Gyventojų mitybos tyrimai turi būti atliekami, siekiant gerinti visuomenės mitybą ir sveikatą bei įgyvendinti nacionalinių, Europos Sąjungos ir Pasaulio sveikatos organizacijos dokumentų nuostatas. Neabejotina, kad netinkama mityba yra daugelio lėtinių neinfekcinių ligų priežastis. Tyrimo tikslas – įvertinti 18-65 metų amžiaus Lietuvos gyventojų mitybos įpročius ir jų pokyčių tendencijas. Tyrimo uždaviniai: 1. Ištirti ir įvertinti Lietuvos gyventojų mitybos įpročius. 2. Nustatyti Lietuvos gyventojų mitybos įpročių pokyčių tendencijas. 3. Įvertinti gyventojų kūno masės indeksą ir KMI pokyčių tendencijas. Tyrimo metodai: Tyrimui buvo atrinkta 3500 Lietuvos suaugusių gyventojų. Tyrimo atsako dažnis 69,1 proc. Tyrimo metu kiekvieno respondento buvo klausta apie mitybos bei gyvensenos ypatumus, požiūrį į tam tikrus mitybos aspektus ir kt. Buvo apskaičiuotas respondentų KMI. Rezultatai: Nustatyta, kad Lietuvos gyventojai nepakankamai vartoja šviežių daržovių: mažiau nei pusė respondentų atsakė, kad šviežias daržoves valgo 3-5 kartus per savaitę, o apie trečdalį nurodė, jog valgo tik 1-2 kartus per savaitę. Moterims pagrindinis maisto pasirinkimo kriterijus yra kaina, vyrams – skonis, tačiau nuo 1997 m. padidėjo gyventojų, kurie renkasi produktus atsižvelgdami į ligų profilaktiką – 1997 m. 8,3 proc. gyventojų pagrindinis maisto pasirinkimo kriterijus buvo ligų profilaktika, o 2007 m. – 17,7 proc. Didėja augalinio aliejaus vartojimas. 76,2 proc. gyventojų maistui gaminti vartoja... [toliau žr. visą tekstą] / In order to implement provisions of national, EU and WHO documents as well as improve public nutrition and health, nutritional research of population must be done. There is no doubt, that inappropriate nutrition can course many chronic diseases. The aim of research – to evaluate nutrition habits and their tendency of variation of 18-65 years old Lithuanian population. Tasks of research: 1. To examine and evaluate nutrition habits of Lithuanian population. 2. To determine tendency of variation of nutrition habits of Lithuanian population. 3. To evaluate body mass index of population and its tendency of variation. Methods of research: 3500 Lithuania adults were selected to participate in this research. The rate of research reply is 69,1 percent. During the research, each respondent was asked about nutrition and lifestyle peculiarities, certain nutrition aspects as well as how do they evaluate the state of factual nutrition. Body mass index was calculated of all respondents. Results: It was determined that Lithuanian population do not consuming enough fresh vegetables: less than hall of respondents answered, that they eat fresh vegetables 3-5 times per week, and about the third of respondents indicated, that eat fresh vegetables 1-2 times per week. The main criterion of food choice for women are price, and for men – taste. However, since 1997, increased the amount of population which choose food products according to the prophylaxis of diseases – in 1997 for 8,3 percent of... [to full text]

Tyrimo probleminis klausimas: ar laisvalaikiu sportuojančių moterų mityba yra sveikesnė nei nesportuojančių ir ar yra ryšys tarp laisvalaikiu sportuojančių moterų kūno kompozicijos ir maisto raciono. Tyrimo objektas – laisvalaikiu sportuojančių ir nesportuojančių moterų kai kurie kūno kompozicijos rodikliai ir mitybos ypatumai. Tiriamojo darbo tikslas buvo nustatyti laisvalaikiu sportuojančių ir nesportuojančių moterų mitybos ypatumus bei sąsają su riebaline kūno mase. Iškėlėme tokius darbo uždavinius: 1. Įvertinti tiriamųjų kai kuriuos kūno kompozicijos rodiklius (riebalines odos raukšles, KMI, riebalinę kūno masę) bei palyginti juos tarp laisvalaikiu sportuojančių ir nesportuojančių moterų. 2. Įvertinti laisvalaikiu sportuojančių ir nesportuojančių moterų mitybos ypatumus bei juos palyginti. 