Darbe nagrinėjama tikėjimo kaip santykio su tikrove praradimo patirties problema bei jos raiška šiuolaikinėje muzikinėje kūryboje. Estetinė žiūra čia suprantama kaip galimybė šią patirtį medijuoti skirtingai nuo mokslinio jos traktavimo būdo, ir taip problemą aktualizuoti meno kūrinį išgyvenančioje sąmonėje. Ši meno geba atskleidžiama remiantis A. Schopenhauer’io, F. Nietzsche’s ir M. Heidegger’io mąstymu. Išskirtinė vieta čia tenka muzikinei kūrybai, kuri suprantama kaip apjungianti savyje du prasmės medijavimo elementus: kalbinį (poetinį) ir garsinį (muzikinį). Abu šie elementai yra traktuojami kaip vienas kitą papildantys; kalba suteikia kontekstą garsui, o muzika praturtina poetinį kūrinio skambesį. Per vokiečių grupės Sapnų dienoraštis albumo Vienas iš 18 angelų hermeneutinę interpretaciją siekiama parodyti tikėjimo problemos aktualumą šiandienos kontekste. Tikėjimo problema pasirodo kaip Nietzsche’s filosofijoje konceptualizuotos nihilistinės sąmonės bruožų turinti laikysena. Albume susiduriama su pasaulio, kurį yra apleidusi dieviškoji tikrovė, įvaizdžiu, kuris suprantamas kaip modifikuotas Nietzsche’s „Dievo mirties“ skelbimas. Santykio su tikrove praradimo situacijoje pagrindinis dėmesys atitenka gyvenimo įprasminimo paieškai. Netiesioginė Nietzsche’s nihilistinio mąstymo adaptacija interpretuojamame albume suprantama kaip tebesitęsiantis iššūkis Vakarų kultūrai susiorientuoti savyje. / In this research the problem of faith as an experience of loss of relation with reality is approached through its manifestation in modern musical creation. Aesthetical point of view is understood as a possibility to mediate this experience in a different way than it is treated in science, and by doing so, it can actualize given problem in an art recepting consciousness. This art’s capacity is revealed in the philosophy of A. Schopenhauer, F. Nietzsche and M. Heidegger. Exclusive attention in this research is given to musical creation, which is understood as interconnecting two elements of sense mediation: linguistic (poetic) and sound (musical). Both these elements are treated as complementing one another; speech gives context to music, and music enriches poetical sound. The relevancy of problem of faith in modern context is shown through hermeneutical interpretation of German musical band Diary of Dreams’ album One of 18 angels. The problem of faith reveals itself in nihilistc way, which was conceptualized in the philosophy of Nietzsche. The album presents a vision of the world which is abandoned by divinity. Such vision is understood as a modified Nietzsche’s statement of „God’s death“. In a situation of loss of relation with reality main attention goes towards the search for the sense of existence. Recognition of indirect adaptation of Nietzsche’s thinking is understood as a continuing challenge for the Western culture to understand itself.

Šio darbo tyrinėjimo objektas – heroizmas ir savanoriška kančia vardan tikėjimo. Darbo tikslas – išanalizuoti anksčiau skelbtus filosofų darbus šia tema ir paskelbti šiuolaikinį jauno žmogaus požiūrį į heroizmą ir kančią vardan tikėjimo. Darbo uždaviniai: : pasidomėti, kaip tampama herojumi, kokios aplinkybės bei sąlygos tai įtakoja, koks visuomenės vaidmuo, kad žmogus išliktų istorijoje kaip herojus; išanalizuoti religijų, ypač krikščionių, požiūrį į savižudžius ir kankinius; apžvelgti šiuolaikinių filosofų P. Wust‘o, S. Kierkegaardo ir kitų darbus, siekiant sužinoti jų požiūrį į herojaus, didvyrio, kankinio sąvokas; ištirti, kaip kančia veikia žmogaus gyvenimą ir kokie poelgiai iš to atsiranda; ištirti tikėjimo ir proto santykį; remiantis šiuolaikinių filosofų darbais, išsiaiškinti, kas yra tikrasis tikėjimas, kaip jis atsiranda ir kokia visuomenės reakcija į šių laikų tikinčiuosius. Darbą sudaro įvadas, trys dalys, vienuolika skyrių, išvados ir literatūros bei šaltinių sąrašas. Pirmoje dalyje kalbama apie tai, kad žmogus gyvena nuolatos susidurdamas