INTRODUCTION Low back pain have become an urgent problem recently. Four out of five people already have or will experience backaches during their life span, for 10% of them this pain will become chronic. Due to its great spread and treatment, health institutions experience dramatic losses for backache diagnostics and morbidity. Together with financial losses related to patient incapacity to work, his/her care, sickness benefits, etc. the expenditure becomes enormous. Thus back pain are no longer considered a medical or a social problem, but it is regarded a complex bio- psycho-social issue in today’s community. The medical part of this issue remains very important. Solving the back pain problem, significant is the knowledge of fundamental neuro- and skeleton anatomy, pain neurophysiology and neurochemistry; in the clinical practice closely related are the basics of neurology, pain medicine, orthopedics, rehabilitation and other disciplines. Consequently, it is not simple for a medicine practitioner to find the right diagnostic direction or to choose the right treatment. The most complicated issues in the back pain clinical practice are neurological syndromes (neuropathic, neurogenic). These are related with nerve structure back radicular, dorsal ganglion or the damage of nerve branches. These syndromes make up to 10% of all backaches and are generally called radicular pain syndromes. There often emerges hyper-diagnostics or sometimes the syndromes are ignored completely... [to full text]

Širdies ir kraujagyslių sistemos ligos sudaro didžiąją dalį tarp sergamumo, mirtingumo ir neįgalumo priežasčių. Mirtingumo rodiklių vertinimas - tradicinis pirminis išeičių matavimas, tačiau ir pacientai, ir medikai vis labiau domisi ne vien tuo, kaip sumažinti mirtingumą, bet ir kaip sumažinti simptomus, padidinti funkcines galimybes, kitaip tariant, pagerinti su sveikata susijusią gyvenimo kokybę. Darbo tikslas – išnagrinėti sergančiųjų IŠL su sveikata susijusią gyvenimo kokybę bei jos pokyčius ilgalaikio stebėjimo metu. Uždaviniai: 1. Išnagrinėti sergančiųjų IŠL su sveikata susijusią gyvenimo kokybę priklausomai nuo sociodemografinių rodiklių (amžiaus, lyties, išsilavinimo, darbinės padėties). 2. Išnagrinėti sergančiųjų IŠL su sveikata susijusią gyvenimo kokybę priklausomai nuo pradinės funkcinės būklės (kardiovaskulinės, psichoemocinės, miego kokybės). 3. Įvertinti kardiovaskulinės, psichoemocinės būklės bei miego kokybės įtaką sergančiųjų IŠL su sveikata susijusiai gyvenimo kokybei. 4. Įvertinti sergančiųjų IŠL (po ūminio miokardo infarkto, perkutaninės transliuminalinės vainikinių arterijų angioplastikos ir aorto-vainikinių arterijų jungčių operacijos) su sveikata susijusios gyvenimo kokybės pokyčius ilgalaikio stebėjimo metu. Tyrimo kontingentas ir metodai. Tiriamąjį kontingentą sudarė KMU Psichofiziologijos ir reabilitacijos instituto kardiovaskulinės reabilitacijos klinikos pacientai, atvykę reabilitaciniam gydymui po ūmaus miokardo infarkto, perkutaninės... [toliau žr. visą tekstą] / Cardiovascular diseases including coronary artery disease (CAD) are very prevalent in Lithuania. The primary outcome interest has traditionally been mortality, but patients and researchers are increasingly interest in identifying interventions that not only improve mortality, but also reduce symptoms, increase functional ability; in other words, improve patients health-related quality of life. Health-related quality of life represents the effect of an illness and its treatment as perceived by the patient, that it is modified by impairments, functional stress, perceptions and social opportunities, and is influenced by disease, injury, treatment or policy. The aim of the study was to analyze health-related quality of life in CAD patients and to assess its changes during long-term period. The objectives of the study: 1. To evaluate health-related quality of life in CAD patients according to sociodemographic factors (gander, age, education level and employment status). 2. To evaluate health-related quality of life in CAD patients according to functional status ���� angina pectoris, heart failure, NYHA functional class, anxiety, depression and sleep quality. 3. To assess the impact of demographic factors, cardiovascular status, psycho-emotional status and sleep quality on health-related quality of life in CAD patients. 4. To assess the health-related quality of life changes during long-term period in CAD patients (after acute myocardial infarction (MI), percutaneous transluminal... [to full text]

