can the means of effect of punishment actually be considered a form of realization of criminal liability, and is the decision of legislation in the new Criminal Code of the Republic of Lithuania to prohibit the imposing of the means of effect of punishment together with penalties reasoned. The conclusion of this Thesis claims the means of effect of punishment should be considered a form of realization of criminal liability, criticizing the decision of legislation to prohibit imposing of the means of effect of punishment together with penalties, presenting arguments for change of this kind of position of legislation.

Bausmės tikslai (paskirtis) bendriausiu požiūriu tai galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. Bausmės tikslai priklauso ne tik nuo baudžiamosios politikos kryptingumo ir vyraujančių bausmės teorijų, tačiau svarbu yra ir nusikalstamumo būklė ir dinamika. Bausmės tikslų įtvirtinimas baudžiamajame įstatyme lemia atskirų bausmių turinį, leidžia sudaryti minėtus faktorius atitinkančią bausmių sistemą, nustatyti atskiroms bausmių rūšims keliamus tikslus, sudaryti esmines teisines bausmių vykdymo sąlygas taip pat ir įvertinti bausmių efektyvumą Vienas iš visuotinai pripažintų ir pagrindinių baudžiamosios teisės principų yra atsakomybės neišvengiamumo principas - jis reiškia, kad kiekvienas padaręs nusikalstamą veiką asmuo privalo susilaukti bausmės arba kitokių baudžiamojo teisinio poveikio priemonių, kurias numato baudžiamasis įstatymas. Bausmės tikslai sudaro nuoseklią ir vieningą sistemą, kuri reiškia, kad visi tikslai turi būti įgyvendinami kompleksiškai. Gali būti ir kiekvienas tikslas pasiekiamas atskirai priimant vienokį ar kitokį nuosprendį, tačiau pastarasis gali prieštarauti visai bausmės tikslų sistemai. Bausmės tikslai yra suformuoti remiantis bausmės teorijomis. Šiuo metu vieni tarptautiniai teisės aktai skatina valstybes perimti reabilitacijos teorijoje keliamus tikslus, kituose yra akcentuojamas retributyvizmas ir atgrasymo teorijos, taip pat tų tikslų realizavimo priemones ir žinoma, tai yra būtina įgyvendinti nacionaliniuose... [toliau žr. visą tekstą] / The important topic of criminal law is examined in the mater thesis – the problems of application of criminal punishment purpose. This thesis encapsulates the analysis of appropriate purposes of criminal punishment and would ensure the effective prevention of crime. Punishment is compulsory measures applied to the person who executed a crime or misdemeanor those are appointed by the country’s court by applying conviction and thus circumscribing liberty of a convict. Punishment purpose is an ultimate result that the country pursues by assigning and applying penalties. Punishment purpose depends not only on singleness of the criminal policy and dominant punishment theories but also on the state and dynamics of the criminality in the country. Consolidation of punishment purpose in the criminal law determines content of separate penalties, enables to frame penalty system corresponding to mentioned factors, determines objectives for separate sorts of penalties, creates legal constitutive conditions of applying penalties and measures effectiveness of penalties. Punishment purpose structures the consequent and solid system that ensures that all purposes are implemented. A new Criminal code article 41 points out such purposes of a penalty: 1) to prevent persons from committing criminal acts; 2) to punish persons that have committed criminal acts; 3) to deprive a convict of an opportunity to commit new criminal acts or to limit the opportunity; 4) to influence persons that have... [to full text]

