Tyrimo tikslas – nustatyti, pacientų, patiriančių lėtinį veido skausmą, pykčio išgyvenimo, skausmo įveikos strategijų ir skausmo intensyvumo sąsajas. Tyrime dalyvavo LSMUL Kauno Klinikose gydomi pacientai, sergantys trišakio nervo neuralgija. Tyrime dalyvavo 15 vyrų, 27 moterų, tiriamųjų amžiaus vidurkis – 64,9 metai (SD=12,13). Tyriamieji buvo apklausiami anketavimo būdu. Tiriamų reiškinių įvertinimui naudoti: Skausmo intensyvumo klausimynas (Von Korff ir kt., 1992); Įveikos strategijų klausimynas (Rosenstiel ir Keefe, 1983); Asmenybinio ir būsenos pykčio klausimynas (Spielberger, 1999). Rezultatai parodė, kad padidėjusio aktyvumo strategijos taikymas yra susijęs moterų skausmo intensyvumu. Meldimosi ir tikėjimo bei katastrofizavimo naudojimas yra susijęs su vyrų skausmo intensyvumu. Nenustatytos pykčio sąsajos su pykčio išgyvenimo aspektais: asmenybiniu pykčiu, situaciniu pykčiu bei pykčio išraiškos ir kontrolės indeksu. Vyrų, pykčio išraiškos ir kontrolės indekas yra susijęs su aktyviomis įveikos strategijomis. Moterų, situacinis ir asmenybinis pyktis susijęs su pasyviomis skausmo įveikos strategijomis. Lytis nuspėja pasyvias skausmo įveikos strategijas. Skausmo intensyvumas nuspėja aktyvias skausmo įveikos strategijas. Pacientų patiriamą skausmo intensyvumą nuspėja aktyvių ir pasyvių skausmo įveikos strategijų naudojimas. Vyrams mažesnė tikimybė rinktis pasyvias įveikos strategijas nei moterims. Esant stipriam skausmo intensyvumui, tikimybė naudoti aktyvias skausmo... [toliau žr. visą tekstą] / The aim of the study was to assess relationships between pain coping strategies, anger and pain intensity among patients suffering from trigeminal neuralgia. The subjects of the study were 15 men and 28 women undergoing treatment in Hospital of Lithuanian University of Health Sciences Kaunas Clinics. General age mean equal to 64,9 (SD=12,13) years. Participants were asked to complete Grading the Severity of Chronic Pain Questionnaire (Von Korff ir kt., 1992), The Coping Strategies Questionnaire (Rosenstiel ir Keefe, 1983) and State-Trait Anger Expression Inventory-2 (Spielberger, 1999). Results indicated that increased activity is related to woman pain intensity. Prayer and faith and catastrofizing are associated with man pain intensity. Findings didn’t provide evidence to support relationships between trait anger, state anger and anger expression and control index. Nevertheless, anger expression and control index of man is associated with active coping strategies. State and trait anger of woman is associated with passive pain coping strategies. Furthermore, there evidence to support that sex predicts passive pain coping strategies. Pain intensity predicts active pain coping strategies. Active and passive pain coping strategies predicts pain intensity. Men are less likely to choose passive coping strategies than woman. With the strong pain intensity probability of the use of active pain coping strategies decreases. With the increasing use of passive coping strategies... [to full text]

Darbas skirtas Lietuvos vairuotojų agresyvumo ir saviveiksmingumo įvertinimui bei analizei. Tyrimo tikslas: išanalizuoti Lietuvos vairuotojų agresyvumo lygį ir jo sąsajas su saviveiksmingumu. Patogiosios atrankos metodu apklausta buvo 18-74 metų 196 respondentai. Psichologiniam įvetinimui naudotas A.H. Buss’o ir M. Perry „Agresijos klausimynas“, J. L. Deffenbacher’o ir bendraautorių “Vairavimo pykčio skalė”, bei S. George ir kolegų „Adelaidės vairavimo saviveiksmingumo skalė“. Rezultatai atskleidė, kad vairuotojams pasižymintiems aukštesniu agresijos lygiu būdingesnis didesnis pyktis už vairo negu mažiau agresyviems vairuotojams. Taip pat vairuotojai su žemesniu saviveiksmingumu labiau linkę pykti už vairo, negu vairuotojai su aukštesniu