Darbo tikslas: įvertinti suaugusių Lietuvos gyventojų pieno ir pieno produktų vartojimo ypatumus ir žmonių, kurių laktazės aktyvumas yra sumažėjęs, mitybą. Uždaviniai: įvertinti Lietuvos gyventojų pieno ir pieno produktų vartojimo dažnį bei ryšį su socialiniais veiksniais; ištirti žmonių, turinčių sumažėjusį laktazės aktyvumą, pieno ir jo produktų vartojimo įpročius; įvertinti paros maisto davinio sudėtį, atsižvelgiant į laktazės aktyvumą. Tyrimo metodika. Tyrimą sudarė dvi dalys. Pirmojoje buvo vertinami suaugusių Lietuvos žmonių pieno ir jo produktų vartojimo ypatumai. Tiriamąjį kontingentą sudarė 3000 20-64 m. amžiaus Lietuvos gyventojų, atsitiktinai atrinktų iš Lietuvos gyventojų registro sąrašų. Jiems paštu buvo siunčiamas klausimynas, kurį užpildė 1763 gyventojai. Buvo analizuojamas pieno produktų vartojimo dažnis. Antrojoje dalyje buvo vertinama žmonių, turinčių sumažėjusį laktazės aktyvumą, mityba. Tiriamąjį kontingentą sudarė asmenys, kurie kreipėsi į KMUK konsultacinės poliklinikos gastroenterologą dėl virškinimo sistemos sutrikimų. Taikant greitąjį laktazės testą, jiems buvo nustatytas laktazės aktyvumas, atlikta 24 val. mitybos ir anketinė apklausa. Tyrime dalyvavo 54 žmonės. Rezultatai. Ketvirtadalis tiriamųjų (22,7 proc. vyrų ir 26 proc. moterų) atsakė, kad negeria pieno. Didelė gyventojų dalis (35 proc. vyrų ir 28,1 proc. moterų) gėrė natūralų kaimišką pieną. Liesą pieną gėrė labai maža gyventojų dalis (6 proc.). Ketvirtadalis gyventojų teigė visai nevalgantys... [toliau žr. visą tekstą] / Aim: to evaluate the consumption of milk and milk products among Lithuanian adult population and the diet of patients with lactose intolerance. Objectives: to assess the frequency of consumption of milk and milk products among Lithuanian adult population in relation to social factors; to analyze the habits of milk and milk products consumption as well as mean daily energy and nutrient intake of the patients with lactose intolerance. Methods: for evaluation of the consumption of milk and milk products a national random sample of 3000 inhabitants of Lithuania aged 20-64 has been taken out of National Population Register. The questionnaires were mailed to selected persons. 1763 persons filled in the questionnaire. Second part of the study was carried out in Kaunas University Hospital. Fifty four patients with dyspeptic symptoms underwent upper gastrointestinal endoscopy. Quick lactose test was used for assessment of hypolactasia. Diet was evaluated using 24 h recall and food frequency questionnaire. Results: One fourth of respondents (22.7 percent of men and 26 percent of women) reported that they do not consume milk at all. High-fat milk was consumed by 35% of men and 28% of women. Only 6% of respondents indicated the usage of low-fat milk. High-fat milk was more often consumed by men, if compared to women; by older women, if compared to younger ones; by low educated people, if compared to high educated; by city inhabitants, if compared to rural ones. A quarter of the... [to full text]