Baudžiamoji atsakomybė yra pati griežčiausia teisinės atsakomybės forma, sukelianti nusikaltusiam asmeniui griežčiausias teisines pasekmes ir paliečianti svarbiausias žmonių teises ir laisves. Jos turinį sudaro visos teisinės pasekmės, kylančios po apkaltinamojo nuosprendžio įsiteisėjimo. Šiame darbe analizuojama bausmė ir teistumas, kaip baudžiamosios atsakomybės realizavimo formos. Visais laikais bausmės nagrinėjimui buvo skiriamas ypatingas dėmesys, nes ja paliečiamos svarbiausios prigimtinės žmogaus teisės ir laisvės, tokios kaip gyvybė, laisvė ar sveikata. Todėl nieko keista, kad istorijos bėgyje ne kartą buvo keliamas klausimas ar valstybė turi teisę bausti žmogų. Tačiau idėjos, siekiančios paneigti pačios bausmės legitimumą, reikšmingos tik istoriniame lygmenyje, ir vėlesnių laikų mokslininkų visai nebeplėtotos, pripažįstant šią valstybės teisę nekvestionuojama ir būtina, dėmesį sutelkiant į bausmei keliamų tikslų problematiką, jos paskirtį ir kitus klausimus. Todėl toliau darbe ir analizuojamas bausmės paskirties klausimas, kurio pagrindu istorijos raidoje susiformavo ne viena bausmės teorija, turinti įtakos ir šiais laikais, sprendžiant šį klausimą. Per ją atsiskleidžia pati bausmės esmė ir jos realizavimo tikslai, kurių nuosekli sistema ir sudaro paskirtį. Bausmė išsiskiria iš kitų teisės šakų atsakomybės rūšių tuo, kad sukelia ypatingus teisinius padarinius – teistumą. Tai tam tikra ypatinga asmens teisinė padėtis, kuriam įsiteisėjo teismo priimtas apkaltinamasis... [toliau žr. visą tekstą] / Criminal charge is the most severe legal form of responsibility causing a criminal the hardest legal consequences and affecting the most important civil rights and liberties. Its content is composed of all legal consequences rising after conviction. The thesis of master’s work is analysis of punishment and conviction as forms of realization of criminal charge. In all times major attention was paid to investigation because it touches most important natural civil rights and freedom likewise life, liberty and health. The issue if a state has a right to punish a person was covered in due course of history several times. Though ideas negotiating criminal legitimating become more important on historic background and later on stopped being developed and questioned by scientists. The focus is the problems of punishment, its purpose and other questions. The question of penalty is analyzed on which bases not a single theory of punishment has been established to have influence still in current times on judgment this question. It helps to cover the point of punishment and issues of its realization. Penalty is different from the rest branches law because it causes serious legal sequence – conviction that is a situation in which summary conviction has already become effective. The consequences caused by conviction are separated into legal that appear only after misdemeanor and other legal sequences resulted by other code of law. It is approached to the conclusion that conviction is one of... [to full text]

Lietuvos istorijoje vyko daug žemės pertvarkymo procesų, kurie turėjo įtakos žemės naudojimui, naudmenų kitimui, kuriuos lėmė nuosavybės formų pokyčiai bei gamtinės sąlygos. Magistrantūros studijų baigiamajame darbe analizuojama žemės fondo kitimas ir pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties keitimas Kauno apskrityje 1998 – 2008 metais. Tyrimas atliktas išanalizavus literatūros šaltinius, norminius bei teritorijų planavimo dokumentus, surinktus statistinius duomenis. Kauno apskrityje didžiausią žemės fondo dalį užima žemės ūkio paskirties žemė – 61,54 %, kuri nuo 1998 – 2008 m. padidėjo 2 tūkst. ha. Mažiausiai yra konservacinės paskirties žemės – 0,18 % apskrities žemės fondo. Žemės savininkas ar kitas naudotojas privalo naudoti žemę pagal pagrindinę tikslinę naudojimo paskirtį. Tačiau žemės ūkio paskirties žemės, naudojamos ūkininkavimui, ir kitos paskirties žemės, naudojamos gyvenamųjų namų statybai, kaina labai stipriai skiriasi, todėl žmonės yra suinteresuoti keisti žemės naudojimo paskirtį. Per 2005 – 2008 metus įregistruotų žemės sklypų skaičius, kuriems buvo pakeista pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis, visoje Lietuvoje išaugo 1,6 karto, Kauno apskrityje – 2,6 karto. Kauno apskrityje daugiausia rengiami