su kliūtimis ir yra priverstas rinktis vieną ar kitą problemos sprendimą. Nors paprasčiau yra rinktis tai, ką pataria visuotinės elgesio normos, taip išvengiant dar didesnių kliūčių, tačiau ne visi taip elgiasi. Pasirinkusieji naują sprendimo būdą, jie įgyja daugiau patirties ir kartais tai tampa stimulu keisti nusistovėjusias taisykles ir, igiję savo poelgio pasekėjų, tampa herojais. Antrojoje dalyje atskiriamos „tragiškojo... [toliau žr. visą tekstą] / The object of this research paper is heroism and voluntary suffering for the sake of Christian belief. The aim of the paper is to analyze and compare the works of the philosophers P. Wust and S. Kierkegaard on the subject and to declare the contemporary approach to heroism and voluntary suffering in the viewpoint of a modern young person. The goals of the paper: to find out the way how a person becomes a hero, what factors and conditions have influence on that, what is the role of the society in which a person becomes prominent in history as a hero; to analyze the religious, especially Christian, point of view to the suicides and martyrs; to look through the works of modern philosophers P. Wust and S. Kierkegaard to find out their point of view to the notions of the hero and the martyr; to investigate what impact the suffering has on the person’s life and what actions come out of it; to investigate the correlation of the belief and the mind; in accordance with the works of modern philosophers, to investigate what is the true belief , how is it born and what is the society’s reaction to modern believers. The paper consists of the introduction, three parts, eleven chapters, the conclusions and the literature and recourse list. The first part deals with the person who constantly faces obstacles and is forced to choose one or the other solution to the problem. It is always simple to choose the solution according to the society standards and to avoid even bigger obstacles, but... [to full text]

Alina Kiseliova katalikų tikybos katedros studentė. Magistro darbo tema EUCHARISTIJOS SAMPRATOS PROBLEMATIKA PAAUGLIŲ TIKĖJIMO RAIŠKOJE. Darbo vadovas doc. dr. kun. Mindaugas Ragaišis. Darbo problema - Tikėjimas išpažįstamas ir švenčiamas sakramentais, ypač Eucharistija, o tam svarbų vaidmenį turi sampratos problematika, nes Eucharistijos sampratos nesupratimas įtakoja tikėjimo raišką Eucharistijoje. Paaugliai nesuprasdami Eucharistijos sampratos negali įvardinti kas jiems padeda išreikšti tikėjimą. Darbo objektas - Eucharistijos sampratos problematika paauglių tikėjimo raiškoje. Darbo tikslas - Atskleisti Eucharistijos sampratos problematiką paauglių tikėjimo raiškoje. Darbą sudaro trys dėstomosios dalys. Pirmoji dalis kalbės apie Eucharistijos sampratą. Antroji dalis kalbės apie Eucharistijos vietą tikėjimo raiškoje. Trečia dalis kalbės apie Eucharistijos sampratą paauglių tikėjimo raiškoje. Šioje Dalyje bus atliktas kokybinis tyrimas sudarant anketinę apklausą. / Alina Kiseliova Catholic religion department student. Master’s thesis EUCHARIST THE CONCEPT OF ADOLESCENT PROBLEMS expression of faith. Labor leader Assoc. Dr. Padre Mindaugas Ragaisis. Labor problem - Faith professed and celebrated in the sacraments, especially the Eucharist. So problematic of concept plays the major role and misunderstanding of concept of Eucharist affects the expression of faith in the Eucharist. Teen cannot identify what helps them to express their faith without understanding the concept of the Eucharist. The object - the concept of the Eucharist teen faith expression. The goal – to reveal the concept of the Eucharist in teen faith expression. The paper consists of three parts. The first part covers the concept of the Eucharist. The second part talks about the place of the Eucharist faith expression. The third part talks about the concept of the Eucharist teen faith expression. There is qualitative study conducted through a questionnaire survey in this part.

