Research objective The study was designed to investigate biomass production of tall fescue, cocksfoot, and reed canary grass and the quality of raw material for biogas as influenced by sward fertilization with different rates of nitrogen and different number of cuts per season and to establish the effect of fertilization with digestate on cocksfoot biomass production and quality. Research tasks: • to estimate the productivity of tall fescue, cocksfoot and reed canary grass, fertilized with different nitrogen rates, for biogas; • to assess the effect of cutting frequency and fertilization rate of tall fescue, cocksfoot and reed canary grass on the quality composition of biomass for biogas and biogas potential; • to estimate agroecological value of perennial grasses; • to determine the energy potential of biomass of the tested perennial grasses used for biogas production and to identify the energy balance of raw material preparation for biogas. Research subject - tall fescue (Festuca arundinacea Schreb.), cocksfoot (Dactylis glomerata L.), reed canary grass (Phalaris arundinacea L.). Originality of the research work. One of the potential raw materials for biogas production is biomass of perennial grasses. Each grass species differs in growth rhythm and rate, demand for nutrients, and other characteristics, therefore the amount of biomass is highly dependent on specific growing conditions and cultivation technologies that have to ensure the quality of raw material best suited... [to full text] / Tyrimo tikslas – ištirti nendrinių eraičinų, paprastųjų šunažolių ir nendrinių dryžučių biomasės kiekį bei žaliavos biodujoms kokybę pagal skirtingas azoto normas tręštuose žolynuose, taikant nevienodą pjūčių skaičių per sezoną ir nustatyti tręšimo biosubstratu įtaką paprastųjų šunažolių biomasės kiekiui bei kokybei. Tyrimo uždaviniai: • įvertinti biodujoms auginamų nendrinių eraičinų, paprastųjų šunažolių ir nendrinių dryžučių produktyvumą, juos tręšiant skirtingomis azoto normomis; • nustatyti nendrinių eraičinų, paprastųjų šunažolių ir nendrinių dryžučių pjūčių dažnumo ir tręšimo azotu įtaką biomasės biodujoms kokybinei sudėčiai bei dujų potencialui; • nustatyti tirtų daugiamečių žolių auginimo agroekologinę vertę; • įvertinti biomasės naudojimo biodujų gamybai energinį potencialą ir žaliavos paruošimo biodujoms energijos balansą. Tyrimo objektas – nendrinis eraičinas (Festuca arundinacea Schreb.), paprastoji šunažolė (Dactylis glomerata L.), nendrinis dryžutis (Phalaris arundinacea L.) Mokslinis naujumas. Viena iš potencialių žaliavų biodujų gamybai yra daugiamečių žolių biomasė. Tačiau kiekviena žolių rūšis nuo kitų skiriasi savitu augimo ritmu, trukme, maisto medžiagų poreikiu ir kitomis savybėmis, todėl biomasės kiekis labai priklauso nuo konkrečių augimo sąlygų ir auginimo technologijų, o kokybė turėtų būti tokia, kad būtų tinkamiausia pagal numatomą žaliavos panaudojimo paskirtį. Šio tyrimo metu nustatyta, kad vidutinių platumų klimato zonos šiaurinėje dalyje... [toliau žr. visą tekstą]

Per pastaruosius tris dešimtmečius įvyko daug socialinių, ekonominių pokyčių, padidėjęs visuomenės sąmoningumas keičia gyvenimo būdą ir poreikį aukštesniems gyvenimo standartams. kurie savo ruožtu iškėlė labiau integruoto maisto saugos požiūrio reikalingumą. Pasikeitė žemės ūkio produktų gamybos, perdirbimo, pardavimo ir vartojimo struktūra. Padidėję gyvulinių produktų mainai sudarė sąlygas vartotojams gauti pigesnį ir įvairesnį maistą, bet tapo sunkiau atsekti produktų kelią nuo gamintojo iki galutinio vartotojo. Šiandieninė situacija skirtinguose Lietuvos žemės ūkio sektoriuose keičiasi. Mažėjant ūkių, mažėja, kai kurių auginamų gyvulių skaičius. Statistikos departamento duomenimis nurodoma, kad šiuo metu Lietuvoje yra 105 tūkst. ūkių, kuriuose auginami galvijai. 