The aim of research: to investigate the health related life quality subjective evaluation of the pedagogues of Rokiškis town and district. In the latter decade the topic and researches on life quality have become the underlying in the ranges of society health and health education. The quality of life by the most scientists is understood as the perception of subjective welfare, inclusive physical, psychological, social and inward levels. Scientists have created various expedients, designed to measure the subjective functional potential, the senses of state of health and the quality of life. The researches of quality of life may help to solve the most essential economic problems, related to the peoples’ welfare, the healthcare and social policy influence upon the society and its physical and psychological health. Though in Lithuania there have been made many valuable researches, analyzing various aspects upon quality of life, we have not succeeded in finding any researches on pedagogues’ quality of life, rather the analysis of quality of life according to their residence. Summarizing the country and town pedagogues’ comparison of health related life quality factors of evaluation, we can state, that the hypothesis of our research has partly proved – we can not unambiguously affirm, that the health related life quality subjective evaluation of country and town pedagogues’ is essentially different, because only two health related quality of life aspects are superiorly rated by... [to full text]

Tyrimo tikslas – įvertinti kraujospūdžio kitimo ir su sveikata susijusios gyvenimo kokybės sąsajas tarp vyrų ir moterų, kuriems nustatytas padidėjęs kraujospūdis, dalyvavimo profilaktinėse kraujospūdžio reguliavimo grupėse laikotarpiu. Naudota metodika: Gyvenimo kokybės – 100 klausimynas (WHOQOL-100). Profilaktinėse grupėse dalyvavo 110 terapinės apylinkės pacientų. Visus keturis užsiėmimus lankė atitinkamai 80 pacientų. Pacientai buvo prašomi užpildyti GK-100 klausimyną, siekiant nustatyti kraujospūdžio kitimus užsiėmimų metu ir sąsajas su pacientų gyvenimo kokybės ypatumais. Tiriamieji dalyvavo keturiuose vienos valandos užsiėmimuose, kurie vyko kartą per savaitę vakare. Visoms keturioms pacientų grupėms vedami tie patys užsiėmimai taikant modifikuotą progresyvios raumenų relaksacijos metodą, diskusiją gyvenimo būdo keitimo klausimais ir abiejų šių metodų (raumenų relaksacijos ir diskusijos) derinį. Tyrimo rezultatai parodė, jog moterų ir vyrų grupėse statistiškai reikšmingas kraujo spaudimo sumažėjimas stebimas užsiėmimo pabaigoje. Aukštesni statistiškai reikšmingi arterinio kraujo spaudimo rodikliai susiję su vyresnio amžiaus ir žemesnio išsilavinimo rodikliais vyrų ir moterų grupėse. Aukšti statistiškai reikšmingi arterinio kraujo spaudimo rodikliai susiję su blogesne gyvenimo kokybe, o mažesni - su geresne gyvenimo kokybe. / Purpose of the survey is to assess the relations between blood pressure changes and health-related quality of life in men and women with high blood pressure during the period of blood pressure regulation in preventive groups. Methodology used: The Quality of Life - 100 Questionnaire (WHOQOL-100). Preventive groups involved 110 patients in the therapeutic environs. 80 patients attended all four workshops. Patients were asked to fill in WHOQOL-100 questionnaire to determine the associations with health – related quality of life and blood pressure variations in workshops. Patients participated in four one-hour classes, held once a week in the evening. All four groups of patients were involved in workshops using the modified progressive muscle relaxation method, the discussion on the changing of lifestyle and the combination of both of these methods (progressive muscle relaxation and discussion). The study showed that statistically significant decreased blood pressure was observed in men and women groups at the end of each workshop. Higher statistically significant arterial blood pressure was related to the older age and lower level of education in men and women groups. Higher statistically significant arterial blood pressure was related to poorer health – related quality of life, as lower arterial blood pressure was associated with better health – related quality of life.