Savo darbe man rūpėjo paneigti tam tikrus susiformavusius stereotipus, įrodyti, jog romai yra ir senos, garbingos kultūros skleidėjai. Darbo objektai: 1) romų katalikų liaudiškas pamaldumas; 2) ugdymo modeliavimo perspektyvos. Darbo tikslas: atskleisti Vilniaus katalikų romų bendruomenės liaudiškojo pamaldumo esminius bruožus, juos išanalizuoti, aprašyti. Darbo uždaviniai: 1) išnagrinėti Vilniaus romų bendruomenės istorinius faktus; 2) ištirti romų katalikų liaudiškojo pamaldumo tradicijas; 3) atskleisti istorinių įvykių momentus, gretinant juos su liaudiškojo pamaldumo tradicijomis; 4) išsiaiškinti šių dienų romų pamaldumo apraiškas; 5) ištirti romų katalikų apeiginius papročius; 6) išnagrinėti liaudiškojo pamaldumo katalikų romų bendruomenėje ugdymo perspektyvas. Klausimas ir hipotezė: Pagrindinė šio darbo hipotezė buvo pabandyti atskleisti romų katalikų liaudiškojo pamaldumo ugdymo perspektyvas (pagrindžiant hipotezę romų katalikų pamaldumo praktika). Išnagrinėjus Vilniaus romų bendruomenės istorinius faktus aiškėja, kad romai dėl išlikimo nuolat keldavosi iš vienos vietos į kitą. Įtakos turėjo ir tas faktas, kad daugumai gyventojų įgrįsdavo elgetaujantys ir plėšikaujantys čigonai. Todėl, ne vienos šalies valdžia, gindama savo piliečius, paskelbdavo romus už įstatymo ribų.Ištyrus romų katalikų liaudiškojo pamaldumo tradicijas, galima teigti, jog jų religinė praktika yra savita, tikėjimas didžiąja dalimi yra pagrįstas įtikėjimais ir papročiais. Nemaža dalis jų religijos... [toliau žr. visą tekstą] / Work title: Forms of folksy devotion and educational perspective in Vilnius catholic gipsy community. Work job: 1) folksy devotion of catholic gipsies; 2) educational methods. Main aim of this work was to disclose and analyse the essential points and attributes of Catholic gipsy community folksy devotion forms. I was trying to disclaim the stereotypes of gypsy’s ill – mannered image in Lithuania. Regarding this I have analysed gipsies of Vilnius town historical facts and actualities, investigated the traditions of gipsy folksy devotion. Also I have canvassed the main causal of stereotypes about gipsies coming. I have put out feelers of gipsies devotional manifestations. In context of main beliefs I have described the feasts celebration in gipsies’ families in Vilnius. Christmas, Easter, The Gates of Dawn, Crying Rock piety are very chiefs for the gipsies’ community. Also the analysis of the devotional forms helped me to establish the main cause’s connections between the persuasion and religion role for the gipsies’ mentality. In now days the pressure on the gipsies is going stronger. So it was important to me us a member of the gipsies’ community to unmask another well – grounded opinion. Regarding this it was done the research. I have decided to check out how deeply this problem is growing between Vilnius gipsies‘ community members. The main aim of research was to uncover main forms of educational perspectives for gipsies‘. The results were showy and impressive. Accomplished... [to full text]

Tikėjimas yra dovana ir stebuklas, bet tuo pačiu ir ganėtinai didelė problema. Egizistuoja amžinas klausimas: jeigu Dievas įsakė mylėti jį visa širdimi, visa siela, visu protu, tai kokiu būdu žmogus turi atlikti tą meilės aktą ir jį išpildyti iki galo. Tik drauge su tikėjimu ir viltimi toji meilė gali būti atskleista. Problema slypi dar ir tame, kad tikintįjį nuolat ištinka išbandymai. Tačiau nesąmoningas tikintysis nuo jų bėga ir slepiasi. Vis dėlto krikščioniškoje sampratoje tikėjimas turi būti išmėgintas, ištirtas, išgrynintas, idant tikintis asmuo tobulėtų ir siektų tikrojo, o ne savo susigalvotojo šventumo. Tam, kad tikėjimo išbandymo problema būtų atskleista kuo subtiliau ir įvairiapusiškiau, pasitelksime Søreno Kierkegaardo ir Gabrielio Marcelio kūrinius. Abu jie yra egzistencializmo klasikai, abu akcentuoja tikėjimo, aukos ir išbandymo klausimą, tačiau palyginus šiuos autorius tarpusavyje, matome, jog jų pozicijos ganėtinai radikaliai skiriasi. Jų gretinimas nutvieskia tikėjimo fenomeną naujoje šviesoje. Nagrinėdami mums rūpimą problemą, analizuodami šių autorių raštus, galime aptikti, kad jų pozicijos