Darbo autorė: J. Ovzdej Slaugos magistro baigiamasis darbas – „Sergančiųjų arterine hipertenzija psichoemocinės būklės įvertinimas“ Darbo vadovas: Med. dr. lek. Rimgaudas Staigis, VU MF Reabilitacijos, sporto medicinos ir slaugos institutas Konsultantas: Med. dr. Gintautas Daubaras, Antakalnio psichikos sveikatos centro vedėjas Vilniaus universitetas Medicinos fakultetas Reabilitacijos, sporto medicinos ir slaugos institutas Daugelyje šalių psichinė sveikata ir psichiniai sveikatos nusiskundimai nelaikomi tokiais pat svarbiais, kaip fizinė sveikata. Jie dažnai ignoruojami arba tiesiog pamirštami. Daugelis somatinių gydymo įstaigų pacientų turi psichikos sutrikimų. Pirminės sveikatos priežiūros įstaigose mažiausiai 23 proc. besikreipiančių pacientų nustatoma psichikos sutrikimų. Baigiamojo darbo tikslas – įvertinti sergančiųjų arterine hipertenzija psichoemocinę sveikatos būklę. Uždaviniai 1.Įvertinti distreso, depresinės nuotaikos, nerimo, somatizacinio sutrikimo dažnį sergančiųjų arterine hipertenzija tarpe. 2.Išanalizuoti distreso, depresijos, nerimo, somatizacijos simptomų tarpusavio ryšį. 3.Išsiaiškinti ar yra ryšys tarp psichosomatinių sutrikimų paplitimo ir ligos trukmės, hipertenzijos laipsnio, bei vaistų vartojimo. 4.Sužinoti kaip pacientai vertina savo psichinę ir fizinę sveikatos būklę ir palyginti su gautais rezultatais. Hipotezė Sergančiųjų arterine hipertenzija psichoemocinė sveikatos būklė yra sutrikusi, ypač esant blogai koreguojamai arterinei hipertenzijai ir... [toliau žr. visą tekstą] / Supervisor – Ovzdej J. The final work for master degree of nursing – “Psychoemotional state Evaluation of the patients with arterial hypertension“ Adviser – Ph. D. Staigis Rimgaudas, Institute of Rehabilitation, Sport Medicine and Nurse of Vilnius University Medical faculty Consultant – Ph. D. Daubaras Gintautas, Head of Antakalnis Mental Health center Vilnius University, Medical faculty Institute of Rehabilitation, Sport Medicine and Nurse Mental health and mental health complaints are considered less important than physical health in many countries. Moreover, they are often ignored or just forgotten. Many patients of somatical health care institutions have mental disorders. Mental disorders are diagnosed to at least 23% of patients, who apply to doctors in primary health care institutions. The aim of the final work is to evaluate psychoemotional state of the patients with arterial hypertension. Aims of the paper: 1.To evaluate distress, depressive mood, anxiety and somatisation disorder rate among the patients with arterial hypertension. 2.To analyze the relationship between distress, depression, anxiety and somatisation symptoms. 3.To clear up if there is a relation between the incidence of psychosomatical disorders and duration of disease, hypertension degree and drugs consumption. 4.To find out how patients estimate their mental and physical health state and compare with our results. Hypothesis Psychoemotional health state of the patients with arterial hypertension is... [to full text]

Darbo autorė – Natalija Gorbačevskaja Slaugos magistro baigiamasis darbas Mokslinis vadovas - prof. habil. dr. Danutė Kalibatienė, Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Reabilitacijos, sporto medicinos ir slaugos instituto direktorė. Vilniaus universitetas, Medicinos fakultetas, Reabilitacijos, sporto medicinos ir slaugos institutas Raktiniai žodžiai: arterinė hipertenzija, arterinio kraujospūdžio matavimas, sveika gyvensena, arterinės hipertenzijos rizikos veiksniai, sergančiųjų arterine hipertenzija mokymas. Pasaulyje ketvirtadalis gyventojų turi padidintą arterinį kraujospūdį. Lietuvoje statistika panaši. Arterinės hipertenzijos gydymas yra sistemingas ir ilgalaikis procesas, trunkantis visą gyvenimą. Reguliarus medikamentų vartojimas ir gyvenimo būdo korekcija yra arterinės hipertenzijos terapijos pagrindas. Tyrimo imtis. Tyrime dalyvavo 152 sergantys arterine hipertenzija pacientai, kurie buvo hospitalizuoti į ligoninę dėl įvairių širdies – kraujagyslių sistemos sutrikimų. Tyrimas atliktas 2007 metais Vilniaus miesto universitetinės ligoninės Kardiologiniame ir Nefrologiniame skyriuose bei Vilniaus universiteto Santariškių klinikų Kardiologinės reabilitacijos skyriuje. Tyrimo metodai. Tyrimo metu buvo pritaikyti tokie metodai: antropometrinių duomenų nustatymas (kūno masės indekso