detalieji planai žemės ūkio paskirties pakeitimui į kitos paskirties (mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos ir komercinės paskirties objektų teritorijos/pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijos). / A number of land reform processes took place in Lithuanian history, which influenced land use and landed property change, which were conditioned by changes of property’s forms and natural conditions. Change of land fund and main purpose change of purposive land use in Kaunas district in the period 1998 – 2008 are analysed in the final Master studies paper. Research has been carried out after analysing literature sources, regulative and territory planning documents, collected statistical data. Most part of land fund in Kaunas district is occupied by agricultural purpose land – 61,54 %, which from 1998 – 2008 enhanced by 2 thousand ha. There is least of conservation purpose land – 0,18 % of district land fund. Land owner or other user is obliged to use land in accordance with main targeted land use purpose. However, the price of agricultural purpose land used for farming and other purpose land, used for dwelling houses construction, differs a lot thus people are interested in changing the purpose of land use. During the period of 2005 – 2008 the number of recorded land sites, the purpose of which was changed, increased in Lithuania by 1,6 times, whereas in Kaunas district by 2,6 times. Detailed plans for changing land use purpose into other kind of land use (low floor dwelling house construction and commercial purpose objects territory and storage object territories) are mostly prepared in Kaunas district.

Osencovas T. (2008). Labdaros rinkodaros paskirties įtaka greito vartojimo prekių patrauklumui. Baigiamasis magistratūros darbas. Vilnius: ISM Vadybos ir Ekonomikos universitetas. Verslo socialinės atsakomybės esmė glūdi tame, kad verslas turi įsipareigojimų prieš visuomenę, kuriuos jis gali vykdyti aukodamas resursus arba pasirinkdamas socialiai atsakingą verslo praktiką. Pastaruoju metu įmonių socialinė atsakomybė tampa ne tik altruistine veikla, tačiau ir viena iš kompetencijų, stiprinančių įmonių konkurencingumą. Viena iš verslo socialinių iniciatyvų yra labdaros rinkodara. Jos esmė glūdi verslo subjekto pasiūlyme vartotojui paaukoti tam tikrą sumą labdarai perkant produktą ar paslaugą. Labdaros rinkodaros veiksmingumą lemia produkto ar paslaugos, su kuriuo vykdoma labdaros rinkodaros kampanija, prekės ženklo žinomumas ir stiprumas, labdaros paskirties artumas vartotojui, prekės ženklo ir labdaros paskirties atitikimas. Darbo tikslas yra identifikuoti kaip skirtingos labdaros rinkodaros paskirtys įtakoja greito vartojimo prekių patrauklumą. Tikslui pasiekti yra iškelti šie darbo uždaviniai: 1. Išnagrinėti požiūrius į verslo socialinės atsakomybės sampratą bei jų raidą. 2. Atskleisti labdaros rinkodaros sąvoką bei identifikuoti labdaros rinkodaros veiksmingumą lemiančius veiksnius. 3. Identifikuoti, kaip Lietuvos vartotojai vertina labdaros rinkodaros paskirtis tipinėje greito vartojimo prekių kategorijoje. 4. Įvertinti empirinio tyrimo metu gautus duomenis lyginant su... [toliau žr. visą tekstą] / Osencovas T. (2008). The Impact of the Cause to the Attractivness of Fast Moving Consumer Goods in Cause Related Marketing. Master thesis. Vilnius: ISM University of Management and Economics. The roots of corporate social responsibility lay in position that business is responsible for society. Such responsibility could be realised through donation of recources or social responsible practice of business. Recently corporate social responsibilty is used not only as an altruistic activity – corporates use it as competence which reinforces their competiveness. One of corporate social initiatives is cause related marketing. It could be characterised as corporate‘s proposal to the customer to donate particular amount while purchasing product or service. The effectivness of cause related marketing depends on the strength of product‘s or service‘s brand, cause familiarity to the customer and brand – cause fit. The aim of this paper is to identify how different causes influence the attractivness of fast moving consumer goods in cause related marketing. To achieve this purpose the following tasks are settled: 1. To analyse standpoints to conception and evolution and corporate social responsibility. 