Disertacijoje tiriant ligonių, ilgai gydytų intensyviosios terapijos skyriuje, su sveikata susijusios gyvenimo kokybės skirtumus iki gydymo ir praėjus 6 mėnesiams po gydymo vertinamos gyvenimo kokybės pablogėjimo priežastys bei gyvenimo kokybės ir mirštamumo po iškėlimo iš intensyviosios terapijos skyriaus ryšys. Jau anksčiau nustatyta, kad gyvenimo kokybė po gydymo intensyviosios terapijos skyriuje pablogėja. Tačiau neaišku, kokie veiksniai turi didžiausios įtakos intensyviosios terapijos skyriaus ligonių gyvenimo kokybei. Ypač mažai duomenų apie ligonių, ilgai gydytų intensyviosios terapijos skyriuje, gyvenimo kokybę po iškėlimo iš intensyviosios terapijos skyriaus. Tyrimo rezultatai patvirtino, kad ilgas gydymas intensyviosios terapijos skyriuje turi didžiausios įtakos fizinėms su sveikata susijusioms gyvenimo kokybės sritims. Tyrimo rezultatai įrodo, kad būklės sunkumas pirmą gydymo intensyviosios terapijos skyriuje parą, terapinių intervencijų skaičius iškėlimo iš intensyviosios terapijos skyriaus metu ir sunkus kritinių būklių neuroraumeninis pažeidimas susiję su pablogėjusia gyvenimo kokybe, o dirbtinės plaučių ventiliacijos trukmė – veiksnys turintis didžiausią įtaką gyvenimo kokybės blogėjimui. Taip pat nustatyta, kad įprastos sistemos būklės sunkumui įvertinti netinka numatyti ligonių mirštamumui po gydymo intensyviosios terapijos skyriuje, o nustačius fizinį aktyvumą iki gydymo intensyviosios terapijos skyriuje tai galima atlikti. / The doctoral dissertation investigates changes in health-related quality of life for long-term intensive care patients prior to ICU admission and 6 months after ICU discharge, exploring into the causes of impaired quality of life and the relationship between the quality of life and post-ICU mortality. It has already been established that the quality of life decreases after treatment in the intensive care unit. However, factors that have the strongest effect on the quality of life in ICU patients have not been identified. Information on post-ICU quality of life in long-term intensive care patients is particularly scarce. The findings of our research confirmed that long term treatment in the intensive care unit has major implications for the physical domains of health-related quality of life. The findings evidence that severity of illness on the first day in the ICU, number of therapeutic interventions upon ICU discharge and severe critical illness neuromuscular abnormalities are associated with impaired quality of life, while duration of mechanical ventilation is the factor with the strongest effect on reduced quality of life. Likewise, the findings demonstrate that usual systems for identification of severity of illness are not useful for predicting mortality in patients after discharge from the intensive care unit. Yet, identification of pre-ICU physical activity allows predicting post-ICU mortality.

