Osteoartritas – labai paplitusi sąnarių liga, kurios vienas pagrindinių simptomų – lėtinis skausmas. Psichologinis prisitaikymas prie šios ligos gali būti apibrėžiamas per gyvenimo kokybės sampratą. Kadangi gyvenimo kokybės gerinimas yra svarbus gydymo uždavinys, svarbu išsiaiškinti, kokie veiksniai susiję su sergančiųjų osteoartritu gyvenimo kokybe. Šio darbo tikslas buvo nustatyti osteoartritu sergančių pacientų gyvenimo kokybę ir išanalizuoti jos ryšius su patiriamo skausmo charakteristikomis bei skausmo įveikos būdais. Buvo apklausti 43 asmenys, sergantys osteoartritu, besigydantys ambulatorinėse sveikatos priežiūros įstaigose ir reabilitacijos centruose. Gyvenimo kokybės įvertinimui naudotas gyvenimo kokybės klausimynas SF-36 (Medical Outcomes Study Short Form -36). Skausmo intensyvumui matuoti naudota vizualinio atitikmens skalė (VAS), skausmo kokybei – Sąnarių skausmo klausimynas, ir skausmo įveikai – Įveikos strategijų klausimynas (Coping Strategies Questionaire – CSQ). Tyrimo metu nustatyta, kad sergantys osteoartritu asmenys patiria vidutinio stiprumo skausmą (VAS – 57,33), jį apibūdina kaip varginantį, neleidžiantį užmigti, maudžiantį, geliantį. Gyvenimo kokybė žemesnė, nei sveikų žmonių ir panaši, kaip sergančių kitomis reumatinėmis ligomis (reumatoidiniu artritu ir sistemine raudonąja vilklige). Žemiausiai įvertintos gyvenimo kokybės sritys – veiklos apribojimas dėl fizinių problemų, skausmas ir bendras sveikatos vertinimas. Didesnis skausmo intensyvumas susijęs... [toliau žr. visą tekstą] / Osteoarthritis is a very common joint disease. Main symptom of osteoarthritis is chronic pain. Psychological adaptation to this disease can be defined in terms of life quality. Development of quality of life is an essential task in treatment process, that is why it is important to find out what factors are related to the life quality of patients with osteoarthritis. The aim of this research was to estimate life quality of patients with osteoarthritis and analyze how it relates to characteristics of pain and methods patients engage in order to cope with it. 43 patients suffering from osteoarthritis took part in this research. Participants were from various health centres and sanatoriums [čia tipo taip reabilitacija vadinama.. bet gal galima rehabilitation centres, manau..]. To measure life quality, Medical Outcomes Study Short Form – 36 was used. In order to find out the intensity of pain Visual Analog Scales (VAS) were used. The quality of pain was measured with Joint Pain Questionnaire and in order to find out how patients cope with pain we used Coping Strategies Questionaire CSQ. Research shows that patients with osteoarthritis experience medium level of pain (VAS – 57,33) and they assess it as pesky, keeping out from sleep, nagging, stinging. Life quality is lower than of healthy people and similar to life quality of patients suffering from other rheumatoidic diseases (rheumatoid arthritis, systemic lupus). Fields of life quality whitch got lowest ratings were – decreased... [to full text]

Pagrindinis šio darbo tikslas nustatyti fizinio aktyvumo ir skausmo intensyvumo sąryšio reabilitacijoje psichologinius veiksnius, t.y. išsiaiškinti reabilitacijos eigoje kintančio pacientų fizinio aktyvumo ir skausmo intensyvumo tarpusavio ryšį, įvertinti pacientų naudojamas skausmo įveikos strategijas ir kinezifobijos lygį bei visų šių veiksnių įtaką reabilitacijos eigai. Kadangi tyrėme pacientus, po klubo endoprotezavimo operacijos, kėlėme hipotezę, kad yra ryšys tarp pacientų skausmo intensyvumo ir fizinio aktyvumo kitimo reabilitacijoje. Taip pat tikėjomės, kad pacientų naudojamos skausmo įveikos strategijos bei kinezifobijos stiprumas irgi bus susiję su jų skausmo intensyvumu ir fiziniu aktyvumu gydymo metu reabilitacijoje. Tyrimui atlikti buvo naudojamas skausmo intensyvumo dienoraštis, fizinio aktyvumo dienoraštis, Įveikos strategijų klausimynas SCQ (Rosental, Keefe, 1983) ir Tampa kinezifobijos skalė TSK (Miller et al., 1991). Gavus reabilitacijos centrų administracijos sutikimą, tyrimas buvo atliekamas viso pacientų gydymo reabilitacijos įstaigoje metu. Tyrime taip pat dalyvavo pacientų kineziterapeutai, kurie stebėjo pacientų fizinį aktyvumą ir pildė jų fizinio aktyvumo dienoraščius. Iš viso tyrime dalyvavo 41 reabilitacijos pacientas po klubo endoprotezavimo operacijos iš Valakupių reabilitacijos centro, Gerontologijos ir reabilitacijos centro ir sanatorijos „Pušyno kelias“. Iš visų tiriamųjų buvo 10 vyrų (24,4%) ir 31 moteris (75,6%). Tiriamųjų amžius svyravo tarp... [toliau