Tyrimo tikslas - atskleisti, kaip skirtingi tėvystės patirties aspektai (išoriniai ir vidiniai) yra susiję su vyrų gyvenimo kokybės pokyčiais pirmaisiais metais po kūdikio gimimo. Tyrime dalyvavo 170 vyrų auginančių kūdikius iki metų laiko, dalis tiriamųjų pašalinta iš analizės, todėl tyrimo analizė atlikta su 157 tiriamaisiais. Tiriamieji tyrimui atrinkti patogiosios atrankos būdu. Tyrimas atliktas Lietuvos mastu, kadangi anketos platintos per internetinius portalus tokius, kaip „supermama“, „mamų klubas“, „tavo mažylis“, „tindi rindi“, „facebook“ ir pan. Be internetinės apklausos surinkta ir keletas anketų raštu. Anketa sudaryta iš keleto klausimynų. Ją sudaro tokios dalys: demografiniai dalykai, motinos kompetencijos klausimynas, su sveikata susijusios gyvenimo kokybės pokyčių klausimynas, tėvystės kompetencijos klausimynas. Bendras klausimų skaičius anketoje – 86 klausimai. Atskiros dalys sudarytos iš skirtingo skaičiaus klausimų. Tyrimo rezultatai parodė, jog vyrų gyvenimo kokybės pokyčiai pirmaisiais metais po kūdikio gimimo yra susiję su išoriniais, fiziniais, socialiniais ir materialiniais veiksniais tokiais kaip materialinės sąlygos kūdikio auginimui, socialinis partnerių palaikymas, kūdikio ramumas, partnerių pasiruošimas motinystei. Individualūs psichologiniai veiksniai (vyrų savo tėvystės įgūdžių vertinimas, tėvystės siekiamumas, pasiruošimas šiam vaidmeniui, įtampa susijusi su tėvyste) turi reikšmingas sąsajas su teigiamais su sveikata susijusios gyvenimo... [toliau žr. visą tekstą] / The aim of the research is to reveal how different parental experience aspects (external and internal) are related to the male life quality and its changes. There were 170 male participants in the research, parenting infants under 12 months age, due to the elimination of some respondents from the research, the research analysis was conducted with 157 respondents. The research respondents were selected by convenience sampling. The research was conducted on the local scale in Lithuania as the surveys were distributed by online portals such as „supermama“, „mamų klubas“, „tavo mažylis“, „tindi rindi“,„facebook“ etc. Besides the online survey, some surveys in a written form were collected. The survey consists of several questionnairies. It is formed of the following parts: demographics, mother competence questionnaire, the life quality changes in relation to health questionnaire, parenting sense of competence questionnaire. The total number of questions in the survey is 86. The seperate parts are formed from different number of questions. The research results demonstrated that men‘s life quality changes during the first year after the childbirth are related to external, physical, social and material aspects such as material conditions for the child raising, the support of social partners, the infant‘s calmness, the preparation of partners for the motherhood. Individual psychological factors ( men‘s self-evaluation of parental skills, the pursuit for parenting, the preparation... [to full text]

Disertacijoje tiriant ligonių, ilgai gydytų intensyviosios terapijos skyriuje, su sveikata susijusios gyvenimo kokybės skirtumus iki gydymo ir praėjus 6 mėnesiams po gydymo vertinamos gyvenimo kokybės pablogėjimo priežastys bei gyvenimo kokybės ir mirštamumo po iškėlimo iš intensyviosios terapijos skyriaus ryšys. Jau anksčiau nustatyta, kad gyvenimo kokybė po gydymo intensyviosios terapijos skyriuje pablogėja. Tačiau neaišku, kokie veiksniai turi didžiausios įtakos intensyviosios terapijos skyriaus ligonių gyvenimo kokybei. Ypač mažai duomenų apie ligonių, ilgai gydytų intensyviosios terapijos skyriuje, gyvenimo kokybę po iškėlimo iš intensyviosios terapijos skyriaus. Tyrimo rezultatai patvirtino, kad ilgas gydymas intensyviosios terapijos skyriuje turi didžiausios įtakos fizinėms su sveikata susijusioms gyvenimo kokybės sritims. Tyrimo rezultatai įrodo, kad būklės sunkumas pirmą gydymo intensyviosios terapijos skyriuje parą, terapinių intervencijų skaičius iškėlimo iš intensyviosios terapijos skyriaus metu ir sunkus kritinių būklių neuroraumeninis pažeidimas susiję su pablogėjusia gyvenimo kokybe, o dirbtinės plaučių ventiliacijos trukmė – veiksnys turintis didžiausią įtaką gyvenimo kokybės blogėjimui. Taip pat nustatyta, kad įprastos sistemos būklės sunkumui įvertinti netinka numatyti ligonių mirštamumui po gydymo intensyviosios terapijos skyriuje, o nustačius fizinį aktyvumą iki gydymo intensyviosios terapijos skyriuje tai galima atlikti. / The doctoral dissertation investigates changes in health-related quality of life for long-term intensive care patients prior to ICU admission and 6 months after ICU discharge, exploring into the causes of impaired quality of life and the relationship between the quality of life and post-ICU mortality. It has already been established that the quality of life decreases after treatment in the intensive care unit. However, factors that have the strongest effect on the quality of life in ICU patients have not been identified. Information on post-ICU quality of life in long-term intensive care patients is particularly scarce. The findings of our research confirmed that long term treatment in the intensive care unit has major implications for the physical domains of health-related quality of life. The findings evidence that severity of illness on the first day in the ICU, number of therapeutic interventions upon ICU discharge and severe critical illness neuromuscular abnormalities are associated with impaired quality of life, while duration of mechanical ventilation is the factor with the strongest effect on reduced quality of life. Likewise, the findings demonstrate that usual systems for identification of severity of illness are not useful for predicting mortality in patients after discharge from the intensive care unit. Yet, identification of pre-ICU physical activity allows predicting post-ICU mortality.