saviveiksmingumu. Vertinant lyties skirtumus, vyrai vairuotojai pasižymi aukštesniu agresijos lygiu negu vairuotojos moterys. Moterys vairuotojos nėra labiau linkusios pykti už vairo negu vairuotojai vyrai. Tuo tarpu, vyrų vairuotojų saviveiksmingumas yra aukštesnis negu moterų vairuotojų. Logistinė regresijos analizė nustatė, kad vairuotojų agresyvumas ir žemas saviveiksmingumas didina eismo įvykio tikimybę. / The paper was designed to analize and evaluate the aggressiveness and self- efficacy of Lithuanian drivers. The aim of this study was : to evaluate the level of aggressiveness of Lithuanian drivers and to eveluate the reliationship between self- efficacy and aggressive driving. The data was collected from 196 participants ( 18-74 years old). Buss - Perry Aggression Questionnaire, Deffenbacher and his colleagues’ Driving Anger Scale (DAS) and George and his joint authors’ Adelaide Driving Self-Efficacy Scale (ADSES) were used for psychological evaluations. The results showed that more aggressive drivers tend to express the higher levels of driving anger, than less aggressive drivers. Drivers with lower self- efficacy reported more driving anger than drivers with higher self- efficacy either. The results of sex differences revealed that men are more aggressive drivers than women. Women didn’t express the higher level of driving anger compared with men. The level of driving self- efficacy was higher for men than for women. The Logistic regression found the drivers’ aggressiveness and low self- efficacy to increase the probability to crash involvement.

Tyrimo tikslas – nustatyti ir palyginti sveikatos kontrolės lokuso, savo ligos suvokimo ir pykčio ryšius hemodialize gydomų ir hemodializei besirengiančiųjų pacientų grupėse. Tyrime dalyvavo 74 hemodialize gydomi ir 53 hemodializei besirengiantieji. Hemodialize gydomi pacientai sudarė 58,3%, o hemodializei besiruošiantieji pacientai 41,7% tiriamųjų. Pacientų amžius svyravo nuo 21 iki 86 metų, amžiaus vidurkis – 59,03.Tyrimas buvo atliekamas Lietuvos sveikatos mokslų universiteto klinikų nefrologijos skyriuje, Šiaulų dializės centre UAB B. Braun Avitum ir Šiaulių Respublikinės ligoninės nefrologijos skyriuje. Šiame tyrime buvo naudojamas kiekybinis tyrimas, kurio metu buvo pateikta anketa. Ją sudarė: sveikatos kontrolės lokuso klausimynas ( MHLC), ligos suvokimo klausimyno atnaujinta versija ( IPQ – R), klinikinio pykčio klausimynas ( CAS) ir pateikti 5 papildomi klausimai nesusiję su minėtais klausimynais. Tyrimo rezultatai parodė, kad sveikatos kontrolės lokusas, savo ligos suvokimas ir pyktis turi tarpusavio sąsajų. Hemodializei besirengiančių ir hemodialize gydomų pacientų kitų įtakos sveikatos kontrolės lokuso ryšiai su pykčiu ir savo ligos suvokimo dimensijomis priklauso nuo sociodemografinių charakteristikų: amžiaus, lyties, išsilavinimo ir šeiminės padėties. Pagrindinės išvados parodė, kad hemodializei besirengiančių kitų įtakos sveikatos kontrolės lokusas yra susijęs su labiau išreikštu pykčiu ir pozityvesniu... [toliau žr. visą tekstą] / The aim of the study was to find and compare the links between health locus of control, illness perception and anger in hemodialysis and pre – hemodialysis groups . The study included 74 hemodialysis patients and 53 pre – hemodialysis patients. There were 58,3,% of hemodialysis patients and 41,7% of pre – hemodialysis patients. Age of patients was between 21 and 86, average age - 57,03 years old.The study was carried out in Lithuanian University of Health Sciences nephrology clinic, Šiauliai hemodialysis center UAB “B. Braun Avitum” and Šiauliai hospital nephrology clinic. It was used a quantitative survey – a questionnaire. It consisted of: Multidimensional Health Locus of Control Scale ( MHLC), Illness Perception