Tyrimo objektas – vidinė darna, subjektyvus sveikatos ir gyvenimo būdo vertinimas. Tyrimo tikslas: Nustatyti kūno kultūros mokytojų vidinę darną, subjektyvų sveikatos ir gyvenimo būdo vertinimą pagal socialinius demografinius aspektus. Tyrimo uždaviniai: Ištirti kūno kultūros mokytojų vidinę darną pagal socialinius demografinius aspektus. Nustatyti kūno kultūros mokytojų subjektyvia sveikatą pagal socialinius demografinius aspektus. Nustatyti kūno kultūros mokytojų vidinę darną pagal gyvenimo būdą. Rezultatai: Nagrinėjant tyrime dalyvavusių pedagogų atsakymus apie jų gyvenimo būdą, nustatyti statistiškai reikšmingi vidinės darnos skirtumai tarp, dažnai ir retai ar visai nevartojančiųjų alkoholio. Rūkančių ir nerūkančių respondentų grupėse statistiškai reikšmingų skirtumų nestebima. Dažnai ir retai arba visai nevartojančių alkoholio respondentų grupėse, lyginant vidinės darnos ir jos komponentų vidurkius, nustatytas statistiškai reikšmingas prasmingumo jausmo komponento skirtumas. Galima daryti prielaidą, kad nevartojantys arba mažai vartojantys alkoholį pedagogai tiki, kad gyvenimas prasmingas. „Šio tyrimo metu nustatyta, kad blogiau besijaučiantys tirtieji pedagogai turi žemesnius vidinės darnos bei visų jos komponentų rodiklius. Šie rezultatai atitinka C. Hakansson ir kt. (2003) duomenis, kad subjektyviai vertinama gera sveikata yra susijusi su aukšta vidine darna, ir priešingai, subjektyviai vertinama bloga sveikata yra susijusi su žema vidine darna, depresija, įtampa... [toliau žr. visą tekstą] / Investigative object – sense of coherence, subjective health and lifestyle assessment. Investigative idea – identify physical education teachers to determine the internal consistency, a subjective assessment of the health and lifestyle assessment in the demographic aspects. Investigative proposition: 1. Investigative teacher‘s of physical education consistency internal by aspects to demographic socials 2. Identify teacher‘s of physical education subjective health by social, demographic aspects. 3. Identify teacher‘s of physical education consistency internal by lifestyle. Results: Examining teacher‘s answers about their lifestyle in investigate, determine consistency internal significant consistency internal statistic differencees by often and rarely doesn‘t use alcohol. Statistic diference a significal is not smoke and doesn‘t smoke groups to respondents. Respondents group not drink alcohol often or rare, compare consitency internal and average this components, identifical components by significal sence. Can say that teachers which not drink alcohol believe that life is sensible. Time to this investigative identify, the worse feel teachers to visited have consistency internal lower and all indicators by this components. This result match (C Hakansson 2003) infornation, good health assessed subjective is related with high consistency internal and different when good health assessed subjective is related with low consistency internal like depression, stress. (citation... [to full text]

Darbo tikslas: įvertinti Marijampolės miesto mokyklų 6-7 klasių moksleivių darbo kompiuteriu ir subjektyvios sveikatos sąsajas. Tyrimo medžiaga ir metodai. Tyrimas buvo atliktas 2013 metais Marijampolėje. Tyrimo metodas – anoniminė anketinė apklausa. Tyrime dalyvavo 253 Marijampolės miesto mokyklų 6-7 klasių mokiniai. Atsako dažnis - 83,3 proc. Anketų atsakymai suvesti ir apdoroti kompiuteriniu statistiniu programos paketu „SPSS 16.0“. Tikrinant statistines hipotezes, pasirinktas 0,05 reikšmingumo lygmuo. Išvados buvo laikomos reikšmingomis, kai p≤0,05. Tyrimo rezultatai. Kompiuterį ir interneto ryšį namuose turėjo 96,8 proc. moksleivių. Tame pačiame kambaryje, kur yra kompiuteris, miegojo 56,9 proc. mokinių, o pritaikytą kėdę darbui kompiuteriu turėjo 64,4 proc. vaikų. Daugiau nei pusė mokinių prie kompiuterio praleido 2-4 val. arba >4 val. per dieną Dažniausiai respondentai kompiuterį naudojo žaidimams ir bendravimui. Tyrimo metu nustatyta, kad 44,7 proc. moksleivių dirbdami kompiuteriu, skundėsi akių perštėjimu/ašarojimu. Net 22,9 proc. respondentų jautė kaklo, 24,9 proc. – nugaros ir 4,7 proc. skundėsi plaštakos skausmu. Kompiuterinius žaidimus žaidė 83,3 proc. respondentų, o dažniausiai žaidė veiksmo ir loginius žaidimus. 