The doctoral dissertation investigates changes in health-related quality of life for long-term intensive care patients prior to ICU admission and 6 months after ICU discharge, exploring into the causes of impaired quality of life and the relationship between the quality of life and post-ICU mortality. It has already been established that the quality of life decreases after treatment in the intensive care unit. However, factors that have the strongest effect on the quality of life in ICU patients have not been identified. Information on post-ICU quality of life in long-term intensive care patients is particularly scarce. The findings of our research confirmed that long term treatment in the intensive care unit has major implications for the physical domains of health-related quality of life. The findings evidence that severity of illness on the first day in the ICU, number of therapeutic interventions upon ICU discharge and severe critical illness neuromuscular abnormalities are associated with impaired quality of life, while duration of mechanical ventilation is the factor with the strongest effect on reduced quality of life. Likewise, the findings demonstrate that usual systems for identification of severity of illness are not useful for predicting mortality in patients after discharge from the intensive care unit. Yet, identification of pre-ICU physical activity allows predicting post-ICU mortality. / Disertacijoje tiriant ligonių, ilgai gydytų intensyviosios terapijos skyriuje, su sveikata susijusios gyvenimo kokybės skirtumus iki gydymo ir praėjus 6 mėnesiams po gydymo vertinamos gyvenimo kokybės pablogėjimo priežastys bei gyvenimo kokybės ir mirštamumo po iškėlimo iš intensyviosios terapijos skyriaus ryšys. Jau anksčiau nustatyta, kad gyvenimo kokybė po gydymo intensyviosios terapijos skyriuje pablogėja. Tačiau neaišku, kokie veiksniai turi didžiausios įtakos intensyviosios terapijos skyriaus ligonių gyvenimo kokybei. Ypač mažai duomenų apie ligonių, ilgai gydytų intensyviosios terapijos skyriuje, gyvenimo kokybę po iškėlimo iš intensyviosios terapijos skyriaus. Tyrimo rezultatai patvirtino, kad ilgas gydymas intensyviosios terapijos skyriuje turi didžiausios įtakos fizinėms su sveikata susijusioms gyvenimo kokybės sritims. Tyrimo rezultatai įrodo, kad būklės sunkumas pirmą gydymo intensyviosios terapijos skyriuje parą, terapinių intervencijų skaičius iškėlimo iš intensyviosios terapijos skyriaus metu ir sunkus kritinių būklių neuroraumeninis pažeidimas susiję su pablogėjusia gyvenimo kokybe, o dirbtinės plaučių ventiliacijos trukmė – veiksnys turintis didžiausią įtaką gyvenimo kokybės blogėjimui. Taip pat nustatyta, kad įprastos sistemos būklės sunkumui įvertinti netinka numatyti ligonių mirštamumui po gydymo intensyviosios terapijos skyriuje, o nustačius fizinį aktyvumą iki gydymo intensyviosios terapijos skyriuje tai galima atlikti.