Tikslas: ištirti ir įvertinti Lietuvos miesto ir rajono vidurinio mokyklinio amžiaus moksleivių mitybos įpročius. Uždaviniai: 1. Palyginti mieste ir rajone gyvenančių moksleivių mitybos ypatumus; 2. Palyginti berniukų ir mergaičių mitybos skirtumus. 3. Nustatyti ir įvertinti sąsajas tarp moksleivių mitybos įpročių ir socioekonominių gyvenimo sąlygų; 4. Ištirti ir įvertinti moksleivių žinias apie sveiką mitybą Metodika: Tyrimas buvo atliekamas 2007 metų sausio–vasario mėnesiais. Apklausai naudota anoniminė anketa. Anketą sudarė 39 klausimai. Apklausoje dalyvavo 8-9 klasių moksleiviai iš Kauno miesto ir Raseinių rajono. Iš viso buvo apklausta 329 moksleivių. Statistinė duomenų analizė buvo atlikta naudojant statistinį paketą SPSS (13 versija). Rezultatai: Tik 54,4 proc. moksleivių pusryčiauja kiekvieną rytą. Visada mokykloje pietauja tik 13,0 proc. kauniečių (Raseiniuose – 25,6 proc.). Tik pusė (51,3 proc.) Raseiniuose gyvenančių respondentų kasdien valgo vaisius, Kaune - 66,3 proc. Net trečdalis (30,2 proc.) Kauno moksleivių kokakolą ar kitus gazuotus vaisvandenius geria kasdien (Raseiniuose – 20,6 proc.), penktadalis (20,7 proc.) apklaustųjų Kauno moksleivių kasdien valgo bulvių traškučius (Raseiniuose – 10,0 proc.). Kebabus, hamburgerius ir picas taip pat dažniau valgo Kauno moksleiviai. Daugiau berniukų nei mergaičių kasdien valgo rūkytos mėsos gaminius, picas, hamburgerius bei kebabus ir geria kokakolą bei kitus... [toliau žr. visą tekstą] / The aim of the research: to analyze and evaluate nutrition habits of Lithuanian urban and rural middle-school age students. Objectives: 1. To compare the nutrition habits of urban and rural schoolchildren. 2. To compare differences between the nutrition habits of boys and girls. 3. To establish and evaluate relationship between the nutrition habits of schoolchildren and socioeconomic living conditions. 4. To analyze and evaluate schoolchildren knowledge about healthy nutrition. Methods: The research was conducted in January – February 2007. Anonymous questionnaire was used for the survey. The questionnaire included 39 questions. Schoolchildren from grade 8th to grade 9th from Kaunas and region of Raseiniai took part in the survey. In the study 329 schoolchildrens were questioned. The statistic data analysis was carried out by using statistic package “SPSS 13”. Results: Only 54.4 % of schoolchildren eat breakfast every morning. Only 13,0% of Kaunas schoolchildren and 25,6% of Raseiniai schoolchildren always have dinner at school. Only 51,3% of respondents living in Raseiniai and 66.3% of respondents living in Kaunas eat fruit every day. Even third (30,2%) schoolchildren from Kaunas drink Coca-Cola or other sparkling drinks every day (10,0% in Raseiniai). Students from Kaunas more eat kebabs, hamburgers and pizzas also. More boys than girls eat smoked meat foods, pizzas, hamburgers, kebabs and drink Coca-Cola and other sparkling drinks every day. Only 3,5% of pupils... [to full text]

Darbo tikslas. Įvertinti ėduonies paplitimą ir intensyvumą tarp Kauno miesto 12 metų moksleivių bei jų mitybos ir burnos higienos įpročius. Uždaviniai: Ištirti moksleivių dantų būklę ir burnos higieną; įvertinti burnos higienos ryšį su ėduonies intensyvumu; nustatyti moksleivių mitybos įpročius ir jų ryšius su tėvų socioekonomine padėtimi; įvertinti mitybos ir burnos higienos įpročių ryšį. Tyrimo metodika. 2007 m. buvo ištirti 167 atsitiktinai atrinkti Kauno miesto mokyklų 12 metų moksleiviai. Taikytas grupinės atrankos metodas (atrankos vienetas – mokykla). Atlikus klinikinę burnos ertmės apžiūrą, nustatytas dantų ėduonies intensyvumas bei paplitimas bei burnos higienos indeksas. Atlikus anketinę apklausą, įvertinti moksleivių mitybos ir burnos higienos įpročiai. Mitybos įpročių vertinimui taikytas dažnuminis mitybos tyrimo metodas. Statistinė duomenų analizė atlikta naudojant SPSS programos 12 versiją. Kokybinių požymių palyginimui tarp tiriamųjų grupių naudotas Chi-kvadrato testas. Skirtumai tarp kiekybinių požymių skirstinių vertinti, taikant