Tikėjimas yra dovana ir stebuklas, bet tuo pačiu ir ganėtinai didelė problema. Egizistuoja amžinas klausimas: jeigu Dievas įsakė mylėti jį visa širdimi, visa siela, visu protu, tai kokiu būdu žmogus turi atlikti tą meilės aktą ir jį išpildyti iki galo. Tik drauge su tikėjimu ir viltimi toji meilė gali būti atskleista. Problema slypi dar ir tame, kad tikintįjį nuolat ištinka išbandymai. Tačiau nesąmoningas tikintysis nuo jų bėga ir slepiasi. Vis dėlto krikščioniškoje sampratoje tikėjimas turi būti išmėgintas, ištirtas, išgrynintas, idant tikintis asmuo tobulėtų ir siektų tikrojo, o ne savo susigalvotojo šventumo. Tam, kad tikėjimo išbandymo problema būtų atskleista kuo subtiliau ir įvairiapusiškiau, pasitelksime Søreno Kierkegaardo ir Gabrielio Marcelio kūrinius. Abu jie yra egzistencializmo klasikai, abu akcentuoja tikėjimo, aukos ir išbandymo klausimą, tačiau palyginus šiuos autorius tarpusavyje, matome, jog jų pozicijos ganėtinai radikaliai skiriasi. Jų gretinimas nutvieskia tikėjimo fenomeną naujoje šviesoje. Nagrinėdami mums rūpimą problemą, analizuodami šių autorių raštus, galime aptikti, kad jų pozicijos turi ir bendrų sąlyčio taškų. O taip yra todėl, kad kalba patirtis. Galutiniame darbo rezultate matome, Kierkegaardas pasilieka Dievo trubadūru, taip niekada ir neatlikusiu tikėjimo šuolio. Pastangos tapti tikėjimo riteriu jį uždarė mąstyme ir tekstų gamyboje, prisidengus gausybe netikrų vardų. Marcelis gi mums patvirtino, kad išbandymai yra piligrimo kelio etapai, o... [toliau žr. visą tekstą] / Faith is the gift and the miracle, but at the same time it is rather a big problem. The everlasting question coexists: if God ordered to love him with whole heart, whole spirit, whole mind then in what way the human has to perform the act of love and fulfill it completely. Faith and hope may reveal that love. As a matter of fact the problem exists in trials which are met by believer as well. Subconscious believer tries to escape and hide from them. Nevertheless faith must be proved, tested, purified in Christian conception, so that individual trusting in God could develop and seek perfection but not create his own holiness. Works of S.K. and G. M. will be invoked to reveal the problem of faith trial in more subtle and miscellaneous way. They both are classics of existentialism; they both highlight the question of faith, sacrifice and trial. While comparing the both authors we find out that their attitude towards the question is completely different. Phenomenon of faith is lightened up anew by collating S.K. and G.M. Discussion of the problem, analysis of their works let us detect that there are some common points of view between them. It is because of experience. At the very end we can realize that K. is God’s troubadour and never makes a great jump in faith. His efforts to become a knight of faith enclosed him in intellection and production of texts, hiding himself under lots of pseudo names. M. proved that trial is a kind of stages in a pilgrim journey. It is possible to... [to full text]