2. To explain the conception of cause related marketing and identify factors that impact effectivness of cause related marketing. 3. Identify how Lithuanian customers value causes in typical fast moving consumer goods‘ category. 4. To compare emprical data with theoretical background. 5... [to full text]

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje yra įtvirtintas naujas baudžiamosios teisės institutas – baudžiamojo poveikio priemonės. Magistriniame darbe yra nagrinėjami įvairūs šio instituto aspektai. Pirmoje dalyje apibrėžiama baudžiamojo poveikio priemonių samprata, tikslai, sistema fiziniams asmenims, pateikiamas pasiūlymas dėl baudžiamojo poveikio priemonių sistemos juridiniams asmenims. Daroma išvada, kad baudžiamojo poveikio priemonės yra atskira baudžiamosios atsakomybės realizavimo forma. Antroje dalyje aptariami baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo pagrindai ir taisyklės, analizuojant ir skyrimo su bausmėmis problemą. Trečiojoje dalyje gilinamasi į baudžiamojo poveikio priemonių rūšių turinį, nagrinėjami probleminiai teoriniai bei taikymo aspektai, pateikiamos bei analizuojamos skirtingos pozicijos, alternatyvūs reguliavimo variantai. / Penal measures is a new institute of Lithuanian criminal law and is set out in Lithuanian Criminal Code, section IX. The work covers different aspects of such new institute. In the first part of the work, the conception of penal measures is determined, the goals and the system of penal measures for natural persons is indicated, a recomendation on the system for legal persons is given. Also, the conclusion, that penal measures are one of the forms of realisation of criminal responsibility, is made. In the second part, the grounds and the rules of imposing penal measures are discussed, analysing the problem concerning the imposition of penal measures together with a penalty. The third part examines the contents of the types of penal measures, focusing on the problemic theoretic and practical aspects of sepatare penal measures, giving and analysing alternative positions and versions of regulation.

Magistro baigiamajame darbe išanalizuoti ir įvertinti žemės ūkio naudmenų atkūrimo ir gerinimo pagrindų teoriniai ir praktiniai aspektai, atliktas empirinis melioracijos specialistų bei ūkininkų tyrimas, daromos išvados ir pasiūlymai. Darbas susideda iš dviejų dalių. Pirma darbo dalis – teorinė, šioje dalyje aptariami žemės ūkio naudmenų atkūrimo ir gerinimo darbų teoriniai aspektai: analizuojama jų samprata įstatymuose ir mokslinėje literatūroje, apžvelgiami teisinio reglamentavimo ypatumai. Antroje dalyje pristatoma tyrimo metodologija bei aptariami atlikto empirinio tyrimo rezultatai, kurio metu autorė apklausė Jonavos rajono specialistus-melioratorius bei ūkininkus. / Master's thesis analyzes with the base of agricultural land restoration and improvement works, shows it`s theoretical and practical aspects, also author provide an empirical study of professionals and farmers, make conclusions and recommendations. The work consists of two parts. The first part of the work - theoretical, this section deals with agricultural land restoration and improvement work in theoretical aspects: the analysis of the concept of agricultural land restoration and improvement work as it is written in law and literature, also provides an overview of the legal regulatory features. The second section presents the research methodology and discusses with the results of an empirical study in which the author interviewed Jonava professionals and farmers.