turi ir bendrų sąlyčio taškų. O taip yra todėl, kad kalba patirtis. Galutiniame darbo rezultate matome, Kierkegaardas pasilieka Dievo trubadūru, taip niekada ir neatlikusiu tikėjimo šuolio. Pastangos tapti tikėjimo riteriu jį uždarė mąstyme ir tekstų gamyboje, prisidengus gausybe netikrų vardų. Marcelis gi mums patvirtino, kad išbandymai yra piligrimo kelio etapai, o... [toliau žr. visą tekstą] / Faith is the gift and the miracle, but at the same time it is rather a big problem. The everlasting question coexists: if God ordered to love him with whole heart, whole spirit, whole mind then in what way the human has to perform the act of love and fulfill it completely. Faith and hope may reveal that love. As a matter of fact the problem exists in trials which are met by believer as well. Subconscious believer tries to escape and hide from them. Nevertheless faith must be proved, tested, purified in Christian conception, so that individual trusting in God could develop and seek perfection but not create his own holiness. Works of S.K. and G. M. will be invoked to reveal the problem of faith trial in more subtle and miscellaneous way. They both are classics of existentialism; they both highlight the question of faith, sacrifice and trial. While comparing the both authors we find out that their attitude towards the question is completely different. Phenomenon of faith is lightened up anew by collating S.K. and G.M. Discussion of the problem, analysis of their works let us detect that there are some common points of view between them. It is because of experience. At the very end we can realize that K. is God’s troubadour and never makes a great jump in faith. His efforts to become a knight of faith enclosed him in intellection and production of texts, hiding himself under lots of pseudo names. M. proved that trial is a kind of stages in a pilgrim journey. It is possible to... [to full text]

Magistro darbe autorius kelia problemą – ar įmanoma rasti Romuvos ir Katalikybės doktrinų paralelių, pateikti edukacinės-kultūrinės veiklos analogų bei pasiūlyti bendro romuvietiško ir katalikiško darbo švietimo srityje rekomendacijų. Paralelių ir analogų ieškojimas ir yra pagrindinis šio darbo tikslas. Ši problematika iki šiol katalikiškuose moksliniuose darbuose nebuvo analizuota. Dėstymas padalintas į keturias pagrindines dalis: Pirmojoje dalyje gilinamasi į Romuvos bendrijos doktriną, pateikiami Vilniaus ir Kelmės Romuvos bendruomenių kokybinio tyrimo analizės rezultatai. Antrojoje dalyje dėmesys sutelkiamas į esminius Katalikybės doktrinos principus. Trečiojoje dalyje pateikiama lyginamoji doktrinų analizė, ketvirtojoje – Romuvos įvertinimas kataliko požiūriu, probleminės įžvalgos ir pasiūlymai. Autorius nurodo, kad senovės baltų religinė Romuvos bendrija deklaruoja tęsianti senosios religijos tradiciją ir siekia tapti tradicine Lietuvos religija. Tai liudija pateikti bendrijos tikėjimo šaltiniai, pagrindiniai tikėjimo principai, apeiginių veiksmų visuma ir organizacinė struktūra. Darbe nagrinėta Romuvos kultūrinė ir edukacinė veikla leidžia konstatuoti bendriją esant daugiau etnokultūriniu judėjimu nei religine bendrija. Tyrime pateikti Vilniaus ir Kelmės Romuvų bendruomenių edukacinės veiklos siūlymai nukreipti būtent į tautos dvasinės kultūros (folkloro, krašto papročių, etnografinės tradicijos, švenčių) puoselėjimą ir išsaugojimą. Darbe akcentuoti esminiai Romuvos... [toliau žr. visą tekstą] / In the master’s paper "Drawing Parallels of Faith, Culture and Education between Catholicism and the Community of Ancient Baltic Religion Romuva" the author raises a problem whether it is possible to find the parallels between the doctrines of Romuva and Catholicism, to put forward the analogues of educational-cultural activities and to make recommendations for the cooperation between Romuva and Catholicism in the sphere of education. The main aim of this paper is an attempt to find these parallels and analogues. This problem has never been examined in the field of Catholic scientific research. The body of the paper falls into four main parts: the first part of the paper examines the doctrine of Romuva community, and the