51,4 proc. ilgiausiai kompiuteriu teko žaisti 5-10 val. Mergaitės žaidimus žaidė trumpiau ir rečiau nei berniukai. Galima priklausomybė nuo kompiuterio-interneto nustatyta 48,2 proc. respondentų. Vaikai >4 val. praleidžiantys prie kompiuterio turėjo 4... [toliau žr. visą tekstą] / Coursework objective: to evaluate work on a computer and subjective health links among the 6 - 7th grade students of schools in the town of Marijampolė. Material and methods: The analysis was conducted in Marijampolė in 2013. Method of the analysis is anonymous questionnaire. 253 students of 6 and 7 grades in the schools of Marijampolė took part in the analysis. Response rate was 83.3%. Questionnaire responses were entered and processed using a statistical software package “SPSS 16.0”. While investigating statistical hypothesis, significance level of 0.05 has been chosen. The conclusions were held significant, when p≤0.05. Results: 96.8% of students had a computer and internet connection at home. 56.9% of students were sleeping at the same room where the computer was and 64% of students had a special seat designed for work on a computer. More than half of all students spent 2 to 4 or more than 4 hours working with the computer. Most frequently, the respondents were using the computer for games and socializing activities. During the analysis it was found that 44.7% of students were complaining about itching/tearing of eyes while working on the computer. Even 22.9% of respondents felt neck pain, 24.9% - back pain, and 4.7% were complaining of wrist pain. 83.3% of respondents were playing video games, the action and logic games were the most frequent. 51.4% of students have indicated that the longest time period of playing on the computer was 5 to 10 hours. Girls have played... [to full text]

Tyrimo tikslas – nustatyti reabilitacijos ligoninėje po širdies ir kraujagyslių ligų gydomų pacientų subjektyvios sveikatos sąsajas su gyvenimo prasme ir socialiniu palaikymu sociodemografinių veiksnių kontekste. Eiga. Tyrime dalyvavo 172 tiriamieji (vyrai: n=91 (52,9 %), moterys: n=81 (47,1 %), amžiaus intervalas: 40 – 88 metai (vidurkis 67,9, st.n. 10,954)), LSMUL KK filialo Viršužiglio reabilitacijos ligoninės pacientų, besigydančių šioje ligoninėje po širdies ar kraujagyslių ligų. Tyrimo rezultatai parodė, kad subjektyvi sveikata statistiškai reikšmingai susijusi su psichologiniais veiksniais: gyvenimo prasmingumo turėjimu (p(0,000) < 0,05), sociodemografiniais veiksniais: socialiniu palaikymu (p(0,038) < 0,05), darbiniu statusu (p(0,011) < 0,05). Subjektyvios sveikatos ryšys su kitais veiksniais (gyvenimo prasmės ieškojimu, lytimi, amžiumi, gyvenama vieta, šeimynine padėtimi, išsilavinimu, turimų vaikų skaičiumi, ligos pobūdžiu) statistikai nereikšmingas (p > 0,05). Nustatyta, kad geresnę subjektyvią sveikatą gali lemti tai, jog tiriamasis yra dirbantis, mažiau ieško gyvenimo prasmės ir daugiau jos jau turi (p < 0,05). / The aim of the study was to establish rehabilitation hospital cardiovascular recovery patients subjective health links to the meaning of life and social support in the context of socio-demographic factors. The subjects of the study were 172 rehabilitation hospital cardiovascular recovery patients (men: n=91 (52,9 %), women: n=81 (47,1 %), age: 40 – 88 years (mean 67,9, st.d. 10,954)). Study was carried out in Hospital of Lithuanian University of Health Sciences Kaunas Clinics Virsuziglis Hospital of Rehabilitation. The results of the study showed that the subjective health significantly associated with psychological factors: the meaning of life presence (p (0,000) < 0,05), and sociodemographic factors: social support (p (0,038) < 0,05), working status (p (0,011 ) < 0,05). Subjective health link with other factors (meaning of life searching, gender, age, place of residence, marital status, education, number of children, the nature of the disease) is statistical insignificant (p > 0,05). It was found that better subjective health may lead to the fact that the patients are working, less searching the meaning of life and the more they already have (p < 0,05).