skaičiavimas, pilviniam nutukimui nustatyti matuotos liemens ir klubų apimtys), anketinė apklausa. Statistinė duomenų analizė atlikta naudojant statistinės analizės „SPSS for Windows 13.0”... [toliau žr. visą tekstą] / Author of work – Natalija Gorbachevskaja Final work of the master of the nurse The supervisor of studies – prof., habil. dr. Danutė Kalibatienė, director of Vilnius university Medical faculty Rehabilitation, sport medicine and nurse department Keywords: arterial hipertension, measuring of arterial pressure, healthy way of life, risk factors of arterial hipertension, education of patients with an arterial hypertension. The quarter of the population of the planet has the raised pressure. Statistics is similar in Lithuania. Treatment of this disease is systemic and long proceeding process. Regular medicines use and lifestyle correction is the basis of an arterial hypertension therapy. Range: For the statistical analysis 152 questionnaires are given. They have been hospitalized because various problems of cardiac-vascular system were occur. This research had been made in Vilnius city university hospital Cardiology and Nephrology sections and in Santarishkes clinics Cardiology rehabilitation section in 2007. Research methods: During research such methods were used: anthropometrical data measuring (Body Mass Index, to detect the abdominal adiposity the volumes of waist and hips were measured), questionnaire. The statistical analysis of data has been made using „SPSS for Windows 13.0” program package. Results and conclusions of research: At a part sick of an arterial hypertension the basic characteristics of a way of life mismatch a healthy way of life. We have studied habits of a... [to full text]

Širdies ir kraujagyslių ligos (ŠKL) yra pagrindinė mirčių priežastis Europoje, o taip pat ir Lietuvoje. Daugelyje išsivysčiusių Europos šalių mirtingumo nuo ŠKL tarp 1970 ir 1990 m. sumažėjo daugiau nei dvigubai, tačiau Lietuvoje jis išlieka didelis. Siekiant sumažinti mirtingumo nuo ŠKL riziką, būtina nuolatinė rizikos veiksnių stebėsena ir visuomenės informavimas apie rizikos veiksnių paplitimą bei kontrolės būdus. Naujausiais duomenimis, net 80 % mirčių nuo ŠKL galima išvengti koreguojant rizikos veiksnius. Šio darbo tikslas - nustatyti ŠKL rizikos veiksnių paplitimą Lietuvos darbingo amžiaus žmonių grupėje bei įvertinti taikomų prevencinių priemonių efektyvumą. Tyrime panaudoti atsitiktinai atrinktų 23 204 pacientų, kurie 2009–2011 m. ištirti pirminiuose sveikatos priežiūros centruose pagal asmenų, priskirtų ŠKL didelės rizikos grupei, atrankos ir prevencijos priemonių (LitHiR) programą, duomenys. LitHiR programoje dalyvauja 50–65 metų moterys ir 40–55 metų vyrai, nesergantys ŠKL. Lietuvoje tarp vidutinio amžiaus asmenų širdies ir kraujagyslių rizikos veiksniai yra labai paplitę ir dažnai viršija ne tik Vakarų, bet ir Rytų bei Vidurio Europos vidurkius. Daugiau nei pusei pacientų nustatyta arterinė hipertenzija, 9 iš 10 – dislipidemija, trečdaliui – metabolinis sindromas. / Cardiovascular disease (CVD) is still a major cause of premature death across Europe and in our country. Since seventies of the past century CVD mortality in the European Union (EU) countries declined more than twice, while in Lithuania, it even did not reach the level of the EU countries at the seventies of the twentieth century. In order to decrease morbidity from cardiovascular diseases, continuous risk factors, monitoring and informing the society about their prevalence and control methods are required. According to the latest data as much as 80% of deaths from cardiovascular diseases can be avoided when controlling risk factors. The goal of this research is to determine the cardiovascular risk profile in Lithuanian subjects of employable age without overt cardiovascular diseases and evaluate the effectiveness of preventive measures. This research describes the analysis of the cardiovascular risk profile in the group of 23,204 subjects enrolled into the Lithuanian High Cardiovascular Risk (LitHiR) primary prevention program on the primary level from 2009 to 2011. LitHiR program recruited men – at the age of 40–54 years and women – 50–64 years without overt cardiovascular disease. In the middle-aged subjects, participating in LitHiR programme, the prevalence of dyslipidemia, arterial hypertension, diabetes and metabolic syndrome was found to be high. We can roughly state that every second has established arterial hypertension, almost nine out of ten have established... [to full text]