3. Įvertinti laisvalaikiu sportuojančių moterų mitybos sąsają su riebaline kūno mase. Tyrimo metodai – literatūros apžvalga, antropometriniai matavimai, kūno riebalinės masės procentinis apskaičiavimas, anketinė apklausa, mitybos raciono apklausa, analizė ir matematinė statistika. Tyrimo organizavimas: mūsų tyrimas buvo pradėtas vykdyti 2011 metų gegužės mėnesį, o baigtas – 2012 sausio mėnesį. Tyrimo eigos metu vyko tiriamųjų pasirinkimas, supažindinimas su tyrimo tikslais, metodais. Šiame tyrime dalyvavo dvi tiriamųjų moterų grupės – sportuojančios ir nesportuojančios. Laisvalaikiu sportuojančių moterų grupė buvo iš n=50 tiriamųjų, kurių amžius 25±5 metai. Nesportuojančių... [toliau žr. visą tekstą] / Research problem question: whether leisure exercising women’s nutrition is healthier than unexercising women’s, and whether there is a connection between leisure exercising women’s body composition and diet. The object of research – some of leisure exercising women’s and not exercising women’s body composition details and their nutrition habits. The aim of the study was to determine the connection between the leisure exercising and not exercising women's nutrition peculiarities and their body fat mass. We set the following tasks: 1. To evaluate the research of some indicators of body composition (fat skin folds, BMI, fat body mass) and to compare them among recreational athletes and untrained women. 2. To rate leisure exercising women's and not exercising women's feeding habits and compare them. 3. To rate connection between leisure exercising women’s nutrition and body fat mass. Research methods - review of literature, anthropometric measurements, body fat mass percentage calculation, a questionnaire of nutrition, analysis and mathematical statistics. Research organization: our investigation was launched in 2011 May and completed - 2012 January. During the study course we selected objects, introduced them to research methods. There were two groups of women - leisure exercising (50) aged 25 ± 5 years and not exercising (30) age 24 ± 5 years. After this study, we made the following conclusions: 1. In both groups, leisure exercising and unexercising women, body mass... [to full text]

Darbo objektas – Lietuvos sporto universiteto Socialinės pedagogikos studijų krypties studentų KMI ir fizinis aktyvumas. Darbo tikslas – ištirti Lietuvos sporto universiteto Socialinės pedagogikos studijų krypties studentų fizinį aktyvumą, KMI ir sąsajas tarp jų. Uždaviniai: 1. Nustatyti ir įvertinti Lietuvos sporto universiteto Socialinės pedagogikos studijų krypties studentų kūno masės indeksą; 2. Ištirti Lietuvos sporto universiteto Socialinės pedagogikos studijų krypties studentų fizinio aktyvumo lygį; 3. Nustatyti ir įvertinti Lietuvos sporto universiteto Socialinės pedagogikos studijų krypties studentų fizinio aktyvumo bei kūno masės indekso sąsajas. Hipotezė: socialinės pedagogikos studentų fizinis aktyvumas yra per mažas, KMI nėra normalus (18,5 arba daugiau, arba mažiau kaip 25,0). Rezultatai: 1. Didesnės daugumos (80 proc.) apklaustų Lietuvos sporto universiteto Socialinės pedagogikos studijų krypties studentų kūno masės indeksas yra normalus. Vos keletas respondentų (3 proc.) turi per mažą kūno masės indeksą, o likusieji turėjo antsvorio. 2. Lietuvos sporto universiteto Socialinės pedagogikos studijų krypties studentų fizinis aktyvumas nėra aukštas. Daugiau negu pusė (60 proc.) neužsiėminėjo aukšto intensyvumo fiziniu aktyvumu, o kurie užsiėminėjo tai darė 1-2 dienas per savaitę (16,7 proc.) ar 3-4 dienas per savaitę (21,7 proc.). Vidutinio intensyvumo fiziniu aktyvumu neužsiėminėjo trečdalis respondentų (33,3 proc.). Taip pat beveik trečdalis (30 proc.)... [toliau žr. visą tekstą] / The object: Lithuanian Sports University Social Pedagogy students’ BMI and physical fitness. The aim: to investigate Lithuanian Sports University Social Pedagogy students’ physical fitness, BMI and interconnections between them. The Objectives: 1. To calculate and evaluate BMI (Body Mass Index) of Lithuanian Sports University Social pedagogues. 2. To investigate the level of their physical fitness. 