Magistro darbo objektas – žiniasklaidos socialinė paskirtis. Darbo tikslas – išsiaiškinti, kokią socialinę paskirtį masinės komunikacijos auditorija priskiria pasitikėjimo mažėjimą išgyvenančiai žiniasklaidai. Darbo uždaviniai: išsiaiškinti galimus žiniasklaidos socialinės paskirties interpretavimo būdus įvairiose teorinėse prieigose; ištirti žiniasklaidos paskirties sampratą auditorijos požiūriu; nustatyti pasitikėjimo žiniasklaida poveikį žiniasklaidos paskirties sampratai. Teorinėje darbo dalyje aptariamos įvairios žiniasklaidos socialinės paskirties interpretavimo galimybės. Analizuojant funkcionalistinį žiniasklaidos paskirties modelį (H. Lasswel, C Wright) paaiškėja, jog žiniasklaida atlieka keturias pagrindines (informavimo, koreliacijos, kultūrinio tęstinumo ir pramogos) funkcijas, kurios užtikrina žiniasklaidos kaip socialinės sistemos stabilumą palaikančios institucijos vaidmenį. Aptariant funkcionalistinės prieigos kritiką prieinama prie išvados, jog šis žiniasklaidos paskirties interpretavimo būdas negali atsakyti į klausimą, kaip auditorija suvokia žiniasklaidos paskirtį, taip pat stokoja lankstumo skirtingų žiniasklaidos priemonių atžvilgiu. Atsakymų ieškoma naudos ir atlygio teorijoje (D. McQuail), kurioje žiniasklaidos paskirtį apibrėžia auditorijos nariai. Aptarus pastarąją teoriją prieita prie išvados, jog žiniasklaidą auditorija naudoja kaip įrankį socialiniam statusui ar narystei grupėje palaikyti. Taip pat analizuojama ir dienotvarkės sudarymo (D.M. Shaw... [toliau žr. visą tekstą] / Mass communication as a social practice could be analyzed in many different approaches. In this paper social functions of media are analyzed. The main purpose of this paper is to identify how audience perceives the social destination of media. Theoretical analysis of media functions started in the early functionalism (H.Lasswell, C. Wright) theory, where media was treated as an important structural element of a social system. These theories as well as some other theoretical perspectives including uses and gratifications theory, agenda setting function of mass media and the two-step flow model of communication are discussed in this paper. Theoretical research of media destination showed that on the one hand media covers and encourages social interaction, and on the other hand it sometimes becomes ground for interpersonal communication. Meanwhile public opinion researches indicate the reduction of trust in media institutions. In case of media, trust can be extracted basing on evaluation of such content related information aspects as: preciseness, rightness, objectivity, reliability, and telling the whole story (Tsfati, Cappella). The reduced trust in media forces us to revise some classical media theories, which were founded in the “gold age” of media trust. On the one hand mistrust in media reveals higher level of criticism in society, but on the other hand the decrease of audience satisfaction in media institutions causes the lost of one of the main media functions -... [to full text]

Esminė žemės santykių pertvarka pradėta tik priėmus 1991 m. liepos 25 d. Žemės reformos įstatymą ir 1991 m. rugpjūčio 18 d. Įstatymą “Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų. Alytaus apskritis yra pati miškingiausia apskritis Lietuvoje t. p. ši teritorija išsiskiria saugomų teritorijų gausa. Miškų ūkio paskirties žemę Alytaus apskrityje 2008 m. sausio 1 d. duomenimis valdė: 42,83 proc. privatūs miškų savininkai, Nacionalinių parkų valdomos žemės nėra, 55,88 proc. visų apskrities miškų valdė miškų urėdijos, 1,29 proc. valstybinės žemės valdė kiti fiziniai ir juridiniai naudotojai. Per 2004 – 2008 m. laikotarpį privačių miškų ūkio paskirties žemės plotas Lietuvoje kasmet didėjo vidutiniškai po 22713 ha, t.y. 90850 ha per 4 metų laikotarpį, Alytaus apskrityje – po 4548 ha, t.y 18191 ha padidėjo privačių miškų. 