results of the analysis of the quality research of Romuva communities in Vilnius and Kelmė. The second part focuses on the principles of Catholicism doctrine. The third part contains the comparative analysis of the two doctrines, and Part 4 offers the assessment of Romuva through the perspective of a Catholic, some problemic insights and suggestions. The detailed comparative analysis of the doctrines as well as the research en corpore allows us to draw the following conclusions: The ancient Baltic religious community Romuva says it is an extension of the tradition of the old religion, it, therefore, aims at becoming a traditional Lithuanian religion. The master’s paper discusses the sources of faith of the community, the main principles of Romuva faith, the... [to full text]

Darbo tyrimo problema: nepakankamas šiandieninių paauglių dėmesys teologinėms dorybėms ir neaiški jų samprata. Tikslas: atskleisti teologinių dorybių sampratą ir nustatyti jų aktualumą X mokyklos 14-15 metų amžiaus mokiniams. Metodai: darbe naudota teorinė medžiaga išanalizuota literatūros šaltinių analizės metodu. Gauti tyrimo duomenys apibendrinti remiantis kokybinės turinio analizės (content) metodu. Darbo empirinėje dalyje naudotas kokybinis tyrimas, kurio dėka galima tiksliau ir išsamiau atskleisti tiriamųjų požiūrį į nagrinėjamą objektą. Kokybinio tyrimo instrumentas – pusiau struktūrizuotas interviu. Tyrime remtasi egzistencialistinės filosofijos atstovo M. Buber (2001) filosofinės sampratos idėjomis. Darbe taip pat naudotasi Katalikų Bažnyčios katekizmu, popiežių Jono Pauliaus II, Benedikto XVI, bei Pranciškaus enciklikomis, Apaštališkųjų Tėvų, Bažnyčios Tėvų bei vėlesnių laikų šventųjų raštuose pateikiamomis nuostatomis. Pirmoje darbo dalyje aptarta teologinių dorybių: tikėjimo, vilties ir meilės samprata ir reikšmė Apaštališkųjų Tėvų, pasirinktų Bažnyčios Tėvų ir vėlesnių laikų šventųjų raštijoje. Antrojoje darbo dalyje analizuojami Bažnyčios dokumentai ir juose aprašomų teologinių dorybių samprata, reikšmė, ugdymosi praktikos. Trečiojoje empirinėje dalyje atskleista šiandieninių paauglių teologinių dorybių samprata ir požiūris į jas. Gautų rezultatų reikšmingumas: teorinėje dalyje gana plačiai aptarta teologinių dorybių: tikėjimo, vilties ir meilės samprata bei... [toliau žr. visą tekstą] / Problem of the Paper Research: insufficient attention of teenagers to theological virtues and unclear concept of the virtues. Objective: To disclose the concept of theological virtues and define their urgency for 14-15 year old pupils of X School. Methods: theoretical materials used in the Paper are analysed using the method of analysis of literature sources. The received research data are summarized using the method of qualitative content analysis. Qualitative analysis was used in the empiric part of the Paper, helping to disclose the view of respondents of the research subject more accurately and detailed. The tool of the qualitative analysis is a semi-structured interview. The research is based on the ideas of philosophy concept of the representative of existential philosophy M. Buber (2001). Catechism of Catholic Church, encyclics of Pope Jonas Paulius II, Benedict XVI, as well as the provisions provided in writs of Apostolic Fathers, Fathers of the Church and other writs of later days. The first part of the Paper includes the discussion of theological virtues: faith, hope and love concept and meaning in the holy writs of Apostolic Fathers, Fathers of Church and later days. The second part of the Paper provides the analysis of Church documents and the concept, meaning of theological virtues and education practices described in these documents. The third empiric part discloses the concept of theological virtues of modern teenagers and their view of the virtues. Importance... [to full text]