Kruskal-Wallis testą. Tikrinant statistines hipotezes pasirinktas 0,05 reikšmingumo lygmuo. Rezultatai. Tarp Kauno miesto dvylikamečių dantų ėduonies paplitimas buvo 58,7 proc., KPI indekso reikšmė - 2,5. Gera burnos higiena nustatyta 40,7 proc., patenkinama - 36,5 proc., bloga - 22,8 proc. tyrime dalyvavusių moksleivių. Nustatytas ryšys tarp dantų ėduonies intensyvumo ir burnos higienos būklės. Didelės dalies moksleivių mitybos... [toliau žr. visą tekstą] / Aim of the study. To assess dental caries prevalence and severity and to evaluate nutrition and oral hygiene habits among 12- year- old schoolchildren in Kaunas city. Objectives: To evaluate dental caries experience and oral hygiene; to assess oral hygiene relation with dental caries; to ascertain schoolchildren nutrition habits and their relations with parents’ socio-economic status; to assess habits relation of nutrition and oral hygiene. Material and Methods: In year 2007, were examined 167 randomly selected aged 12 years schoolchildren of Kaunas city schools. A group sampling method was applied (a sampling unit – the school). Dental caries prevalence, DMFT and OHI-S were determined. Questionnaire inquiry was performed to assess schoolchildrens’ nutrition and oral hygiene habits. Statistical data analysis is performed by using SPSS program version 12. For qualitative indications’ comparison between exploratory groups Chi – square test was used. Differences between quantitative indications were assessed by applying Kruskal-Wallis test. Statistical significance was assumed when p<0.05. Results: Prevalence of dental caries was 58.7 percent, with mean DMFT 2.5. Good oral hygiene was determined in 40.7 percent, satisfactory – 36.5 percent, bad – 22.8 percent of the schoolchildren. Relation between DMFT and oral hygiene was ascertained. Among most of the participants nutrition habits were unhealthy. Even a half of them showed daily sweet consumption . 24.7 percent of boys... [to full text]

Darbo tikslas: Įvertinti Tauragės apskrities pradinių klasių moksleivių antropometrinių rodiklių pokyčius per dvejus metus bei jų ryšius su mitybos ir fizinio aktyvumo įpročiais. Darbo uždaviniai: Įvertinti Tauragės apskrities pradinių klasių moksleivių antropometrinių duomenų pokyčius 2008 – 2010 metais; nustatyti moksleivių fizinės raidos ryšius su mitybos įpročiais; įvertinti sąsajas tarp moksleivių fizinės raidos ir jų fizinio aktyvumo. Tyrimo metodika: Tai PSO koordinuojama Lietuvos vaikų augimo stebėsenos tyrimo dalis. 2008 metais buvo atsitiktinai atrinkta 10 Tauragės apskrities mokyklų, kuriose išmatuotas pirmų klasių moksleivių (n=269) ūgis ir svoris. Pirmokų tėvams buvo išdalinamos anketos, kurias užpildė 244 išmatuotų vaikų tėvai. 2010 metais išmatuoti tie patys moksleiviai antrą kartą (n=219). Naudoti tyrimo metodai: antropometriniams matavimams naudota PSO rekomenduota įranga: elektroninės nešiojamos SECA svarstyklės; nešiojamos SECA ūgio matuoklės; anketinė tėvų apklausa apie demografinius rodiklius bei socialinius veiksnius. Atlikta statistinė duomenų analizė naudojantis statistiniu paketu SPSS 15.0 for Windows. Rezultatai: Trečiaklasių vidutinis KMI – 17,6 (2,9) kg/m2. 2010 metais antsvoris ir nutukimas nustatytas 19,2 proc. vaikų. Labai liesi ir liesi trečiaklasiai sudarė beveik dešimtadalį (9,1 proc.). Normalų fizinį išsivystymą turėjo dauguma trečiaklasių (71,7 proc.). 