Dabartiniai gydytojai bronchinei astmai gydyti turi tikrai veiksmingų bei patikrintų medikamentų, visgi dažnai išlieka nesėkmingo gydymo ar nepakankamai geros šios ligos kontrolės problema. Šiuolaikiniai tyrimai rodo, jog vien tik biologiniai, medicininiai ar ekonominiai faktoriai nepaaiškina nesugebėjimo pasiekti ligos kontrolės priežasčių, todėl ypatingą dėmesį, susijusį su nesugebėjimu pasiekti astmos kontrolės, skiria psichosocialiniams faktoriams. Taigi šiuo tyrimu siekėme analizuoti psichologinių veiksnių sąsajas su astmos kontrole: bandėme įvertinti ir aprašyti kaip astma sergantys paaugliai bei jų mamos suvokia ligą ir kaip ligos suvokimas (tiek pačių sergančių vaikų, tiek jų mamų) yra susijęs su paauglių jaučiamu nerimo lygiu; taip pat bandėme analizuoti kaip sergančių paauglių ir jų mamų ligos suvokimas, paauglių nerimo lygis yra susiję su astmos kontrole. Tyrime naudojome Eiser (1995) sukurtą paauglio ligos suvokimo skalę, March (1997) multidimensinę nerimo skalę vaikams, standartizuotą astmos kontrolės klausimyną bei Bonner, Hardy, Guill, McLaughlin, Schweitzer, Cartier (2006) tėvų suvokto vaiko ligos patyrimo skalę. Tyrime dalyvavo 60 astma sergančių paauglių ir jų mamų. Paauglių amžius svyruoja nuo 11 iki 18 metų. Mūsų tyrimo rezultatai rodo, kad kuo negatyviau paauglys suvokia savo ligą, tuo jo nerimo lygis yra aukštesnis. Taip pat rezultatai parodė, kad kuo mama arba paauglys suvokia negatyviau astmą, tuo ir kitas iš dviejų linkęs negatyviau ją suvokti. Šio... [toliau žr. visą tekstą] / Nowadays doctors have really effective and certified medicament to cure bronchial asthma. However, the problem of unsuccessful treatment and insufficient control of this illness still remains. Recent research shows that only biological, medical and economic factors do not explain the inability to control the cause of the illness, thus special attention is paid to psychosocial factors. The link between psychological aspects and asthma control was analyzed in this research. An attempt was made to evaluate and describe the way teenagers suffering from this illness and their mothers perceive the illness and the way this perception (both of sick children and their mothers) is connected with the level of anxiety felt by teenagers. The illness perception both of sick teenagers and their mothers and the connection between the level of anxiety and asthma control also were studied in the research. Perceived illness experience scale created by Eiser (1995), multidimensional anxiety scale for children by March (1997), standardized asthma control questionnaire and parent experience of childhood illness scale by Bonner, Guill, McLaughlin, Schweitzer, Cartier (2006) were used in the research. 60 teenagers ill with asthma and their mothers were involved in the research. The age of teenagers ranged from 11 to 18. The results of our research proved the connection between two factors: the more negative perception of illness of teenager is, the higher level of anxiety becomes. The research also... [to full text]

Tyrimo tikslas – nustatyti sergančių onkologine liga asmenų, vyrų ir moterų, ligos suvokimo sąsajas su gyvenimo prasme ir ligos įveikos strategijomis. Tyrimui atlikti naudota: Ligos suvokimo klausimynas (Weinman, Petrie, Moss-Morris, Horne, 1996; Weinman, Petrie, 1997) (angl. The Revised-Illness Perception Questionnaire, IPQ–R), siekiant nustatyti vėžiu sergančių asmenų ligos suvokimą; Gyvenimo prasmės skalė (Jim et al., 2006) (angl. Meaning in Life Scale, MiLS), skirta tiriamųjų gyvenimo prasmės įvertinimui; COPE streso įveikimo strategijų klausimynas Carver, Scheier, Weintraub, 1989) (angl. Coping Orientation of Problem Experience Inventory, COPE), siekiant nustatyti tiriamųjų pasirinktas ligos įveikos strategijas. Gauti duomenys apdoroti naudojant statistinį SPSS 16,0 versijos programinį paketą. Statistiškai patikimais rezultatais laikytini atvejai, kai p < 0,05, P = 95 proc. Tyrime