Tyrimo tikslas – nustatyti sergančiųjų 2 tipo diabetu su sveikata susijusios gyvenimo kokybės sąsajas su emocine įtampa ir psichotropinių medžiagų vartojimu. Tyrime iš viso dalyvavo 149 asmenys, sergantys 2 tipo diabetu (57 vyrai ir 92 moterys). 56 tiriamieji buvo iš diabeto klubų (37 – Marijampolės „Diabetikas ABC“ ir 28 – Jonavos „Ramunė“). Taip gavus prof. A. Goštauto leidimą, buvo naudoti 84 tiriamųjų duomenys, paimti iš archyvinių duomenų, surinktų iniciatyvinių tyrimų, atliktų 2009 m. KMU Endorinologijos klinikoje Diabetologijos skyriuje besigydančiais ligoniais sergančiais 2 tipo diabetu, metu. Tiriamieji užpildė Pasaulio sveikatos organizacijos su sveikata susijusios gyvenimo kokybės klausimyną (PSOGK-100). Tyrimo rezultatai parodė, sergantys 2 tipo diabetu vyrai ir moterys, patiriantys daugiau emocinės įtampos, savo su sveikata susijusią gyvenimo kokybę vertina prasčiau, nei patiriantys mažiau emocinės įtampos. Prastesni savo su sveikata susijusios gyvenimo kokybės vertinimai pastebėti ir rūkančių vyrų bei alkoholį vartojančių moterų grupėse. Tuo tarpu rūkančių moterų ir alkoholį vartojančių vyrų grupėse su sveikata susijusios gyvenimo kokybės įvertinimai yra geresni. Taip pat sergantys 2 tipo diabetu vyrai ir moterys, kurie rūko, patiria daugiau emocinės įtampos, nei tie, kurie nerūko ir atvirkščiai. Sergančių 2 tipo diabetu vyrų ir moterų, vartojančių ir nevartojančių alkoholio, tarp patiriamos emocinės įtampos statistiškai patikimų skirtumų nerasta. Sergančių 2... [toliau žr. visą tekstą] / The aim of the study was to assess the relations between health-related quality of life, emotional tension and psychotropic substances consumption in people with type 2 diabetes. The subjects of the study were 149 people with type 2 diabetes (57 men and 92 women), 56 subjects were from diabetes clubs (37 from Marijampolė club „Diabetikas ABC“ and 28 from Jonava club „Ramunė“). Also after receiving permission from prof. A. Goštautas, 84 archival cases, which taken from KMU Endokrinology clinic Department of Diabetology‘s patiens with type 2 diabetes, was used in this study. The subjects completed World Health Organization Quality of Life Questionnaire (WHOQoL-100). The results of the study showed that men and women with type 2 diabetes who reported more emotional tension rated their health-related quality of life poorer than those who reported less emotional tension. Though smoking men and alcohol consuming women rated their health-related quality of life poorer, smoking women and alcohol consuming men rated their health-related quality of life higher. Also smoking men and women with type 2 diabetes reported more emotional tension than non-smokers and vice versa. There were found no relations between emotional tension and alcohol consumption in both men and woman. Men with type 2 diabetes rated their health-related quality of life higher compared with women. Also more men than women were smokers and alcohol consumers. There were found no differences between men and women... [to full text]

Darbo tikslas: Ištirti krūties vėžiu susirgusių Lietuvos moterų psichosocialinės pagalbos poreikius ir su sveikata susijusią gyvenimo kokybę. Uždaviniai: 1. Išanalizuoti sunkumus ir iššūkius, su kuriais susiduria krūties vėžiu susirgusios moterys; 2. Įvertinti moterų, susirgusių krūties vėžiu, nerimo ir depresijos simptomų raišką; 3. atskleisti psichologinės pagalbos poreikius ir nesinaudojimo ja priežastis. Išvados: 1. Tyrimo rezultatai atskleidė, kad daugiausiai problemų respondentėms sukėlė pablogėjusi bendra sveikata ir emocinis funkcionavimas. Taip pat jas labiausiai vargino nuovargis, nemiga ir patiriami finansiniai sunkumai. 2. Nerimo ir depresijos būsenos būdingos daugumai krūties vėžiu susirgusių moterų. 88,7 % respondenčių išreiškė ribinius arba stiprius nerimo simptomus, 66,3 % - ribinius arba stiprius depresijos simptomus. 3. Psichologinės pagalbos poreikį jautė 20,1 % tiriamųjų. Tik kas trečia moteris, kuriai reikėjo psichologinės pagalbos, kreipėsi į šios srities specialistus. Daugiausiai moterų nurodė, kad pagalbos siekti trukdo ribotos finansinės galimybės ir informacijos stoka. / The aim of the paper: To assess the need of psychosocial support and health related quality of life in newly diagnosed women with breast cancer. Objectives: 1. To evaluate psychosocial issues and difficulties encountered by women newly diagnosed with breast cancer; 2. To analyse the expression of symptoms of anxiety and depression among women diagnosed with breast cancer;3. To determine the need for psychological support and the reasons for not making use of such support. Conclusions: 1. The results of the study revealed that the most problems for respondents were caused by impaired global health and emotional functioning. In addition, they were most affected by fatique, insomnia and financial difficulties. 2. 2. The results revealed that states of anxiety and depression are characteristic of most women diagnosed with breast cancer. 88.7 % of respondents experienced limited or strong symptoms of anxiety, 66.3 % experienced limited or strong symptoms of depression. 3. 3. The need for mental health assistance was felt by 20.1 % of those studied. Only one in three women who needed mental health assistance sought such assistance from mental health specialists. Women most often indicated that limited financial resources and a lack of information hindered them from seeking assistance.

