Neišnešioto naujagimio adaptacija ankstyvuoju naujagimystės laikotarpiu yra ypač svarbi tolesnei jo gyvenimo kokybei. Šiuo jautriu vystymosi laikotarpiu aplinkos sukeliamam stresui mažinti taikoma muzikos terapija. Tačiau jos poveikis raidai nėra iki galo aiškus, be to, naudojami įvairūs muzikos terapijos būdai. Labai mažo gimimo svorio naujagimių stimuliacija muzika turi būti adekvati dėl jų fiziologinio nebrandumo, todėl muziką jiems reikėtų pateikti kuo efektyvesniu būdu. Atliktas darbas siekiant įvertinti trumpalaikį ir ilgalaikį muzikos terapijos poveikį. Buvo palygintas gyvai atliekamų ir įrašytų lopšinių poveikis neišnešiotų naujagimių fiziologiniams rodikliams ir elgsenai bei vertinamas muzikos terapijos poveikis jų sveikimui ir tolesnei psichomotorinei raidai. Nustatyta, kad muzikos terapija ankstyvuoju adaptacijos laikotarpiu efektyviai veikia neišnešiotų naujagimių (iki 32 savaičių pomenstruacinio amžiaus) širdies veiklą ir elgseną, t.y. naujagimių miegas yra gilesnis. Gyvai atliekamos lopšinės neišnešiotus naujagimius ramina geriau nei įrašytos. Muzikos terapijos įtaka kraujo įsotinimui deguonimi yra nereikšminga. Ilgalaikio muzikos terapijos poveikio grupėje nustatyta tendencija, kad neišnešioti naujagimiai išvyksta iš stacionaro turėdami didesnį svorio prieaugį, palyginti su kontroline grupe. Reikšmingo poveikio kūdikio psichomotorinei raidai nenustatyta, tačiau pastebėta, kad muzikos terapija stiprina tėvų bendravimą su vaiku ir gali būti aktyviai... [toliau žr. visą tekstą] / Adaptation of a preterm infant in the early neonatal period plays a relevant role in his/her further life quality. Within this sensitive development period music therapy is used to reduce environmental stress. However, its effect on development is not explicit; moreover, music therapy methods vary. Music stimulation of very low birth weight infants should be adequate due to their physiological immaturity, thus, they should be exposed to music in the most efficient way. The work was performed to evaluate a short-term and long-term effect. It compared the effect of live and recorded lullabies on physiological factors and behaviour of preterm infants and evaluated the effect of music therapy on their recovery and further psychomotor development. Music therapy has been proved as efficiently influencing heart rate and behaviour of preterm infants (under 32 weeks’ postmenstrual age), i.e. their sleep was deeper. Live lullabies sooth preterm infants more efficiently that recorded ones. The effect of music therapy on blood saturation was insignificant. The group of long-term music therapy exposure revealed that preterm infants tend to be discharged from hospital with bigger weight gain, to compare with the control group. Significant effect on the psychomotor development in preterm infants was not established; however, music therapy was observed as strengthening parent-child relation and available for active application from neonatal period.