žr. visą tekstą] / The main goal of the study was to examine the psychological factors of the connection between pain intensity and physical performance in rehabilitation patients. With this study had we explored changes in patients’ pain intensity and physical activity over time, evaluated their kinesiophobia level and pain coping strategies they were using in rehabilitation. Moreover we were trying to find out the relations among those variables. We had hypothesized there is a connection between pain intensity and physical performance in patients after hip replacement. Also we expected that pain coping strategies and kinesiophobia would interfere with pain intensity patients were experiencing and their physical activity in rehabilitation. The survey began after given permission to execute the research. The permission was given by administration of Vilnius Valakupiai rehabilitation center, Vilnius center of gerontology and rehabilitation, and sanatorium Pusyno kelias. The study was based on 41 patients in rehabilitation after hip replacement, comprising a total of 10 (24,4%) men and 31 (75,6%) women, age between 34–78 years (average age 62,9 years). Patients were investigated during their whole treatment period. Pain intensity and physical activity diaries were used to accomplish the research. The Coping Strategies Questionaire (Rosental, Keefe, 1983) and Tampa scale for kinesiophobia (Miller et al., 1991) were also applied in this investigation. As it was needed to evaluate the physical... [to full text]

Tyrimo tikslas – nustatyti, pacientų, patiriančių lėtinį veido skausmą, pykčio išgyvenimo, skausmo įveikos strategijų ir skausmo intensyvumo sąsajas. Tyrime dalyvavo LSMUL Kauno Klinikose gydomi pacientai, sergantys trišakio nervo neuralgija. Tyrime dalyvavo 15 vyrų, 27 moterų, tiriamųjų amžiaus vidurkis – 64,9 metai (SD=12,13). Tyriamieji buvo apklausiami anketavimo būdu. Tiriamų reiškinių įvertinimui naudoti: Skausmo intensyvumo klausimynas (Von Korff ir kt., 1992); Įveikos strategijų klausimynas (Rosenstiel ir Keefe, 1983); Asmenybinio ir būsenos pykčio klausimynas (Spielberger, 1999). Rezultatai parodė, kad padidėjusio aktyvumo strategijos taikymas yra susijęs moterų skausmo intensyvumu. Meldimosi ir tikėjimo bei katastrofizavimo naudojimas yra susijęs su vyrų skausmo intensyvumu. Nenustatytos pykčio sąsajos su pykčio išgyvenimo aspektais: asmenybiniu pykčiu, situaciniu pykčiu bei pykčio išraiškos ir kontrolės indeksu. Vyrų, pykčio išraiškos ir kontrolės indekas yra susijęs su aktyviomis įveikos strategijomis. Moterų, situacinis ir asmenybinis pyktis susijęs su pasyviomis skausmo įveikos strategijomis. Lytis nuspėja pasyvias skausmo įveikos strategijas. Skausmo intensyvumas nuspėja aktyvias skausmo įveikos strategijas. Pacientų patiriamą skausmo intensyvumą nuspėja aktyvių ir pasyvių skausmo įveikos strategijų naudojimas. Vyrams mažesnė tikimybė rinktis pasyvias įveikos strategijas nei moterims. Esant stipriam skausmo intensyvumui, tikimybė naudoti aktyvias skausmo... [toliau žr. visą tekstą] / The aim of the study was to assess relationships between pain coping strategies, anger and pain intensity among patients suffering from trigeminal neuralgia. The subjects of the study were 15 men and 28 women undergoing treatment in Hospital of Lithuanian University of Health Sciences Kaunas Clinics. General age mean equal to 64,9 (SD=12,13) years. Participants were asked to complete Grading the Severity of Chronic Pain Questionnaire (Von Korff ir kt., 1992), The Coping Strategies Questionnaire (Rosenstiel ir Keefe, 1983) and State-Trait Anger Expression Inventory-2 (Spielberger, 1999). Results indicated that increased activity is related to woman pain intensity. Prayer and faith and catastrofizing are associated with man pain intensity. Findings didn’t provide evidence to support relationships between trait anger, state anger and anger expression and control index. Nevertheless, anger expression and control index of man is associated with active coping strategies. State and trait anger of woman is associated with passive pain coping strategies. Furthermore, there evidence to support that sex predicts passive pain coping strategies. Pain intensity predicts active pain coping strategies. Active and passive pain coping strategies predicts pain intensity. Men are less likely to choose passive coping strategies than woman. With the strong pain intensity probability of the use of active pain coping strategies decreases. With the increasing use of passive coping strategies... [to full text]