Psychosocial factors affect the occurrence of coronary artery disease (CAD) disease and development of complications. People with depression or anxiety symptoms have the activate hypothalamic-pituitary-adrenal axis. Thyroid hormone changes are also found in patients with CAD. Fatigue and health-related quality of life (HRQoL) depends not only on good physical health, but also on psychoemotional state, especially on the presence of depression and anxiety disorders. Therefore, it is important to evaluate complex of hormonal markers and behavioral factors (depression, anxiety and fatigue) interaction on patients with CAD for quality of life, disease course and outcome. The aim of this study was examine relationship of cortisol and thyroid axis hormones concentrations with NT-pro B type natriuretic peptide (NT-proBNP) concentrations and with patient oriented outcomes such as depressive symptoms, fatigue and HRQoL in CAD patients. Study demonstrates relationship between thyroid axis hormones and cortisol concentrations with depression, anxiety symptoms, fatigue and HRQoL in CAD patients. Low T3, free T4 and higher RT3 concentrations are associated with higher NT-proBNP levels, depression symptoms, higher fatigue and worse HRQoL. Higher morning cortisol concentrations are associated with depression symptoms in women. The data obtained can be used in patients with coronary artery disease and depressive anxiety disorder, disease progression, and prognosis and quality of life... [to full text] / Psichosocialiniai veiksniai turi įtakos išeminės širdies ligos (IŠL) vystymuisi ir komplikacijų atsiradimui. Depresijos ir nerimo patogenezėje dalyvauja pagumburio-hipofizės-antinksčių ašis. Skydliaukės hormonų pokyčiai taip pat dažnai randami sergantiesiems IŠL bei depresija. Nuovargis ir su sveikata susijusi gyvenimo kokybė priklauso ne tik nuo geros fizinės sveikatos, bet ir nuo psichoemocinės būklės, todėl svarbu kompleksiškai įvertinti hormoninių žymenų ir elgesio veiksnių (depresijos, nerimo ir nuovargio) sąveikos įtaką sergančiųjų IŠL gyvenimo kokybei, ligos eigai bei baigtims. Šio tyrimo tikslas buvo išnagrinėti kortizolio ir skydliaukės ašies hormonų koncentracijų ryšį sergantiesiems IŠL su N-galinio smegenų tipo natriuretinio propeptido (NT-proBNP) koncentracija bei subjektyviomis sveikatos būklėmis: depresijos, nerimo simptomais, nuovargiu ir su sveikata susijusia gyvenimo kokybe. Tyrimas parodė skydliaukės hormonų ir kortizolio koncentracijų reikšmingą ryšį su subjektyviu sveikatos vertinimu sergantiesiems IŠL. Mažesnė bendrojo T3, laisvojo T4 ir didesnė reversinio T3 koncentracija susijusi su didesne NT-proBNP koncentracija, depresijos simptomų pasireiškimu, didesniu nuovargiu ir blogesniu su sveikata susijusios gyvenimo kokybės vertinimu. Didesnė rytinio kortizolio koncentracija susijusi su depresijos simptomų pasireiškimu moterims. Gauti duomenys gali būti panaudoti sergančiųjų IŠL depresijos bei nerimo simptomams, ligos eigai, prognozei ir gyvenimo kokybei... [toliau žr. visą tekstą]