3. To establish and evaluate connections between Social Pedagogy students’ physical fitness and their BMI. Hypothesis: the physical activity of social pedagogues is inadequate, BMI is not normal (18.5 or less, or more than 25.0). The Results: 1. The majority of Lithuanian Sports University Social pedagogues (80%) had an optimal BMI, 3% of them had low BMI and the rest had overweight. 2. The level of physical fitness of the aforementioned students was not very high. More than a half (60%) did not exercise. Those who did took physical activity 1-2 days a week (16.7 %) or 3-4 days a week (21.7 %). The average level of physical fitness was not peculiar for 33.3% of respondents. Moreover, almost three quarters of them (30%) had an average physical activity 1-2 days a week, and 26.7% exercised 3-4 days a week. However, the majority of students (80%) said they go somewhere by foot 5-7 days per week. 3. The physical fitness interrelates with BMI. It turned out that those students who had an average or a high level of physical activity distinguished them with an optimal BMI. On the contrary... [to full text]

Tyrimo objektas-KMI ir lankstumas. Tyrimo tikslas – nustatyti KMI ir lankstumo sąsajas. Baigiamojo darbo uždaviniai. 1. Nustatyti 5-8 klasių mergaičių KMI duomenis. 2. Nustatyti 5-8 klasių mergaičių lankstumo duomenis. 3. Nustatyti 5-8 klasių mergaičių KMI ir lankstumo sąsajas. Hipotezė: Mergaitės su didesniu KMI yra lankstesnės. Svarbiausi rezultatai: Daugiausiai mergaičių yra su nepakankamu KMI – 51.52%, daugiausiai mergaičių yra su vidutiniu lankstumo lygiu – 47.48% ir daugiausiai mergaičių su vidutiniu KMI ir aukščiau vidutinio lankstumo lygio buvo – 30.77%. Išvados: 1. Tarp 5-8 klasių mergaičių daugiausiai buvo su nepakankamu KMI t.y. < 18.5 (kg/cm) Tokių mergaičių yra 51.52%. 2. Daugiausiai mergaičių buvo vidutinio lankstumo lygio, kurių testo rezultatai buvo nuo 20-25cm. Tokių mergaičių yra 47.48%, o mažiausiai buvo, aukščiau vidutinio lankstumo lygio, kurių rezultatai siekė nuo 25-30cm, procentaliai - 20.20% mergaičių. 3. Geriausi lankstumo rezultatai pasiekti mergaičių su vidutiniu KMI t.y, nuo 18.5 – 24.9 (kg/cm) , kurių rezultatų – 28.13cm. Procentaliai, tokių mergaičių, pasiekusių aukščiau vidutinio lankstumo lygį t.y. nuo 25 – 30cm., buvo 30.77%, iš visų vidutinį KMI turinčių moksleivių, o blogiausi rezultatai mergaičių su nepakankamu KMI, kurių rezultatų - 26.75cm. Procentaliai, aukščiau vidutinio lankstumo lygio pasiekusių mergaičių yra tik 3.92% iš visų tirtų mergaičių su nepakankamu KMI. / Research object: BMI and flexibility. Research goal: to determine BMI and flexibility in interfaces. Final work tasks. 1. Detection of 5-8 classes for girls BMI data. 2. Detection of 5-8 classes for girls flexibility data. 3. Detection of 5-8 classes for girls BMI and flexibility interface. Hypothesis: the girls with a higher BMI are more flexible. The most important results: Most of the girls are with the lack of BMI - 51.52%, most of the girls are with the average level of flexibility - 47.48% and most of the girls with the average BMI and above average level of flexibility has been – 30.77%. Conclusions: 1. Between 5-8 girls class was largely with a lack of BMI, this is < 18.5 (kg/cm). Such girls are 51.52%. 2. Most of the girls had a moderate level of flexibility, whose test results had been 20-25 cm. Such girls are 47.48%, and the minimum was above the average level of flexibility, the results amounted to between 25-30cm, percent to - 20.20%, girls. 3. The best results of the flexibility is for girls with the average BMI, this is from 18.5 – 24.9 (kg/cm) which results in the - 28.13cm. Such girls, above the, average level of flexibility, this is from 25 – 30cm., was 30.77%, of all students with the average BMI and having the worst results for girls with the lack of BMI, which results in the - 26.75cm. The girls above the average level of flexibility in performing girls there are only 3.92% from the total number of girls with the insufficiency of the BMI.