Širdies ir kraujagyslių ligos (ŠKL) yra pagrindinė mirčių priežastis Europoje, o taip pat ir Lietuvoje. Daugelyje išsivysčiusių Europos šalių mirtingumo nuo ŠKL tarp 1970 ir 1990 m. sumažėjo daugiau nei dvigubai, tačiau Lietuvoje jis išlieka didelis. Siekiant sumažinti mirtingumo nuo ŠKL riziką, būtina nuolatinė rizikos veiksnių stebėsena ir visuomenės informavimas apie rizikos veiksnių paplitimą bei kontrolės būdus. Naujausiais duomenimis, net 80 % mirčių nuo ŠKL galima išvengti koreguojant rizikos veiksnius. Šio darbo tikslas - nustatyti ŠKL rizikos veiksnių paplitimą Lietuvos darbingo amžiaus žmonių grupėje bei įvertinti taikomų prevencinių priemonių efektyvumą. Tyrime panaudoti atsitiktinai atrinktų 23 204 pacientų, kurie 2009–2011 m. ištirti pirminiuose sveikatos priežiūros centruose pagal asmenų, priskirtų ŠKL didelės rizikos grupei, atrankos ir prevencijos priemonių (LitHiR) programą, duomenys. LitHiR programoje dalyvauja 50–65 metų moterys ir 40–55 metų vyrai, nesergantys ŠKL. Lietuvoje tarp vidutinio amžiaus asmenų širdies ir kraujagyslių rizikos veiksniai yra labai paplitę ir dažnai viršija ne tik Vakarų, bet ir Rytų bei Vidurio Europos vidurkius. Daugiau nei pusei pacientų nustatyta arterinė hipertenzija, 9 iš 10 – dislipidemija, trečdaliui – metabolinis sindromas. / Cardiovascular disease (CVD) is still a major cause of premature death across Europe and in our country. Since seventies of the past century CVD mortality in the European Union (EU) countries declined more than twice, while in Lithuania, it even did not reach the level of the EU countries at the seventies of the twentieth century. In order to decrease morbidity from cardiovascular diseases, continuous risk factors, monitoring and informing the society about their prevalence and control methods are required. According to the latest data as much as 80% of deaths from cardiovascular diseases can be avoided when controlling risk factors. The goal of this research is to determine the cardiovascular risk profile in Lithuanian subjects of employable age without overt cardiovascular diseases and evaluate the effectiveness of preventive measures. This research describes the analysis of the cardiovascular risk profile in the group of 23,204 subjects enrolled into the Lithuanian High Cardiovascular Risk (LitHiR) primary prevention program on the primary level from 2009 to 2011. LitHiR program recruited men – at the age of 40–54 years and women – 50–64 years without overt cardiovascular disease. In the middle-aged subjects, participating in LitHiR programme, the prevalence of dyslipidemia, arterial hypertension, diabetes and metabolic syndrome was found to be high. We can roughly state that every second has established arterial hypertension, almost nine out of ten have established... [to full text]

INTRODUCTION Insomnia became an object of concern in Aristotelian times, when he wrote a monograph on sleep disorders (350 BC). Although community of science and medicine has been interested in sleep disorders for almost 2000 years, however, there are not much information about the prevalence of insomnia, especially among citizens of developing countries. Epidemiological information about prevalence of insomnia and sleep complaints varies in different countries [Roth et.al., 1996], because of diversity of methodology for data collection. According to data of research carried out in the United States of America, Europe and Australia, 10–49% of population are not satisfied with their sleep quality. [Walsh, Ustun, 1999]. According to data of lifestyle research in Lithuania (1996), insomnia was a problem for 22.5% of male (from 20 to 64 years old) and 29.3% of female [Grabauskas, Klumbienė, 1998]. Sleep complaints among Lithuanian citizens have not been researched up to now, although, as foreign scientists maintain, sleep disorder can accelerate development of many somatic as well as mental diseases, besides, after a few sleepless nights, follows irritability, decrease of efficiency, it is difficult to concentrate, considerably increases risk of traffic accidents or accidents at work [Balter, Uhlenhuth, 1992]. Supposedly, there is a connection among heart and vascular diseases, sleep disorders and depression [Mahowald et.al., 1989]. Research that was carried out abroad proved... [to full text]

