Darbo tikslas – ištirti neišnešiotų naujagimių tėvų poreikius naujagimių intensyviosios terapijos skyriuje. Uždaviniai: 1.Nustatyti tėvų poreikius, remiantis tėvų ir slaugytojų požiūriu. 2.Palyginti tėvų poreikius atskirose poreikių grupėse, remiantis tėvų ir slaugytojų požiūriu. 3.Palyginti tėvų poreikius atskirose poreikių grupėse, remiantis mamų ir tėčių požiūriu. 4. Nustatyti ryšius tarp neišnešiotų naujagimių tėvų poreikių ir jų socialinių bei demografinių charakteristikų. 5.Atskleisti mamų, gulinčių ligoninėje kartu su savo neišnešiotais naujagimiais, poreikius ir lūkesčius. Hipotezės 1.Tėvų požiūriu, neišnešiotų naujagimių tėvams naujagimių intensyviosios terapijos skyriuje svarbiausi yra informacijos poreikiai. 2.Neišnešiotų naujagimių tėvai naujagimių intensyviosios terapijos skyriuje ir slaugytojai, dirbantys šiame skyriuje, skirtingai vertina visas penkias tėvų poreikių grupes. Kokybinio tyrimo klausimas - Kokie yra mamų, gulinčių ligoninėje kartu su savo neišnešiotais naujagimiais, poreikiai ir lūkesčiai? / The aim of the study was to analyze the needs of parents who have premature newborns in the Neonatal Intensive Care Unit. Objectives of the study: 1.To identify the needs of parents perceived by parents themselves and by nurses. 2.To compare the parents’ and nurses’ perceptions of parental needs in all needs subscales. 3.To compare the mothers’ and fathers’ perceptions of parental needs in all needs subscales. 4.To determine the relation between parental needs and their socio-demographic characteristics. 5.To reveal the needs and expectations of mothers while being hospitalized with their premature newborns. Hypotheses 1.Parents who have premature newborns in a Neonatal Intensive Care Unit identify informational needs as the most important subscale of needs. 2.The perceptions of parental needs by parents who have premature newborns in a Neonatal Intensive Care Unit and by nurses who work in this unit are different in all subscales of needs. Qualitative research question - What are the needs and expectations as expressed by mothers while being hospitalized with their premature newborns?

Objective of the work: The purpose of this quantitative retrospective comparative study was to register possible cases of augmentedted renal clearance (ARC) in patients of Hospital of Lithuanian University of Health Sciences and analyse the differences in assessments of cases of Augmented Renal Clearance and the drug therapy problems related to ARC. Tasks: To achieve the objective, several tasks were performed: 1) to register possible ARC patients cases as assessed by Cocroft-Gault and their possible associated reasons; 2) to analyse differences in three equations used for GFR estimation: Cocroft-Gault, MDRD simplified, and CKD-EPI. 3) compare the therapies of the patients and determine the drugs that are in risk of being underdosed when ARC is present. Methodology: An ARC survey (appendix 1) was filled about patients from various departments of Clinics during the period of 2013 03 04 – 2014 08 15. All patients were selected according serum creatinine values that were 50 µmol/l. or less. Two goups of patients were assigned for analysis: patients were grouped according Cocroft - Gault creatinine clearance values: (1) ARC group A CrCl >130 ml./min and (2) comparative Non-ARC group B CrCl 90-130 ml./min. Data were analyzed by using descriptive and comparative statistical analysis, considering statistically significant difference between the groups if p value was <0.05. Results and conclusions: 1. In the research group and comparative groups were 31 patients selected... [to full text] / Darbo tikslas: Šio kiekybinio retrospektyvaus palyginamojo darbo tikslas buvo surinkti duomenis apie padidinto inkstų klirenso PIK atvejus Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligonines Kauno klinikose. Buvo siekiama išanalizuoti sirtumus tarp skirtingų PIK įvertinimo būdų ir įvertinti galimas su PIK susijusias terapijos problemas. Uždaviniai: norint pasiekti užsibrėžtus tikslus šie uždaviniai buvo iškelti: 1) užregistruoti PIK atvejus ir nustatyti jų galimas priežastis. 2) apskaičiuoti GFG trimis skirtingomis formulėmis (Cocroft-Gault, MDRD, CKD-EPI) ir išanalizuoti skirtumus. 3) palyginti pacientų terapijas ir nustatyti, kurie vaistai galimai yra subterapinio dozavimo rizikoje Metodika: PIK anketa ( 1 priedas) buvo pildoma apie pacientus iš skirtingų Kauno klinikų skyrių, laikotarpiu nuo 2013 03 04 iki 2014 08 15. Visi pacientai buvo parinkti pagal kreatinino kiekį serume – 50 μmol/l.. ir mažiau. Dvi pacientų grupės buvo parinktos analizei: pacientai buvo sugrupuoti pagal kreatinino klirensą į (1) PIK A grupę – CrCl > 130 ml./min. ir (2) palyginamąją B grupę – CrCl 90-130 ml./min. Duomenys buvo analizuojami naudojant palyginamąją ir aprašomąją statistiką. Skirtumai tarp grupių buvo laikomi statistiškai reikšmingi, kai p reikšmė buvo <0.05. Rezultatai ir išvados: 1. Abiejose grupėse buvo surinkta po 31 pacientą (iš viso 62 pacientai). Remiantis darbo rezultatais, galima daryti išvadą, kad PIK (kai GFG yra 130ml/min. ir daugiau) nustatymui naudojant Cocroft-Gault formulę... [toliau žr. visą tekstą]