dalyvavo 142 (22–74 metų) onkologinėmis ligomis sergantys vyrai ir moterys. Tyrimo rezultatai parodė, kad onkologine liga sergančių asmenų, vyrų ir moterų, stipresnis ligos suvokimas siejasi su dažniau naudojama adaptyvia, į problemas nukreipta ligos įveika; onkologine liga sergančių asmenų, vyrų ir moterų, stipresnis ligos suvokimas siejasi su aukštesne gyvenimo prasme; onkologine liga sergantiems asmenims, vyrams ir moterims, pasižymintiems stipresniu ligos suvokimu ir adaptyvia, į emocijas nukreipta ligos įveika, būdinga žemesnė gyvenimo prasmė. / The aim of the research is to identify oncology patients’, men and women, relation of illness perception to the meaning in life, the coping strategies of illness. References for research: The Revised-Illness Perception Questionnaire, IPQ–R (Weinman, Petrie, Moss-Morris, Horne, 1996; Weinman, Petrie, 1997) in order to identify oncology patients’ illness perception; Meaning in Life Scale, MiLS (Jim et al., 2006) for evaluation of research participants’ meaning in life; Coping Orientation of Problem Experience Inventory, COPE (Carver, Scheier, Weintraub, 1989) in order to identify the coping strategies of illness chosen by research participants. The received data was processed while using a statistical SPSS software package. Statistically reliable cases werw considered when p < 0,05, P = 95%. 142 people (22-74years old), men and women with oncologic illnesses participated in the research. The research results have revealed that a stronger illness perception of men and women with oncologic illness is associated with a more frequently used adaptive, problem-focused coping of illness; a stronger illness perception of men and women with oncologic illness is associated with a higher meaning in life; a lower meaning in life is typical for those oncology patients, men and women, who have a stronger illness perception and adaptive, emotion - focused illness coping.

Tyrimo tikslas – nustatyti galimas sąsajas tarp kiekvieno asmenybės stiliaus aukštesnio išreikštumo ir ligos suvokimo ypatumų, lyginant su kiekvieno asmenybės stiliaus žemesnio išreikštumo grupės ligos suvokimo ypatumais. Tyrime dalyvavo 190 VšĮ Ukmergės ligoninės Fizinės medicinos ir reabilitacijos skyriuje besigydančių pacientų (vyrų ir moterų). Siekiant įvertinti tiriamųjų asmenybės stiliaus išreikštumo bei ligos suvokimo sąsajas, tiriamiesiems išdalinti klausimynai, kuriuos jie pildė namuose ir grąžino tyrėjui. Tyrime naudoti du klausimynai: Ligos suvokimo klausimyno (Illness Perception Questionare, IPQ; Weinman ir kt., 1996) atnaujinta versija (IPQ-R) ir pagal DSM-IV-R klasifikaciją sudarytas klausimynas asmenybės stilių išreikštumui nustatyti. Tyrimo rezultatai parodė, kad aukštesnio išreikštumo vengiančiam, priklausomam, šizoidiniam, paranoidiniam, histrioniniam, ribiniam asmenybės stiliams būdingas didesnis tapatinimasis su liga, lyginant su žemesnio išreikštumo asmenybės stilių tapatinimusi su liga; aukštesnio išreikštumo vengiančio, priklausomo, paranoidinio, histrioninio, obsesinio-kompulsinio asmenybės stilių požiūris į ligą negatyvesnis, lyginant su žemesnio išreikštumo asmenybės stilių požiūriu į ligą; aukštesnio išreikštumo vengiantis, priklausomas, paranoidinis, histrioninis, ribinis, obsesinis-kompulsinis asmenybės stiliai patiria daugiau nuo ligos suvokimo skirtumų priklausančių neigiamų emocijų, kurios turi įtakos su sveikata susijusio elgesio... [toliau žr. visą tekstą] / The aim of the study was to examine the relations between every highly expressed personality style and illness perception peculiarity comparing with lower expressed personality style and illness perception peculiarity. 