Neišnešioto naujagimio adaptacija ankstyvuoju naujagimystės laikotarpiu yra ypač svarbi tolesnei jo gyvenimo kokybei. Šiuo jautriu vystymosi laikotarpiu aplinkos sukeliamam stresui mažinti taikoma muzikos terapija. Tačiau jos poveikis raidai nėra iki galo aiškus, be to, naudojami įvairūs muzikos terapijos būdai. Labai mažo gimimo svorio naujagimių stimuliacija muzika turi būti adekvati dėl jų fiziologinio nebrandumo, todėl muziką jiems reikėtų pateikti kuo efektyvesniu būdu. Atliktas darbas siekiant įvertinti trumpalaikį ir ilgalaikį muzikos terapijos poveikį. Buvo palygintas gyvai atliekamų ir įrašytų lopšinių poveikis neišnešiotų naujagimių fiziologiniams rodikliams ir elgsenai bei vertinamas muzikos terapijos poveikis jų sveikimui ir tolesnei psichomotorinei raidai. Nustatyta, kad muzikos terapija ankstyvuoju adaptacijos laikotarpiu efektyviai veikia neišnešiotų naujagimių (iki 32 savaičių pomenstruacinio amžiaus) širdies veiklą ir elgseną, t.y. naujagimių miegas yra gilesnis. Gyvai atliekamos lopšinės neišnešiotus naujagimius ramina geriau nei įrašytos. Muzikos terapijos įtaka kraujo įsotinimui deguonimi yra nereikšminga. Ilgalaikio muzikos terapijos poveikio grupėje nustatyta tendencija, kad neišnešioti naujagimiai išvyksta iš stacionaro turėdami didesnį svorio prieaugį, palyginti su kontroline grupe. Reikšmingo poveikio kūdikio psichomotorinei raidai nenustatyta, tačiau pastebėta, kad muzikos terapija stiprina tėvų bendravimą su vaiku ir gali būti aktyviai... [toliau žr. visą tekstą] / Adaptation of a preterm infant in the early neonatal period plays a relevant role in his/her further life quality. Within this sensitive development period music therapy is used to reduce environmental stress. However, its effect on development is not explicit; moreover, music therapy methods vary. Music stimulation of very low birth weight infants should be adequate due to their physiological immaturity, thus, they should be exposed to music in the most efficient way. The work was performed to evaluate a short-term and long-term effect. It compared the effect of live and recorded lullabies on physiological factors and behaviour of preterm infants and evaluated the effect of music therapy on their recovery and further psychomotor development. Music therapy has been proved as efficiently influencing heart rate and behaviour of preterm infants (under 32 weeks’ postmenstrual age), i.e. their sleep was deeper. Live lullabies sooth preterm infants more efficiently that recorded ones. The effect of music therapy on blood saturation was insignificant. The group of long-term music therapy exposure revealed that preterm infants tend to be discharged from hospital with bigger weight gain, to compare with the control group. Significant effect on the psychomotor development in preterm infants was not established; however, music therapy was observed as strengthening parent-child relation and available for active application from neonatal period.