Good health is a fundamental resource for social and economic development. Non-communicable chronic diseases (NCDs) such as cardiovascular diseases (CVD), cancer, chronic respiratory diseases and diabetes mellitus are reaching epidemic proportions worldwide. Over the last decades NCDs remain the main public health problem in Lithuania also. The leading NCD’s in the Lithuania are CVD and cancer. The key targets of the Health 21 policy for WHO European Region as well as of Lithuanian Health Programme are reduction of morbidity and mortality from CVD, cancer and other NCD’s. The leading strategy to tackle NCDs is control and prevention of risk factors. Common, modifiable risk factors underlie the major NCD’s. Seven risk factors are responsible for the majority of NCD in the European region: high blood pressure, tobacco, alcohol, high cholesterol, being overweight, low intake of fruits and vegetables, and physical inactivity. The lifestyle habits start to develop in childhood. Children and adolescents begin to smoke and use alcohol, adopt unhealthy nutrition habits and sedentary lifestyle. Harmful lifestyle choices lead to children’s overweight, increase of their blood pressure (BP), and metabolic disorders. Many epidemiological studies designed to assess the association between health indices in childhood and adulthood were conducted over the last years. However, the number of longitudinal, cohort studies that would follow people from childhood to middle age and would apply the... [to full text]

Tyrimo tikslas – įvertinti kraujospūdžio kitimo ir su sveikata susijusios gyvenimo kokybės sąsajas tarp vyrų ir moterų, kuriems nustatytas padidėjęs kraujospūdis, dalyvavimo profilaktinėse kraujospūdžio reguliavimo grupėse laikotarpiu. Naudota metodika: Gyvenimo kokybės – 100 klausimynas (WHOQOL-100). Profilaktinėse grupėse dalyvavo 110 terapinės apylinkės pacientų. Visus keturis užsiėmimus lankė atitinkamai 80 pacientų. Pacientai buvo prašomi užpildyti GK-100 klausimyną, siekiant nustatyti kraujospūdžio kitimus užsiėmimų metu ir sąsajas su pacientų gyvenimo kokybės ypatumais. Tiriamieji dalyvavo keturiuose vienos valandos užsiėmimuose, kurie vyko kartą per savaitę vakare. Visoms keturioms pacientų grupėms vedami tie patys užsiėmimai taikant modifikuotą progresyvios raumenų relaksacijos metodą, diskusiją gyvenimo būdo keitimo klausimais ir abiejų šių metodų (raumenų relaksacijos ir diskusijos) derinį. Tyrimo rezultatai parodė, jog moterų ir vyrų grupėse statistiškai reikšmingas kraujo spaudimo sumažėjimas stebimas užsiėmimo pabaigoje. Aukštesni statistiškai reikšmingi arterinio kraujo spaudimo rodikliai susiję su vyresnio amžiaus ir žemesnio išsilavinimo rodikliais vyrų ir moterų grupėse. Aukšti statistiškai reikšmingi arterinio kraujo spaudimo rodikliai susiję su blogesne gyvenimo kokybe, o mažesni - su geresne gyvenimo kokybe. / Purpose of the survey is to assess the relations between blood pressure changes and health-related quality of life in men and women with high blood pressure during the period of blood pressure regulation in preventive groups. Methodology used: The Quality of Life - 100 Questionnaire (WHOQOL-100). Preventive groups involved 110 patients in the therapeutic environs. 80 patients attended all four workshops. Patients were asked to fill in WHOQOL-100 questionnaire to determine the associations with health – related quality of life and blood pressure variations in workshops. Patients participated in four one-hour classes, held once a week in the evening. All four groups of patients were involved in workshops using the modified progressive muscle relaxation method, the discussion on the changing of lifestyle and the combination of both of these methods (progressive muscle relaxation and discussion). The study showed that statistically significant decreased blood pressure was observed in men and women groups at the end of each workshop. Higher statistically significant arterial blood pressure was related to the older age and lower level of education in men and women groups. Higher statistically significant arterial blood pressure was related to poorer health – related quality of life, as lower arterial blood pressure was associated with better health – related quality of life.