Šiuo darbu siekiama teoriškai ir empiriškai pagrįsti, kad meninis ugdymas yra efektyvi pagalbinė priemonė paauglių katalikiškajame ugdyme. Darbas pagrindžiamas Bažnyčios dokumentų mokymu, II Vatikano susirinkimo nutarimais, meno ir religijos pedagogų bei edukologų mokslinėmis gairėmis ir atliktais tyrimais, meninio ugdymo daromos įtakos mokinių tikėjimo ir dvasingumo ugdyme. Tyrinėjant problemą teoriškai parodomas meninio ugdymo, kaip pagalbinės priemonės efektyvumas ir svarba. Atliktu empiriniu tyrimu yra praktiškai įvertinamos integruoto į tikybos pamokas meninio ugdymo realizavimo galimybės mokinių religiniame ugdyme. Svarbiausi darbo išvadų rezultatai parodo ir teoriškai pagrindžia, kad meninis ugdymas yra tinkama pagalbinė priemonė paauglių katalikiškajame ugdyme. Jis yra reikalingas ir taikomas tikybos pamokose, nes turi stiprų poveikį mokiniams. Juo sudomindamas pamokas daro efektyvias ir motyvuotas. Skatina aktyvų dalyvavimą pamokose, kelia tikėjimo lygį, motyvuoja mokytis. Tokiu būdu meninis ugdymas puoselėja dvasingumą ir ugdo stipresnį mokinių tikėjimą. Todėl šiandien tikybos mokytojai turėtų savo pamokose naudoti ir kuo daugiau integruoti įvairias meninio ugdymo sritis, nes tokios pamokos mokiniams yra patrauklesnės. / This work attempts to substantiate theoretically and empirically the necessity to the fine arts as a effective toll for educating in Catholic faith. The paper justifies substantiating by the works of the Church, the rulings of the Vatican Council II, the scientific guidelines and research works of the art and religion teachers and educators. When the problem is analyzed theoretically, the necessity to deepen to the fine arts as a tool for its effectiveness and importance. The research shows that integrated evaluation of religious lessons for the fine arts realization in education opportunities for schoolchildren to exercise religious education. The most important part of this work findings is to reveal and substantiate theoretically the need of the fine arts as a right tool for educating youths in the Catholic faith. It is needed and applied in religion lessons, because it has a strong impact on the students. Enticing them makes the lessons more effective and motivated. Encourage active participation in the lessons, raise the level of the faith, motivated to learn. That way the fine arts raise the spiritually and develop the Catholic faith by making it stronger. For this reason the religion teachers should use and more integrated varieties of the fine arts, because lessons with art educating in the Catholic faith are more attractive.

1. Remiantis interpretacinės antropologijos paradigma ir vadovaujantis trimis – paties tyrinėtojo, tyrimo dalyvių ir sociokultūrinio konteksto vaidmens blogos akies konstrukto kuriamajame darbe – perspektyvomis, daktaro disertacijoje nustatyta šiuolaikinio lietuviškojo blogos akies komplekso raiška. Siekiant atskleisti didelę individualių požiūrių ir sampratų įvairovę, darbe pabrėžiamos skirtingų nuomonių sankirtos ir sąveikos, akcentuojamas nepaliaujamas kūrybos vyksmas, dėl kurio randasi lankstus, griežtai neapibrėžtas darinys, leidžiantis bloga akimi tikintiems žmonėms aktyviai veikti, kurti, išreikšti daugybę įvairiausių prasmių ir asmeninių patirčių, interpretuojant asmenines bei socialines nesekmes, nepalankias gyvenimo aplinkybes ir laimės stoką. 2. Šių dienų Lietuvoje blogos akies kompleksas pasireiškia kaip homogeniškas, tačiau drauge ir įvairiaprasmis kultūrinis konstruktas. Jo kūrime dalyvauja abiejų lyčių, įvairaus amžiaus, profesijos ir išsilavinimo žmonės. Lyties požiūriu, blogos akies komplekso raiška nėra vienoda. Moterys, lyginant su vyrais, intensyviau išreiškia ir akcentuoja blogos akies idėją. Pasitvirtino iškelta hipotezė, kad šiuolaikinėje Lietuvoje moterys anksčiau negu vyrai sužino apie kenkiamąją akių galią ir daugiau apie blogą akį išmano. Remiantis turimais duomenimis, galima teigti, kad blogos akies idėja moterims svarbesnė negu vyrams, kad moterys blogos akies idėją pabrėžia intensyviau ir net pačios blogaakystę noriai priskiria moterims. 