2010 m. berniukų ir mergaičių skirstiniai pagal jų antropometrinius duomenis nesiskyrė... [toliau žr. visą tekstą] / The aim of the study is to evaluate changes in anthropometric indicators of primary school pupils in Tauragė County per two years and their relations to nutrition and physical activity habits. The objectives of the study are to evaluate changes in anthropometric indicators of primary school pupils in Tauragė County in 2008-2010; to determine pupils’ physical development relations to nutrition habits; to evaluate relations between pupils’ physical development and their physical activity. The methods of the study: This is the research part of children growth observation coordinated by WHO. 10 schools of Tauragė County were chosen by chance in 2008. The height and weight (n=269) were measured of first-form pupils at these schools. Parents of first-form pupils were given questionnaires. 244 of parents whose children were measured filled those questionnaires. The same pupils were measured the second time (n=219) in 2010. The devices such as electronic portable Seca scales, portable Seca height measurement units, which were recommended by WHO, were used for anthropometric measurement. Parents’ questionnaires concerning demographic indicators and social factors were used. What is more, statistic data was analyzed using the statistic package SPSS 15.0 for Windows. The Results of the study: Average third-form pupils’ BMI was 17,6 (2,9) kg/m2. Overweight and obesity were assessed for 19,2 percent of children in 2010. Thin and very thin third-form pupils made the tenth part which was 9... [to full text]

Darbo tikslas: Įvertinti Kauno miesto ir rajono moksleivių mitybos įpročius ir jų ryšius su socialiniais veiksniais. Darbo uždaviniai: Įvertinti tirtų moksleivių socialinę padėtį; nustatyti moksleivių mitybos įpročių priklausomybę nuo lyties, klasės, kurioje mokosi ir gyvenamosios vietos; įvertinti ryšius tarp moksleivių mitybos įpročių ir šeimos turtingumo. Tyrimo metodika: Dalyvaujant Lietuvos moksleivių mitybos tyrime, 2011 metais buvo atsitiktinai atrinktos 8 Kauno miesto ir 5 Kauno rajono mokyklos, kuriose apklausti 7, 9, 11 klasių moksleiviai (n=602; 290 berniukų ir 312 mergaičių). Anoniminei apklausai naudotas originalus klausimynas apie moksleivių mitybos įpročius mokykloje ir namuose bei socialinius veiksnius. Šeimų turtingumui vertinti sukurti trys kriterijai: subjektyvus, objektyvus turtingumas ir turtingumas pagal klausimyną. Kokybinių ryšių vertinimui buvo naudotas χ2 kriterijus ir Z kriterijus. Logistinė regresinė analizė buvo taikyta, siekiant įvertinti moksleivių mitybos įpročių ryšį su šeimos turtingumu, atsižvelgiant į lytį, mokymosi klasę ir gyvenamąją vietą. Rezultatai: Neturtingos šeimos sudarė 14,7 – 29,0 proc. priklausomai nuo šeimos turtingumo vertinimo kriterijaus. Mergaičių ir berniukų, taip pat skirtingų klasių moksleivių šeimų pasiskirstymas pagal turtingumą buvo panašus. Kauno rajone gyveno daugiau neturtingų šeimų nei Kauno mieste. Kasdien pusryčiavo 51,5 proc. moksleivių. Mokykloje kasdien valgė šiltus pietus 24,1 proc. moksleivių. Tik... [toliau žr. visą tekstą] / The aim of the study: To evaluate Kaunas city and district school children eating habits and their relation to social factors. The objectives of the study: To evaluate social situation of investigated children; identify eating habits dependence on gender, study environment and place of residence; to assess relations between children eating habits and family‘s wealth. Research methods: participating in Lithuania‘s pupils’ nutrition survey in 2011, 8 schools from Kaunas city and 5 from Kaunas district were randomly selected, where 7th, 9th, 11th