No description available.

There is no doubts that proper and healthy nutrition helps to prevent a number of chronic non-communicable diseases and is one of the key determinants of good health and life quality. The aim of the study is to evaluate the actual nutrition and nutrition habits of Lithuanian adult population. A random sample of 3,000 Lithuanian residents aged from 19 to 65, representing Lithuanian adult population, was set for this study. Nutrition habits were investigated using nutrition questionnaire, food consumption was investigated using 24 hours recall methodology and special Atlas of Foodstuffs and Dishes portion sizes. Presented study is the first case, where the complexed data about the actual nutrition, nutrition habits and BMI of Lithuanian adult population was analyzed and comprehensively evaluated. According to socio-demographic determinants it was examined and evaluated consumption of separate foodstuffs as well as daily intake of nutrients (proteins, fats (including saturated and unsaturated fatty acids), carbohydrates (including sugars), dietary fibers, vitamins, minerals, etc.), and their consistency within the recommendations. There were established trends of changes in Lithuanian adult population nutrition and BMI, as well as links between respondents’ attitude towards some aspects of the nutrition (nutrition impact on health, consumption of fruits and vegetables, consumption of products containing more saturated fatty acids, heavy salt consumption, iodine salt consumption... [to full text] / Tinkama ir sveika mityba padeda išvengti daugelio lėtinių neinfekcinių ligų ir yra vienas iš svarbiausių veiksnių, lemiančių žmonių sveikatą ir gyvenimo kokybę. Todėl šio darbo tikslas buvo įvertinti suaugusių Lietuvos gyventojų faktišką mitybą bei mitybos įpročius. Buvo sudaryta atsitiktinė 3000 Lietuvos suaugusių (19–65 m. amžiaus) gyventojų imtis; mitybos įpročiai tirti, naudojant apklausos anketą; faktiškos mitybos tyrimai atlikti pagal standartinę 24 valandų apklausos metodiką, panaudojant specialiai šiam tikslui parengtą Maisto produktų ir patiekalų porcijų nuotraukų atlasą. Disertaciniame darbe pirmą kartą išanalizuoti ir kompleksiškai įvertinti duomenys apie suaugusių Lietuvos gyventojų faktišką mitybą, mitybos įpročius, gyventojų KMI; išnagrinėtas ir įvertintas pagal sociodemografines determinantes atskirų maisto produktų suvartojimas bei su jais gaunami maistinių medžiagų (baltymų, riebalų, tarp jų sočiųjų ir nesočiųjų RR; angliavandenių, tarp jų cukrų, skaidulinių medžiagų, taip pat vitaminų, mineralinių medžiagų ir kt.) kiekiai per parą bei jų atitikimas Rekomenduojamoms paros normoms. Taip pat buvo įvertintos Lietuvos suaugusių gyventojų mitybos ir kūno masės indekso pokyčių tendencijos bei nustatytos mitybos ir mitybos įpročių sąsajos su respondentų požiūriu į tam tikrus mitybos aspektus (mitybos įtaką sveikatai, daržovių ir vaisių vartojimą, produktų, turinčių daugiau sočiųjų riebalų rūgščių, vartojimą, gausų valgomosios druskos vartojimą, joduotos druskos... [toliau žr. visą tekstą]

No description available.