3... [toliau žr. visą tekstą] / 1. Taking guidance from the paradigm of interpretative anthropology and basing on three perspectives – the role played by the researcher, research participants, and sociocultural context in the creation of evil eye construct – the doctoral dissertation has determined the representation of contemporary Lithuanian evil eye complex. In order to demonstrate a wide variety of individual attitudes and notions the present work highlights the intersections and interactions of differing opinions, stressing the continuous creative process due to which a flexible and vague construct emerges. It enables evil eye believers to express a multitude of various meanings and personal experiences for the purpose of interpreting their personal and social failures, unfavourable circumstances of life, and general lack of fortune. 2. In contemporary Lithuania, the evil eye complex manifests itself as a homogeneous multifaceted cultural construct, the creation of which involves people differing in terms of gender, age, profession, and education. However, from the point of view of gender, the evil eye representation is not balanced. Females express and stress the idea of evil eye more intensively than males. The hypothesis that females in contemporary Lithuania, compared to males, learn about the destructive power of eyes sooner and are better informed about the evil eye was corroborated. Basing on the existing data it is possible to contend that the idea of evil eye is more important to females than... [to full text]

1. Evil eye participates in the daily life of people of contemporary Lithuania in spite of urbanisation or achievements in the area of medicine and science. A homogeneous yet at the same time very elastic construct of the evil eye helps evil eye believers to interpret their personal and social failures, unfavourable circumstances of life, and lack of luck or fortune. 2. As a cultural construct, the contemporary Lithuanian evil eye complex may be characterised by flexibility, vagueness, dynamism, and a wide variety of forms of its representation. Developed perpetually in the processes of social and reflexive interactions, the evil eye representation in contemporary Lithuania undergoes endless modification, remaining, however, stable and resistant to changes. 3. In contemporary Lithuania, the fear of evil eye features not only among elderly people with relatively lower levels of schooling and livelihoods mostly connected with agriculture. The younger generation adopts the traditional notion of evil eye, enriching it with the elements of popular culture. 4. In contemporary Lithuania, the evil eye representation is not balanced from the point of view of gender. The idea of evil eye is expressed and stressed more intensively by females. Even in contemporary Lithuania, a typical possessor of the evil eye is an elderly dark-eyed female – an inquisitive, intrusive, talkative and envious neighbour, co-worker or relative. 5. It is commonly believed that the most vulnerable evil eye... [to full text] / Remiantis interpretacinės antropologijos paradigma ir vadovaujantis trimis – paties tyrinėtojo, tyrimo dalyvių ir sociokultūrinio konteksto vaidmens blogos akies konstrukto kuriamajame darbe – perspektyvomis, daktaro disertacijoje nustatyta šiuolaikinio lietuviškojo blogos akies komplekso raiška. Siekiant atskleisti didelę individualių požiūrių ir sampratų įvairovę, darbe pabrėžiamos skirtingų nuomonių sankirtos ir sąveikos, akcentuojamas nepaliaujamas kūrybos vyksmas, dėl kurio randasi lankstus, griežtai neapibrėžtas darinys, leidžiantis bloga akimi tikintiems žmonėms aktyviai veikti, kurti, išreikšti daugybę įvairiausių prasmių ir asmeninių patirčių, interpretuojant asmenines bei socialines nesekmes, nepalankias gyvenimo aplinkybes ir laimės stoką. Šių dienų Lietuvoje blogos akies kompleksas pasireiškia kaip homogeniškas, tačiau drauge ir įvairiaprasmis kultūrinis konstruktas. Jo kūrime dalyvauja abiejų lyčių, įvairaus amžiaus, profesijos ir išsilavinimo žmonės. Lyties požiūriu, blogos akies komplekso raiška nėra vienoda. Moterys, lyginant su vyrais, intensyviau išreiškia ir akcentuoja blogos akies idėją. Pasitvirtino iškelta hipotezė, kad šiuolaikinėje Lietuvoje moterys anksčiau negu vyrai sužino apie kenkiamąją akių galią ir daugiau apie blogą akį išmano. Remiantis turimais duomenimis, galima teigti, kad blogos akies idėja moterims svarbesnė negu vyrams, kad moterys blogos akies idėją pabrėžia intensyviau ir net pačios blogaakystę noriai priskiria moterims. Blogaakiu... [toliau žr. visą tekstą]