Moksliniais tyrimais nustatyta, kad širdies ir kraujagyslių sistemos ligų rizikos veiksniai atsiranda jau vaikystėje. Arterinė hipertenzija – vienas pagrindinių širdies ir kraujagyslių sistemos ligų rizikos veiksnių, neretai pasireiškia jau paauglystėje. Padidėjęs arterinis kraujo spaudimas, ilgainiui pažeidžia organus taikinius: kraujagysles, širdį, smegenis, inkstus, akis. Todėl nepavėluotam gydymui užtikrinti vis aktualesnė tampa ankstyva AH diagnostika, kuri leistų sumažinti ligos progresavimą, pailginti laiką iki komplikacijų pasireiškimo ir užtikrinti geresnę gyvenimo kokybę, nes sveikatos būklė vaikystėje turi įtakos sveikatos būklei suaugus. Pirmą kartą Lietuvoje kompleksiškai įvertinta sveikų ir sergančių pirmine arterine hipertenzija paauglių fizinė ir psichinė sveikata. Nustatėme, jog sergant pirmine arterine hipertenzija paauglystėje prasideda vidinės miego arterijos sienelės ankstyvi struktūriniai ir funkciniai pakitimai, kuriuos sukelia arterinė hipertenzija, rūkymas, alkoholio vartojimas bei uždegiminio proceso aktyvumas. Pirmą kartą vertinta paauglių arterinės hipertenzijos įtaka trombocitų agregacinei funkcijai, degranuliacijos reakcijai bei trombocitų ir monocitų adhezijai. Tyrime nustatyta, jog arterinė hipertenzija bei padidėjusi kūno masė veikia elgesio ir emocijų sutrikimus, gali padidinti širdies ir kraujagyslių ligų riziką. / Hypertension is one of the main causes of cardiovascular disease and the reason of early death in the world. Growing epidemiology data support a correlation between blood pressure at childhood and adolescence with the incidence of hypertension at adulthood. This is the first study in Lithuania presenting complex assessment of physical and mental health of healthy adolescents as well as of those with primary arterial hypertension. We found out that in case of primary arterial hypertension in adolescence development of early structural and functional changes of internal carotid artery takes place; these changes are determined by arterial hypertension, smoking, alcohol consumption and activity of inflammation process. The influence of arterial hypertension of the platelets aggregation function, reaction of degranulation and formation of platelets-monocytes complexes in adolescents was assessed for the first time. It was demonstrated in the study that arterial hypertension and increased body mass has an effect on behavioural and emotion disorders and may increase cardiovascular risk.

Moksliniais tyrimais nustatyta, kad širdies ir kraujagyslių sistemos ligų rizikos veiksniai atsiranda jau vaikystėje. Arterinė hipertenzija – vienas pagrindinių širdies ir kraujagyslių sistemos ligų rizikos veiksnių, neretai pasireiškia jau paauglystėje. Padidėjęs arterinis kraujo spaudimas, ilgainiui pažeidžia organus taikinius: kraujagysles, širdį, smegenis, inkstus, akis. Todėl nepavėluotam gydymui užtikrinti vis aktualesnė tampa ankstyva AH diagnostika, kuri leistų sumažinti ligos progresavimą, pailginti laiką iki komplikacijų pasireiškimo ir užtikrinti geresnę gyvenimo kokybę, nes sveikatos būklė vaikystėje turi įtakos sveikatos būklei suaugus. Pirmą kartą Lietuvoje kompleksiškai įvertinta sveikų ir sergančių pirmine arterine hipertenzija paauglių fizinė ir psichinė sveikata. Nustatėme, jog sergant pirmine arterine hipertenzija paauglystėje prasideda vidinės miego arterijos sienelės ankstyvi struktūriniai ir funkciniai pakitimai, kuriuos sukelia arterinė hipertenzija, rūkymas, alkoholio vartojimas bei uždegiminio proceso aktyvumas. Pirmą kartą vertinta paauglių arterinės hipertenzijos įtaka trombocitų agregacinei funkcijai, degranuliacijos reakcijai bei trombocitų ir monocitų adhezijai. Tyrime nustatyta, jog arterinė hipertenzija bei padidėjusi kūno masė veikia elgesio ir emocijų sutrikimus, gali padidinti širdies ir kraujagyslių ligų riziką. / Hypertension is one of the main causes of cardiovascular disease and the reason of early death in the world. Growing epidemiology data support a correlation between blood pressure at childhood and adolescence with the incidence of hypertension at adulthood. This is the first study in Lithuania presenting complex assessment of physical and mental health of healthy adolescents as well as of those with primary arterial hypertension. We found out that in case of primary arterial hypertension in adolescence development of early structural and functional changes of internal carotid artery takes place; these changes are determined by arterial hypertension, smoking, alcohol consumption and activity of inflammation process. The influence of arterial hypertension of the platelets aggregation function, reaction of degranulation and formation of platelets-monocytes complexes in adolescents was assessed for the first time. It was demonstrated in the study that arterial hypertension and increased body mass has an effect on behavioural and emotion disorders and may increase cardiovascular risk.