Tyrimo tikslas - identifikuoti mokslininkų bendruomenei būdingas kūrybinio darbo sąlygas bei atskleisti jų sąsajas su subjektyvia mokslininkų sveikata. Siekiant įgyvendinti tyrimo tikslą buvo remiamasi trianguliacijos principu ir renkami empiriniai duomenys tiek kiekybinio, tiek kokybinio tyrimo būdu. Pilotinio tyrimo metu buvo atlikti 6 interviu su skirtingose studijų kryptyse dirbančiais mokslininkais, kurių pagrindu buvo identifikuoti su kūrybiniu darbu susiję darbo sąlygų komponentai ir sukonstruotas kiekybinio tyrimo instrumentas. Tuo tarpu kiekybinis platesnės apimties tyrimas sudarė sąlygas atskleisti 272 Lietuvoje dirbančių mokslininkų nuomones apie jų mokslinio darbo sąlygas bei subjektyvią sveikatą. Empiriniai duomenys parodė, kad mokslininkų darbui būdingos specifinės kūrybinio darbo sąlygos, kurios leidžia kalbėti ir apie šios darbo srities sąlygojamą poveikį mokslininkų sveikatai. Tyrimo dalyvių nuomone, mokslinė veikla - tai nuolatinio kūrybinio proceso (95,6%), intensyvaus mąstymo (95,6%) ir dėmesio koncentravimo ties skirtingomis darbinėmis užduotimis (78,7%) reikalaujantis darbas. Mokslininkų darbo specifika susijusi su lanksčiomis, aiškiai neapibrėžtomis darbinėmis užduotimis, mobilia darbo aplinka, bendradarbiavimu paremtais santykiais mikro lygmenyje, konkurencingais santykiais už bendradarbių kolektyvo ribų, lanksčiu darbo laiko rėžimu bei asmeninio gyvenimo ir darbo derinimo charakteristikomis. Atsižvelgus į išskirtus darbo sąlygų indikatorius... [toliau žr. visą tekstą] / The aim of research – to identify the creative work conditions in community of Lithuanian scientist and reveal their relationship with subjective scientists health. In order to implement the objective of this study was used the triangulation principle and the empirical data were collected both by quantitative and qualitative research methods. In pilot study were carried out six interviews with informants from different study areas of science, which led to identify the creative work-related working conditions. Based on revealed components were designed quantitative research instrument. Meanwhile, the broader quantitative study made possible to reveal opinions of 272 Lithuanian scientist’s about their scientific work conditions and subjective health. Empirical data shows that researchers work in specific creative work conditions, which enable to talk about features of scientist’s subjective health in the context of creative work. On the basis of the survey participants opinion, the scientific activities are defined as work, which require constant creative process (95,6%), intensive thinking (95,6%) and the concentration of attention on different working tasks (78,7%). The specifics of scientists creative work associated with flexible, clearly uncertain working tasks, mobile work environment, collaborative relationships at micro level, competitive relationships outside close scientists group, flexible working time schedule and the characteristics of personal - professional... [to full text]