Darbo tikslas - atskleisti slaugytojų patirtis, dirbant Naujagimių reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyriuje. Kokybinio tyrimo klausimas. Kokios yra slaugytojų patirtys, dirbant Naujagimių reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyriuje? Tyrimo metodika. Tyrimas atliektas taikant kokybinį fenomenologinį tyrimo metodą. Tyrimo duomenys buvo renkami nuo 2012 metų birželio iki 2012 metų gruodžio mėnesio, Kauno perinatologijos centro Naujagimių reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyriuje (NRITS). Tyrime dalyvavo dešimt informantų – slaugytojų, dirbančių NRITS. Informantai buvo pasirinkti tikslinės atrankos būdu. Tyrimo duomenys rinkti individualaus atviro interviu metodu. Kiekvieno interviu trukmė buvo nuo 40 iki 90 min. Visi interviu, tyrimo dalyvėms sutikus, buvo įrašomi į diktofoną. Visi į diktofoną įrašyti interviu buvo iššifruoti t.y. paversti tekstu. Toliau tekste išskirti reikšminiai kodai - kurie buvo sujungti į potemes ir potemės sujungtos į temas. Duomenų analizė buvo atliekama taikant tyrimo duomenų tranguliaciją ir tyrėjų tranguliaciją. Tai leido užtikrinti duomenų patikimumą ir validumą. Įžvalgos. Slaugytojos savo profesiniame darbe NRITS susiduria su stipriais emociniais, vidiniais išgyvenimais ir keliamais klausimais, į kuriuos neturi atsakymų nei tėvams, nei pačios sau. Vienas iš sunkiausių emocinių išgyvenimų yra slaugomo naujagimio mirtis. Slaugytojoms trūksta žinių apie tai, kaip reikia elgtis su mirštančio naujagimio tėvais, todėl nežinodami... [toliau žr. visą tekstą] / Aim of the research: To detect nurses experiences in Neonatal Intensive Care Unit. Qualitative research question. What are nurses’ experiences in Neonatal Intensive Care Unit? Methods of the research. The research was conducted using a qualitative phenomenological method. The data were collected from June 2012 to December 2012, in Kaunas Perinatal Center at Neonatal Intensive Care Unit (NICU). The research involved ten informants - nurses working at NICU. The informants were selected by purposive sampling. Individual open interview method was used for data collection. Each interview lasted from 40 to 90 minutes. All interviews were tipe recorded and transcribed verbatim. While analyzing interviews, researchers noted their interpretations and associations. The identified codes were merged into subthemes and general themes were identified. Data analysis was performed using the data trangulation and researchers‘trangulation. It ensured validity and credibility of this study. Insights. Nurses in their professional work at Neonental Intensive Care Unit face with strong emotional, internal feelings and questions to which they do not have answers. They have answers neither for parents nor for themselves. One of the most difficult emotional experiences is the death of the newborn. Nurses' lack of knowledge about how to deal with the parents at the moment of the death newborn and because of that they do not know what is right, the survey participants think of themselves how they would... [to full text]

Darbo tikslas – ištirti neišnešiotų naujagimių tėvų poreikius naujagimių intensyviosios terapijos skyriuje. Uždaviniai: 1.Nustatyti tėvų poreikius, remiantis tėvų ir slaugytojų požiūriu. 2.Palyginti tėvų poreikius atskirose poreikių grupėse, remiantis tėvų ir slaugytojų požiūriu. 3.Palyginti tėvų poreikius atskirose poreikių grupėse, remiantis mamų ir tėčių požiūriu. 4. Nustatyti ryšius tarp neišnešiotų naujagimių tėvų poreikių ir jų socialinių bei demografinių charakteristikų. 5.Atskleisti mamų, gulinčių ligoninėje kartu su savo neišnešiotais naujagimiais, poreikius ir lūkesčius. Hipotezės 1.Tėvų požiūriu, neišnešiotų naujagimių tėvams naujagimių intensyviosios terapijos skyriuje svarbiausi yra informacijos poreikiai. 2.Neišnešiotų naujagimių tėvai naujagimių intensyviosios terapijos skyriuje ir slaugytojai, dirbantys šiame skyriuje, skirtingai vertina visas penkias tėvų poreikių grupes. Kokybinio tyrimo klausimas - Kokie yra mamų, gulinčių ligoninėje kartu su savo neišnešiotais naujagimiais, poreikiai ir lūkesčiai? / The aim of the study was to analyze the needs of parents who have premature newborns in the Neonatal Intensive Care Unit. Objectives of the study: 1.To identify the needs of parents perceived by parents themselves and by nurses. 2.To compare the parents’ and nurses’ perceptions of parental needs in all needs subscales. 3.To compare the mothers’ and fathers’ perceptions of parental needs in all needs subscales. 4.To determine the relation between parental needs and their socio-demographic characteristics. 5.To reveal the needs and expectations of mothers while being hospitalized with their premature newborns. Hypotheses 1.Parents who have premature newborns in a Neonatal Intensive Care Unit identify informational needs as the most important subscale of needs. 2.The perceptions of parental needs by parents who have premature newborns in a Neonatal Intensive Care Unit and by nurses who work in this unit are different in all subscales of needs. Qualitative research question - What are the needs and expectations as expressed by mothers while being hospitalized with their premature newborns?