Darbo tikslas: Įvertinti Kaišiadorių rajono gyventojų mitybą ir jos ryšį su arterine hipertenzija. Uždaviniai: Nustatyti Kaišiadorių rajono 25-64 m. gyventojų paros maisto davinio sudėtį. Įvertinti Kaišiadorių rajono 25-64 m. gyventojų mitybą ir jos sąsajas su socialiniais veiksniais. Nustatyti Kaišiadorių gyventojų mitybos įpročių pokyčius nuo1999 m. iki 2007 m. Įvertinti arterinės hipertenzijos paplitimą tarp Kaišiadorių gyventojų bei jos kontrolės būklę 1999 m. ir 2007 m. Įvertinti gyventojų mitybos ryšį su arterine hipertenzija. Tyrimo metodika. Naudojant 24 val. mitybos apklausos metodą, 1999 m. buvo apklausti 326 atsitiktinai atrinkti 25-64 m. Kaišiadorių rajono gyventojai. Suskaičiuota paros maisto davinio energinė vertė ir maisto medžiagų kiekiai. 1999 m. ir 2007 m. (n=257) buvo atlikta dažnuminė mitybos apklausa. Sveikatos patikrinimų metu matuotas arterinis kraujospūdis. Statistinė duomenų analizė atlikta naudojant SPSS programos 12 versiją. Skirtumai tarp skirstinių vertinti, taikant Mann-Whitney ir Kruskal-Wallis testus. Vertinant hipertenzijos paplitimo skirtumus tarp grupių, taikytas Z ir χ2 kriterijus. Statistiškai reikšmingu laikytinas rezultatas, kai paklaidos tikimybė p<0,05. Rezultatai. Kaišiadorių rajono 25-64 m. gyventojai vartojo pakankamai baltymų, bet per daug riebalų ir per mažai angliavandenių. Vyrų ir moterų maisto davinyje buvo per didelis cholesterolio ir natrio kiekis bei nepakankamas maistinių skaidulų ir kalcio kiekis. Vyrai su maistu gavo... [toliau žr. visą tekstą] / Aim of the study: to evaluate nutrition habits of Kaišiadoris region population and to examine the association between diet and hypertension. Objectives: to examine daily energy and nutrient intake of population aged 25-64 in Kaišiadoris region in relation to social factors; to evaluate changes in nutrition habits between 1999 and 2007; to assess the prevalence of hypertension and control status; to examine the association between diet and hypertension. Methods: 24 hour dietary recall and food frequency questionnaire were used to examine nutrition of randomly selected people in Kaišiadoris region: 326 persons aged 25-64 years were examined in 1999 and 257 - in 2007. The daily energy and nutrient intake was calculated. Blood pressure was measured in both surveys. Statistical analyses were performed using statistical software package “SPSS 12”. The differences in the distributions of energy and nutrients between various groups were assessed by Mann-Whitney and Kruskal-Wallis tests. The differences in prevalence of hypertension were assessed by Z test and χ2 criterion. The difference was considered to be statistically significant when p<0.05. Results. The average total fat intake of population of Kaišiadoris region was above recommendations for healthy nutrition and the average intake of carbohydrates was insufficient. The intake of protein was sufficient. The diet of men and women contained too much cholesterol and sodium and lacked fibers and calcium. Daily energy and nutrient... [to full text]