grade children were inteviewed ( n=602; 290 boys and 312 girls). For the anonymous survey about pupils' nutrition habits at school and at home also social factors, the original questionnaire was used. For family‘s wealth evaluation 3 criterions were created: subjective, objective, and wealth according to questionnaire. For quality evaluations x2 and Z criteria were used. Logistic regression analysis was used evaluating pupils' eating habits relation with family wealth, considering on gender, grade, and place of residence. Results: Poor families accounted to 14.7 - 29.0% in reference with family wealth criterion. Boys and girls, also distribution of family wealth in different grades was similar. Kaunas district had more poor families than Kaunas city. Breakfast everyday had 51.5 % pupils. Dinner at school had 24.1% pupils. Only one third of pupils’ everyday had black bread, 22.7% ate cereal for breakfast at least two times per week. 22... [to full text]

No description available.

Darbo tikslas: Įvertinti Kaišiadorių rajono gyventojų mitybą ir jos ryšį su arterine hipertenzija. Uždaviniai: Nustatyti Kaišiadorių rajono 25-64 m. gyventojų paros maisto davinio sudėtį. Įvertinti Kaišiadorių rajono 25-64 m. gyventojų mitybą ir jos sąsajas su socialiniais veiksniais. Nustatyti Kaišiadorių gyventojų mitybos įpročių pokyčius nuo1999 m. iki 2007 m. Įvertinti arterinės hipertenzijos paplitimą tarp Kaišiadorių gyventojų bei jos kontrolės būklę 1999 m. ir 2007 m. Įvertinti gyventojų mitybos ryšį su arterine hipertenzija. Tyrimo metodika. Naudojant 24 val. mitybos apklausos metodą, 1999 m. buvo apklausti 326 atsitiktinai atrinkti 25-64 m. Kaišiadorių rajono gyventojai. Suskaičiuota paros maisto davinio energinė vertė ir maisto medžiagų kiekiai. 1999 m. ir 2007 m. (n=257) buvo atlikta dažnuminė mitybos apklausa. Sveikatos patikrinimų metu matuotas arterinis kraujospūdis. Statistinė duomenų analizė atlikta naudojant SPSS programos 12 versiją. Skirtumai tarp skirstinių vertinti, taikant Mann-Whitney ir Kruskal-Wallis testus. Vertinant hipertenzijos paplitimo skirtumus tarp grupių, taikytas Z ir χ2 kriterijus. Statistiškai reikšmingu laikytinas rezultatas, kai paklaidos tikimybė p<0,05. Rezultatai. Kaišiadorių rajono 25-64 m. gyventojai vartojo pakankamai baltymų, bet per daug riebalų ir per mažai angliavandenių. Vyrų ir moterų maisto davinyje buvo per didelis cholesterolio ir natrio kiekis bei nepakankamas maistinių skaidulų ir kalcio kiekis. Vyrai su maistu gavo... [toliau žr. visą tekstą] / Aim of the study: to evaluate nutrition habits of Kaišiadoris region population and to examine the association between diet and hypertension. Objectives: to examine daily energy and nutrient intake of population aged 25-64 in Kaišiadoris region in relation to social factors; to evaluate changes in nutrition habits between 1999 and 2007; to assess the prevalence of hypertension and control status; to examine the association between diet and hypertension. Methods: 24 hour dietary recall and food frequency questionnaire were used to examine nutrition of randomly selected people in Kaišiadoris region: 326 persons aged 25-64 years were examined in 1999 and 257 - in 2007. The daily energy and nutrient intake was calculated. Blood pressure was measured in both surveys. Statistical analyses were performed using statistical software package “SPSS 12”. The differences in the distributions of energy and nutrients between various groups were assessed by Mann-Whitney and Kruskal-Wallis tests. The differences in prevalence of hypertension were assessed by Z test and χ2 criterion. The difference was considered to be statistically significant when p<0.05. Results. The average total fat intake of population of Kaišiadoris region was above recommendations for healthy nutrition and the average intake of carbohydrates was insufficient. The intake of protein was sufficient. The diet of men and women contained too much cholesterol and sodium and lacked fibers and calcium. Daily energy and nutrient... [to full text]