In recent years, the focus on augmented renal clearance increased as it was found by other researchers to result in subtherapeutic drug dosing concentrations. Accurate assessment of renal function is important for prescribing optimal dosis of pharmaceuticals for ARC patients. Objective of the work: The purpose of this quantitative retrospective comparative study was to register possible cases of Accelerated renal clearance in patients of Hospital of Lithuanian University of Health Sciences Kaunas Clinics and analyse the differences in assessments of cases of Augmented Renal Clearance and the possible risks of ARC for therapy. Tasks: To achieve the objective several tasks were raised: 1) to register possible ARC patients cases as assessed by Cocroft-Gault and their possible associated reasons; 2) to analyse differences in three for GFR estimation used equations (Cocroft-Gault, MDRD simplified, and CKD-EPI). 3) determine the risk drugs for changed renal elimination. Methodology: ARC survey (appendix 1) was filled about patients from various departments of Clinics during the period of 2013 03-04 – 2013 12-20. All patients were selected according serum creatinine values that were 50 µmol/l. or less. Two goups of patients were assigned for analysis: patients were grouped according Cocroft - Gault creatinine clearance values: (1) ARC group A CrCl >130 ml./min and (2) comparative Non-ARC group B CrCl 90-130 ml./min. In the group A were 31 and in the group B - 5 patients... [to full text] / Pastaraisiais metais labai išaugo tyrimų apie padidintą inkstų klirensą (PIK), nes pagal keleto tyrejų duomenis šios būklės pasekmė yra subterapinės vaistų koncentracijos. Tikslus inkstų funkcijos nustatymas yra labai svarbus norint parinkti optimalias terapines vaistų dozes padidinto inkstų klirenso pacientams. Darbo tikslas: Šio kiekybinio retrospektyvaus palyginamojo darbo tikslas buvo surinkti duomenis apie padidinto inkstų klirenso PIK atvejus Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligonines Kauno klinikose. Buvo siekiama išanalizuoti sirtumus tarp skirtingų PIK įvertinimo būdų ir įvertinti galimas PIK rizikas terapijai Uždaviniai: norint pasiekti užsibrėžtus tikslus šie uždaviniai buvo iškelti: 1) užregistruoti PIK atvejus ir nustatyti jų galimas priežastis. 2) apskaičiuoti GFG trimis skirtingomis formulėmis (Cocroft-Gault, MDRD, CKD-EPI) ir išanalizuoti skirtumus. 3) nustatyti vaistus, kurie gali būti pakitusios inksų eliminacijos rizikoje. Metodika: PIK anketa ( 1 priedas) buvo pildoma apie pacientus iš skirtingų Kauno klinikų skyrių, laikotarpiu nuo 2013 04 03 iki 2013 12 20. Visi pacientai buvo parinkti pagal kreatinino kiekį serume – 50 µmol/l.. ir mažiau. Dvi pacientų grupės buvo parinktos analizei: pacientai buvo sugrupuoti pagal kreatinino klirensą į (1) PIK A grupę – CrCl > 130 ml./min. ir (2) palyginamąją B grupę – CrCl 90-130 ml./min. A grupėje buvo parinktas 31 pacientas ir B grupėje 5 pacientai. Rezultatai: Vidutinės GFG reikšmės tiriamojoje... [toliau žr. visą tekstą]

Disertacijoje tiriant ligonių, ilgai gydytų intensyviosios terapijos skyriuje, su sveikata susijusios gyvenimo kokybės skirtumus iki gydymo ir praėjus 6 mėnesiams po gydymo vertinamos gyvenimo kokybės pablogėjimo priežastys bei gyvenimo kokybės ir mirštamumo po iškėlimo iš intensyviosios terapijos skyriaus ryšys. Jau anksčiau nustatyta, kad gyvenimo kokybė po gydymo intensyviosios terapijos skyriuje pablogėja. Tačiau neaišku, kokie veiksniai turi didžiausios įtakos intensyviosios terapijos skyriaus ligonių gyvenimo kokybei. Ypač mažai duomenų apie ligonių, ilgai gydytų intensyviosios terapijos skyriuje, gyvenimo kokybę po iškėlimo iš intensyviosios terapijos skyriaus. Tyrimo rezultatai patvirtino, kad ilgas gydymas intensyviosios terapijos skyriuje turi didžiausios įtakos fizinėms su sveikata susijusioms gyvenimo kokybės sritims. Tyrimo rezultatai įrodo, kad būklės sunkumas pirmą gydymo intensyviosios terapijos skyriuje parą, terapinių intervencijų skaičius iškėlimo iš intensyviosios terapijos skyriaus metu ir sunkus kritinių būklių neuroraumeninis pažeidimas susiję su pablogėjusia gyvenimo kokybe, o