Pridėtinės vertės mokestis (toliau PVM) – mokestis imamas nuo papildomai sukurtos pridėtinės vertės, juo apmokestinant prekių tiekimą ir paslaugų teikimą. Pirmą kartą PVM įvestas Prancūzijoje 1957 m., tačiau galutinis šio mokesčio teisinis sureguliavimas siejamas su 1977 m. gegužės 17 d. priimta Šeštąja Tarybos direktyva. Lietuvoje nagrinėjamą mokestį reglamentuoja Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymas, kuris yra visiškai suderintas su Europos Sąjungos teisės aktais PVM srityje. PVM yra bendro pobūdžio, vartojimo, netiesioginis, daugiapakopis mokestis, renkamas atsižvelgiant į sukurtą pridėtinę vertę. Į valstybės biudžetą PVM turi pervesti mokesčio mokėtojai – prekybos ir tiekimų grandinės dalyviai, tačiau faktiškai šį mokestį sumoka galutinis vartotojas, įsigydamas prekę ar paslaugą. Teisė į PVM atskaitą yra fundamentalus PVM principas, kuriuo grindžiamas visas PVM veikimo mechanizmas. PVM, sumokėtas visuose civilinės apyvartos etapuose, iki galutinio prekės ar paslaugos pardavimo turi būti atskaitomas. Apmokestinant prekių ar paslaugų teikimą kiekvienoje civilinės apyvartos stadijoje ir uždraudus atskaitą, sukurta pridėtinė vertė būtų apmokestinama ne vieną, o gal ir daugiau kartų. Teisės į PVM atskaitą insituto pagalba mokestinė našta iš ekonominę veiklą vykdančių asmenų sektoriaus yra perkeliama į vartojimo sektorių, taip įgyvendinant fiskalinio neutralumo principą ir užtikrinant gamybos ir tiekimų grandinėje dalyvaujančių subjektų lygybę ir sąžiningą... [toliau žr. visą tekstą] / Value-Added Tax (VAT) is a tax on the supply of goods and services. VAT was introduced in France on 1957. When the Sixth VAT Directive was adopted in 1977, the final adjustment and harmonization of VAT was reached. In the Republic of Lithuania there is a Value-Added Tax law, which is harmonized with the European Union acts. VAT is an indirect, common, multi-stage, consumption tax. The taxable person have to pay VAT in the national budget for the value, which was created in the production and distribution process. VAT is levied upon the articles of trade before they reach the customer, who eventually pays the tax-inclusive market price. Actually the VAT is pied by the final customer. The right to deduct VAT is the fundamental principle of VAT. All VAT working mechanism is based on this right to deduct. VAT, pied at all stages of production and distribution, have to be deducted by the business participants of the supply-chain. This institute – right to deduct VAT – helps to reach the situation that the payer of the VAT does not suffer a tax, because the final consumer, who is unable to deduct this tax, bears the total VAT. Consequently the fiscal neutrality and fair competition of business participants in the supply-chain is assured. The taxable person, who wants to implement his right to deduct VAT, has to meet the requirements: to do real acts of purchase and sale, formalize it in the invoice or any other accounting document, to be honest and not to abuse the tax laws. The... [to full text]

Bausmės tikslai (paskirtis) bendriausiu požiūriu tai galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. Bausmės tikslai priklauso ne tik nuo baudžiamosios politikos kryptingumo ir vyraujančių bausmės teorijų, tačiau svarbu yra ir nusikalstamumo būklė ir dinamika. Bausmės tikslų įtvirtinimas baudžiamajame įstatyme lemia atskirų bausmių turinį, leidžia sudaryti minėtus faktorius atitinkančią bausmių sistemą, nustatyti atskiroms bausmių rūšims keliamus tikslus, sudaryti esmines teisines bausmių vykdymo sąlygas taip pat ir įvertinti bausmių efektyvumą Vienas iš visuotinai pripažintų ir pagrindinių baudžiamosios teisės principų yra atsakomybės neišvengiamumo principas - jis reiškia, kad kiekvienas padaręs nusikalstamą veiką asmuo privalo susilaukti bausmės arba kitokių baudžiamojo teisinio poveikio priemonių, kurias numato baudžiamasis įstatymas. Bausmės tikslai sudaro nuoseklią ir vieningą sistemą, kuri reiškia, kad visi tikslai turi būti įgyvendinami kompleksiškai. Gali būti ir kiekvienas tikslas pasiekiamas atskirai priimant vienokį ar kitokį nuosprendį, tačiau pastarasis gali prieštarauti visai bausmės tikslų sistemai. Bausmės tikslai yra suformuoti remiantis bausmės teorijomis. Šiuo metu vieni tarptautiniai teisės aktai skatina valstybes perimti reabilitacijos teorijoje keliamus tikslus, kituose yra akcentuojamas retributyvizmas ir atgrasymo teorijos, taip pat tų tikslų realizavimo priemones ir žinoma, tai yra būtina įgyvendinti nacionaliniuose... [toliau žr. visą tekstą] / The important topic of criminal law is examined in the mater thesis – the problems of application of criminal punishment purpose. This thesis encapsulates the analysis of appropriate purposes of criminal punishment and would ensure the effective prevention of crime. Punishment is compulsory measures applied to the person who executed a crime or misdemeanor those are appointed by the country’s court by applying conviction and thus circumscribing liberty of a convict. Punishment purpose is an ultimate result that the country pursues by assigning and applying penalties. Punishment purpose depends not only on singleness of the criminal policy and dominant punishment theories but also on the state and dynamics of the criminality in the country. Consolidation of punishment purpose in the criminal law determines content of separate penalties, enables to frame penalty system corresponding to mentioned factors, determines objectives for separate sorts of penalties, creates legal constitutive conditions of applying penalties and measures effectiveness of penalties. Punishment purpose structures the consequent and solid system that ensures that all purposes are implemented. A new Criminal code article 41 points out such purposes of a penalty: 1) to prevent persons from committing criminal acts; 2) to punish persons that have committed criminal acts; 3) to deprive a convict of an opportunity to commit new criminal acts or to limit the opportunity; 4) to influence persons that have... [to full text]