190 patients from Ukmerge Hospitals Physical Medicine and Rehabilitation centre were examined in this experiment (both men and women). In order to examine relations between expressed personality style and illness perception, every patient had to complete the questionnaire at home and bring it back researcher. Two questionnaires were used in this experiment: Illness Perception Questionnaire, IPQ (Weinman ir kt., 1996) new version IPQ – R and questionnaire to identify expressed personality style which was created based on DSM – IV – R. The results showed that: patients with higher expressed personality style (avoiding, depending, paranoid, schizoid, borderline personalities) have higher identification with illness, comparing with lower expressed personality style patients; patients with higher expressed personality style (avoiding, depending, paranoid, histrionic, anancastic personalities) have more negative attitude towards illness, comparing with lower expressed personality style patients; patients with higher expressed personality style (avoiding, depending, paranoid, histrionic, borderline and anancastic personalities) experience more negative emotions related to illness perception which influence health related behavior, comparing with lower expressed... [to full text]

Tyrimo tikslas – nustatyti ir palyginti sveikatos kontrolės lokuso, savo ligos suvokimo ir pykčio ryšius hemodialize gydomų ir hemodializei besirengiančiųjų pacientų grupėse. Tyrime dalyvavo 74 hemodialize gydomi ir 53 hemodializei besirengiantieji. Hemodialize gydomi pacientai sudarė 58,3%, o hemodializei besiruošiantieji pacientai 41,7% tiriamųjų. Pacientų amžius svyravo nuo 21 iki 86 metų, amžiaus vidurkis – 59,03.Tyrimas buvo atliekamas Lietuvos sveikatos mokslų universiteto klinikų nefrologijos skyriuje, Šiaulų dializės centre UAB B. Braun Avitum ir Šiaulių Respublikinės ligoninės nefrologijos skyriuje. Šiame tyrime buvo naudojamas kiekybinis tyrimas, kurio metu buvo pateikta anketa. Ją sudarė: sveikatos kontrolės lokuso klausimynas ( MHLC), ligos suvokimo klausimyno atnaujinta versija ( IPQ – R), klinikinio pykčio klausimynas ( CAS) ir pateikti 5 papildomi klausimai nesusiję su minėtais klausimynais. Tyrimo rezultatai parodė, kad sveikatos kontrolės lokusas, savo ligos suvokimas ir pyktis turi tarpusavio sąsajų. Hemodializei besirengiančių ir hemodialize gydomų pacientų kitų įtakos sveikatos kontrolės lokuso ryšiai su pykčiu ir savo ligos suvokimo dimensijomis priklauso nuo sociodemografinių charakteristikų: amžiaus, lyties, išsilavinimo ir šeiminės padėties. Pagrindinės išvados parodė, kad hemodializei besirengiančių kitų įtakos sveikatos kontrolės lokusas yra susijęs su labiau išreikštu pykčiu ir pozityvesniu... [toliau žr. visą tekstą] / The aim of the study was to find and compare the links between health locus of control, illness perception and anger in hemodialysis and pre – hemodialysis groups . The study included 74 hemodialysis patients and 53 pre – hemodialysis patients. There were 58,3,% of hemodialysis patients and 41,7% of pre – hemodialysis patients. Age of patients was between 21 and 86, average age - 57,03 years old.The study was carried out in Lithuanian University of Health Sciences nephrology clinic, Šiauliai hemodialysis center UAB “B. Braun Avitum” and Šiauliai hospital nephrology clinic. It was used a quantitative survey – a questionnaire. It consisted of: Multidimensional Health Locus of Control Scale ( MHLC), Illness Perception Questionnaire ( IPQ – R), Clinical Anger Scale ( CAS) and there have been given 5 additional questions unrelated to these questionnaires. The results of search showed links between health locus of control, illness perception and anger. Health locus of control links with illness perception and anger in hemodialysis and pre – hemodialysis groups depended on sex, age, education, family status. The main consclusion demonstraits, that other influence health locus of control have links with much anger and much positive perception of illness according to treatment control dimension, but much negative perception of illness according to personal control, illness coherence and emotional representations dimensions in pre... [to full text]