dirbtinės plaučių ventiliacijos trukmė – veiksnys turintis didžiausią įtaką gyvenimo kokybės blogėjimui. Taip pat nustatyta, kad įprastos sistemos būklės sunkumui įvertinti netinka numatyti ligonių mirštamumui po gydymo intensyviosios terapijos skyriuje, o nustačius fizinį aktyvumą iki gydymo intensyviosios terapijos skyriuje tai galima atlikti. / The doctoral dissertation investigates changes in health-related quality of life for long-term intensive care patients prior to ICU admission and 6 months after ICU discharge, exploring into the causes of impaired quality of life and the relationship between the quality of life and post-ICU mortality. It has already been established that the quality of life decreases after treatment in the intensive care unit. However, factors that have the strongest effect on the quality of life in ICU patients have not been identified. Information on post-ICU quality of life in long-term intensive care patients is particularly scarce. The findings of our research confirmed that long term treatment in the intensive care unit has major implications for the physical domains of health-related quality of life. The findings evidence that severity of illness on the first day in the ICU, number of therapeutic interventions upon ICU discharge and severe critical illness neuromuscular abnormalities are associated with impaired quality of life, while duration of mechanical ventilation is the factor with the strongest effect on reduced quality of life. Likewise, the findings demonstrate that usual systems for identification of severity of illness are not useful for predicting mortality in patients after discharge from the intensive care unit. Yet, identification of pre-ICU physical activity allows predicting post-ICU mortality.

The doctoral dissertation investigates changes in health-related quality of life for long-term intensive care patients prior to ICU admission and 6 months after ICU discharge, exploring into the causes of impaired quality of life and the relationship between the quality of life and post-ICU mortality. It has already been established that the quality of life decreases after treatment in the intensive care unit. However, factors that have the strongest effect on the quality of life in ICU patients have not been identified. Information on post-ICU quality of life in long-term intensive care patients is particularly scarce. The findings of our research confirmed that long term treatment in the intensive care unit has major implications for the physical domains of health-related quality of life. The findings evidence that severity of illness on the first day in the ICU, number of therapeutic interventions upon ICU discharge and severe critical illness neuromuscular abnormalities are associated with impaired quality of life, while duration of mechanical ventilation is the factor with the strongest effect on reduced quality of life. Likewise, the findings demonstrate that usual systems for identification of severity of illness are not useful for predicting mortality in patients after discharge from the intensive care unit. Yet, identification of pre-ICU physical activity allows predicting post-ICU mortality. / Disertacijoje tiriant ligonių, ilgai gydytų intensyviosios terapijos skyriuje, su sveikata susijusios gyvenimo kokybės skirtumus iki gydymo ir praėjus 6 mėnesiams po gydymo vertinamos gyvenimo kokybės pablogėjimo priežastys bei gyvenimo kokybės ir mirštamumo po iškėlimo iš intensyviosios terapijos skyriaus ryšys. Jau anksčiau nustatyta, kad gyvenimo kokybė po gydymo intensyviosios terapijos skyriuje pablogėja. Tačiau neaišku, kokie veiksniai turi didžiausios įtakos intensyviosios terapijos skyriaus ligonių gyvenimo kokybei. Ypač mažai duomenų apie ligonių, ilgai gydytų intensyviosios terapijos skyriuje, gyvenimo kokybę po iškėlimo iš intensyviosios terapijos skyriaus. Tyrimo rezultatai patvirtino, kad ilgas gydymas intensyviosios terapijos skyriuje turi didžiausios įtakos fizinėms su sveikata susijusioms gyvenimo kokybės sritims. Tyrimo rezultatai įrodo, kad būklės sunkumas pirmą gydymo intensyviosios terapijos skyriuje parą, terapinių intervencijų skaičius iškėlimo iš intensyviosios terapijos skyriaus metu ir sunkus kritinių būklių neuroraumeninis pažeidimas susiję su pablogėjusia gyvenimo kokybe, o dirbtinės plaučių ventiliacijos trukmė – veiksnys turintis didžiausią įtaką gyvenimo kokybės blogėjimui. Taip pat nustatyta, kad įprastos sistemos būklės sunkumui įvertinti netinka numatyti ligonių mirštamumui po gydymo intensyviosios terapijos skyriuje, o nustačius fizinį aktyvumą iki gydymo intensyviosios terapijos skyriuje tai galima atlikti.