There is no doubts that proper and healthy nutrition helps to prevent a number of chronic non-communicable diseases and is one of the key determinants of good health and life quality. The aim of the study is to evaluate the actual nutrition and nutrition habits of Lithuanian adult population. A random sample of 3,000 Lithuanian residents aged from 19 to 65, representing Lithuanian adult population, was set for this study. Nutrition habits were investigated using nutrition questionnaire, food consumption was investigated using 24 hours recall methodology and special Atlas of Foodstuffs and Dishes portion sizes. Presented study is the first case, where the complexed data about the actual nutrition, nutrition habits and BMI of Lithuanian adult population was analyzed and comprehensively evaluated. According to socio-demographic determinants it was examined and evaluated consumption of separate foodstuffs as well as daily intake of nutrients (proteins, fats (including saturated and unsaturated fatty acids), carbohydrates (including sugars), dietary fibers, vitamins, minerals, etc.), and their consistency within the recommendations. There were established trends of changes in Lithuanian adult population nutrition and BMI, as well as links between respondents’ attitude towards some aspects of the nutrition (nutrition impact on health, consumption of fruits and vegetables, consumption of products containing more saturated fatty acids, heavy salt consumption, iodine salt consumption... [to full text] / Tinkama ir sveika mityba padeda išvengti daugelio lėtinių neinfekcinių ligų ir yra vienas iš svarbiausių veiksnių, lemiančių žmonių sveikatą ir gyvenimo kokybę. Todėl šio darbo tikslas buvo įvertinti suaugusių Lietuvos gyventojų faktišką mitybą bei mitybos įpročius. Buvo sudaryta atsitiktinė 3000 Lietuvos suaugusių (19–65 m. amžiaus) gyventojų imtis; mitybos įpročiai tirti, naudojant apklausos anketą; faktiškos mitybos tyrimai atlikti pagal standartinę 24 valandų apklausos metodiką, panaudojant specialiai šiam tikslui parengtą Maisto produktų ir patiekalų porcijų nuotraukų atlasą. Disertaciniame darbe pirmą kartą išanalizuoti ir kompleksiškai įvertinti duomenys apie suaugusių Lietuvos gyventojų faktišką mitybą, mitybos įpročius, gyventojų KMI; išnagrinėtas ir įvertintas pagal sociodemografines determinantes atskirų maisto produktų suvartojimas bei su jais gaunami maistinių medžiagų (baltymų, riebalų, tarp jų sočiųjų ir nesočiųjų RR; angliavandenių, tarp jų cukrų, skaidulinių medžiagų, taip pat vitaminų, mineralinių medžiagų ir kt.) kiekiai per parą bei jų atitikimas Rekomenduojamoms paros normoms. Taip pat buvo įvertintos Lietuvos suaugusių gyventojų mitybos ir kūno masės indekso pokyčių tendencijos bei nustatytos mitybos ir mitybos įpročių sąsajos su respondentų požiūriu į tam tikrus mitybos aspektus (mitybos įtaką sveikatai, daržovių ir vaisių vartojimą, produktų, turinčių daugiau sočiųjų riebalų rūgščių, vartojimą, gausų valgomosios druskos vartojimą, joduotos druskos... [toliau žr. visą tekstą]