2008 m. privatūs miškai sudarė atitinkamai 32 proc. Lietuvoje ir 43 proc. Alytaus apskrityje nuo visų miškų. Skirtingas miškų privatizavimo procentas yra dėl to, kad Alytaus apskrityje didesnius plotus užima valstybiniai parkai ir draustiniai, yra santykinai daugiau valstybinės reikšmės miškų. Atsižvelgiant į Žemės reformos įstatymu sudarytas sąlygas miškų privatizavimui, taip pat į galimybes žemės ūkiui netinkamas naudoti žemes apsodinti mišku bei esant svaiminiam apžėlimui (kas dešimt metų vykdant inventorizaciją yra randama apie 50-70 ha savaime apaugusių miškų),iki žemės reformos pabaigos išliks privačių miškų... [toliau žr. visą tekstą] / Adoption of the Law on Land Reform on July 25, 1991 and the Law on the Restoration of the Rights of Ownership of Citizens to the Existing Real Property on August 18, 1991 initiated the beginning of the fundamental reformation of the land relations. Alytus District is the most forested area in Lithuania. Moreover, this territory is famous for its numerous protected areas. The data available on January 1, 2008 show that 42.83 percent of the forest areas belong to private forest owners. Pursuant to this information, the are no any territories owned by the National Parks; 55.88 % and 1.29 % of all forest lands are forestry-owned and belong to other natural persons and legal entities respectively. Within 2004-2008, the area of privately owned forests showed annual increase by 22713 ha or 90850 ha altogether. Within the period of 4 years, Alytus District expanded its territory by 4548 ha annually (or 18191 ha of privately owned forests). In 2008, the privately owned forests accounted for 32 % and 43% of all forests in Lithuania and Alytus District respectively. These forest privatization results differ because Alytus District is mostly covered by state-owned parks and sanctuaries or state forests. With reference to the forest privatization conditions following the Law on Land Reform and the possibilities to use the non-agricultural lands for forests and in the background of self-vegetation of the areas (valuation surveys carried out every 10 years show that there are about 50-70... [to full text]

Geodeziniai (kadastriniai) matavimai šiuo metu įgauna vis didesnę reikšmę. Jų svarba ypač padidėjo po 2008 m. sausio 1 d. Magistro darbe apžvelgta Alytaus apskrities geodeziškai matuotų sklypų kitimo tendencijos per pastaruosius šešerius metus. Analizuojamas jų kiekis pagal paskirtis ir pobūdžius, atskirai aptariami žemės sklypų geodeziniai matavimai ir pasitaikančios problemos juos matuojant. Aptariamos problemos, galinčios atsirasti po žemės reformos pabaigos. Apžvelgiamas žemės sklypų preliminarių ir kadastrinių matavimų teisinis reglamentavimas, kvalifikacinai reikalavimai žemės sklypus formuojantiems specialistams. Pateikiami konkretūs problemų, pasitaikančių vykdant kadastrinius matavimus, pavyzdžiai, aptariami jų sprendimo būdai ir pateikiamos išvados: blogai parengti žemės reformos žemėtvarkos projektai apsunkina kadastrinių matavimų atlikimą, įvertinus visas preliminariai blogai pamatuotų sklypų pasekmes, būtina kuo skubiau pereiti prie visų žemės sklypų kadastrinių matavimų, reikėtų pakeisti kai kuriuos teisės aktus siekiant užtikrinti geodezinių matavimų supaprastinamą. / Cadastrial measurements at present rise in importance. Their importance will especially increase after the 1st of January, 2008, when they will become compulsory in all cases. The author in the article reviews tendences of the quantity of geodesically measured land plots during the last five years in Alytus district. Their quantity is analysed according to the purpose and character. Geodesical measurements of house domain purpose land plots and problems occurring during their measurement are analysed separately. Also the problems that can occur after the end of land reform are discussed. Legal regulation of preliminary and cadastrial measurements, qualification requirements for specialists forming land plots are reviewed. Examples of specific problems occurring while performing cadastrial measurements are given, and their ways of solution are discussed.