Questionnaire ( IPQ – R), Clinical Anger Scale ( CAS) and there have been given 5 additional questions unrelated to these questionnaires. The results of search showed links between health locus of control, illness perception and anger. Health locus of control links with illness perception and anger in hemodialysis and pre – hemodialysis groups depended on sex, age, education, family status. The main consclusion demonstraits, that other influence health locus of control have links with much anger and much positive perception of illness according to treatment control dimension, but much negative perception of illness according to personal control, illness coherence and emotional representations dimensions in pre... [to full text]

Mokslinėje literatūroje sutinkama, kad tėvų-vaiko santykiai itin svarbūs vaiko asmenybės raidai, vėlesnei psichologinei jo sveikatai ir yra susiję su valgymo sutrikimų vystymusi. Tėvų globos bei kontrolės lygio sąsajos su įvairiais asmenybiniais ypatumais (tokiais kaip savigarba, polinkis į perfekcionizmą) tikrinamos atskirose studijose, tačiau nepavyko aptikti tyrimų minėtas sąsajas vertinusių toje pačioje imtyje. Taip pat klinikinėje praktikoje pastebima, kad valgymo sutrikimais sergantys pacientai pasižymi priešiškumu sau, arba yra linkę savęs nekęsti. Vis dėlto, mokslinių tyrimų, analizuojančių šias negatyvias į save nukreiptas emocijas, yra labai mažai, o mėginimų jas įvertinti kiekybiškai apskritai neteko rasti. Taigi šio tyrimo tikslas yra patikrinti suvoktos tėvų globos bei kontrolės lygio sąsajas su valgymo sutrikimais bei specifiniais asmenybės ypatumais: asmens savigarba, polinkiu į perfekcionizmą bei negatyvia emocine nuostata į save. Tyrime dalyvavo dvi respondentų grupės: valgymo sutrikimų turinčiųjų (N=39) ir kontrolinė (N=30). Tyrime naudotos šios metodikos: valgymo sutrikimų simptomatikos išreikštumui vertinti naudotas sutrumpintas Požiūrio į valgymą skalės (EAT) variantas – EAT-26 skalė, suvoktos tėvų globos bei kontrolės lygiui vertinti – Tėvų-vaiko ryšio klausimynas (PBI); savigarbai – M. Rosenberg savigarbos skalė (RSES), polinkiui į perfekcionizmą – Daugiamatė perfekcionizmo skalė (MPS-F), o negatyviai emocinei nuostatai į save – Negatyvios emocinės... [toliau žr. visą tekstą] / In literature it is widely agreed that parental-child relations are especially important for development of child’s personality and for psychological health of a child. Parental-child bonding is also correlated with eating disorders. The correlations between parental care and control and various personality features of a child are checked in different researches. But we failed to find a study, where the aforementioned correlations had been tested in the same sample. Furthermore in clinical practice it is noticed that patients with eating disorders are tend to feel hostility to themselves as far as are prone to self-hatred. However there are few studies where such negative emotions to self is analyzed. And we failed to find a research where this issue had been analyzed quantitatively. So the aim of this study is to assess the correlations between conceived parental care and control, eating disorders and specific personality features: self-esteem, perfectionism and negative emotional attitude to self. There were two groups of respondents in this study. One of them consisted of women with eating disorders (N=39) and the other – of controls (N=30). The methods used in this study were: the strength of the symptoms of eating disorders was measured with shortened form of Eating Attitudes Test (EAT-26), the level of conceived parental care and control was assessed with Parental Bonding Instrument (PBI), self-esteem was tested with M. Rosenberg Self-Esteem Scale (RSES), the level of... [to full text]