The doctoral dissertation investigates changes in health-related quality of life for long-term intensive care patients prior to ICU admission and 6 months after ICU discharge, exploring into the causes of impaired quality of life and the relationship between the quality of life and post-ICU mortality. It has already been established that the quality of life decreases after treatment in the intensive care unit. However, factors that have the strongest effect on the quality of life in ICU patients have not been identified. Information on post-ICU quality of life in long-term intensive care patients is particularly scarce. The findings of our research confirmed that long term treatment in the intensive care unit has major implications for the physical domains of health-related quality of life. The findings evidence that severity of illness on the first day in the ICU, number of therapeutic interventions upon ICU discharge and severe critical illness neuromuscular abnormalities are associated with impaired quality of life, while duration of mechanical ventilation is the factor with the strongest effect on reduced quality of life. Likewise, the findings demonstrate that usual systems for identification of severity of illness are not useful for predicting mortality in patients after discharge from the intensive care unit. Yet, identification of pre-ICU physical activity allows predicting post-ICU mortality. / Disertacijoje tiriant ligonių, ilgai gydytų intensyviosios terapijos skyriuje, su sveikata susijusios gyvenimo kokybės skirtumus iki gydymo ir praėjus 6 mėnesiams po gydymo vertinamos gyvenimo kokybės pablogėjimo priežastys bei gyvenimo kokybės ir mirštamumo po iškėlimo iš intensyviosios terapijos skyriaus ryšys. Jau anksčiau nustatyta, kad gyvenimo kokybė po gydymo intensyviosios terapijos skyriuje pablogėja. Tačiau neaišku, kokie veiksniai turi didžiausios įtakos intensyviosios terapijos skyriaus ligonių gyvenimo kokybei. Ypač mažai duomenų apie ligonių, ilgai gydytų intensyviosios terapijos skyriuje, gyvenimo kokybę po iškėlimo iš intensyviosios terapijos skyriaus. Tyrimo rezultatai patvirtino, kad ilgas gydymas intensyviosios terapijos skyriuje turi didžiausios įtakos fizinėms su sveikata susijusioms gyvenimo kokybės sritims. Tyrimo rezultatai įrodo, kad būklės sunkumas pirmą gydymo intensyviosios terapijos skyriuje parą, terapinių intervencijų skaičius iškėlimo iš intensyviosios terapijos skyriaus metu ir sunkus kritinių būklių neuroraumeninis pažeidimas susiję su pablogėjusia gyvenimo kokybe, o dirbtinės plaučių ventiliacijos trukmė – veiksnys turintis didžiausią įtaką gyvenimo kokybės blogėjimui. Taip pat nustatyta, kad įprastos sistemos būklės sunkumui įvertinti netinka numatyti ligonių mirštamumui po gydymo intensyviosios terapijos skyriuje, o nustačius fizinį aktyvumą iki gydymo intensyviosios terapijos skyriuje tai galima atlikti.

Background: RTW after work-related injuries is a multifactorial process. Factors affecting clinicians to make RTW-recommendations for patients with WRSEI have not been studied in the literature. Purpose: We investigated the associations between group of factors chosen from different domains (Personal/Environmental) and clinicians’ RTW-recommendations for patients with WRSEI. Methods: Study design was cross-sectional. Data were collected from self-reported surveys and clinical charts of 130 adult workers (not working at the time of visit and referred to WSIB-Shoulder & Elbow Specialty Clinic-Toronto) with chronic (≥6-months) injuries. Results: Population mean age was 43.5-years. 52% were female. The average time-since-injury was 20.4-months (45%>12-months). 70% received RTW-recommendations (regular/modified-job). 30% received a No-RTW-recommendation. 42% had education≥college-level. 18% had heavy (>20kg) job-demands. Higher MCS-scores had a significant association (p=0.0003) with clinicians’ RTW-recommendations. Conclusion: In patients with chronic WRSEI(s), poor general health-status and high disability, workers with better mental-health were more likely to receive a RTW-recommendation by clinicians.

Background: RTW after work-related injuries is a multifactorial process. Factors affecting clinicians to make RTW-recommendations for patients with WRSEI have not been studied in the literature. Purpose: We investigated the associations between group of factors chosen from different domains (Personal/Environmental) and clinicians’ RTW-recommendations for patients with WRSEI. Methods: Study design was cross-sectional. Data were collected from self-reported surveys and clinical charts of 130 adult workers (not working at the time of visit and referred to WSIB-Shoulder & Elbow Specialty Clinic-Toronto) with chronic (≥6-months) injuries. Results: Population mean age was 43.5-years. 52% were female. The average time-since-injury was 20.4-months (45%>12-months). 70% received RTW-recommendations (regular/modified-job). 30% received a No-RTW-recommendation. 42% had education≥college-level. 18% had heavy (>20kg) job-demands. Higher MCS-scores had a significant association (p=0.0003) with clinicians’ RTW-recommendations. Conclusion: In patients with chronic WRSEI(s), poor general health-status and high disability, workers with better mental-health were more likely to receive a RTW-recommendation by clinicians.