2012 m. pradžiai mūsų šalyje buvo priskaičiuota 748 tūkst. galvijų, 9264 tūkst. kiaulių, 9466,3 tūkst. paukščių, 79 tūkst. avių. Sparčiausiai auga paukštienos, ypač kalakutienos paklausa, palaipsniui didėja avienos, ožkienos, triušienos, žvėrienos poreikis. Tai siejama su vartotojų požiūrio į sveikesnį maistą kitimu. Atsakomybė už galutinį produktą, kuris patenka ant vartotojo stalo prasideda nuo pašaro gamintojo ir apima tiekėjus, gamybos įmones, augintojus, aptarnaujantį veterinarijos gydytoją, galimus prekybos tarpininkus, skerdyklas ir produkcijos perdirbimo įmones iki mažmeninės prekybos. Pirmoje vietoje turi būti saugumas, stabilumas ir skaidrumas visuose gamybos lygmenyse, taip pat duomenų perdavimo... [toliau žr. visą tekstą] / This final study is written in the Lithuanian language, containing 59 pages and includes: an introduction, literature review, materials and methods, results, conclusions, a list of used literature including references 140, tables 12 and pictures 4. Many social and economical changes have occurred within the three recent decades, increased consciousness of the society changes the life style and the need for higher standards of life, they subsequently revealed the necessity of more integrated attitude towards food safety. The structure of production, processing, sales and consumption of agricultural products has changed. Increased exchange of animal products allowed users to get cheaper food and bigger variety thereof, but tracing the path of products from the manufacturer to the end user became more difficult. Today the situation in different sectors of Lithuanian agriculture is changing. As the amount of farms is decreasing, the amount of some of the bred animals is decreasing as well. According to the data from the Department of Statistics, there currently are 105000 farms breeding cattle in Lithuania. In the beginning of 2012, there were 748000 cattle, 9264000 pigs, 9466300 birds, 79000 sheep in our country. The demand for poultry, especially turkey, is increasing the most, the need for sheep meat, goat meat, rabbit meat, game meat is gradually increasing. It is associated with the change of attitude of users towards healthier food. Responsibility for the final product... [to full text]

Darbo tikslas: Įvertinti Kaišiadorių rajono gyventojų mitybą ir jos ryšį su arterine hipertenzija. Uždaviniai: Nustatyti Kaišiadorių rajono 25-64 m. gyventojų paros maisto davinio sudėtį. Įvertinti Kaišiadorių rajono 25-64 m. gyventojų mitybą ir jos sąsajas su socialiniais veiksniais. Nustatyti Kaišiadorių gyventojų mitybos įpročių pokyčius nuo1999 m. iki 2007 m. Įvertinti arterinės hipertenzijos paplitimą tarp Kaišiadorių gyventojų bei jos kontrolės būklę 1999 m. ir 2007 m. Įvertinti gyventojų mitybos ryšį su arterine hipertenzija. Tyrimo metodika. Naudojant 24 val. mitybos apklausos metodą, 1999 m. buvo apklausti 326 atsitiktinai atrinkti 25-64 m. Kaišiadorių rajono gyventojai. Suskaičiuota paros maisto davinio energinė vertė ir maisto medžiagų kiekiai. 1999 m. ir 2007 m. (n=257) buvo atlikta dažnuminė mitybos apklausa. Sveikatos patikrinimų metu matuotas arterinis kraujospūdis. Statistinė duomenų analizė atlikta naudojant SPSS programos 12 versiją. Skirtumai tarp skirstinių vertinti, taikant Mann-Whitney ir Kruskal-Wallis testus. Vertinant hipertenzijos paplitimo skirtumus tarp grupių, taikytas Z ir χ2 kriterijus. Statistiškai reikšmingu laikytinas rezultatas, kai paklaidos tikimybė p<0,05. Rezultatai. Kaišiadorių rajono 25-64 m. gyventojai vartojo pakankamai baltymų, bet per daug riebalų ir per mažai angliavandenių. Vyrų ir moterų maisto davinyje buvo per didelis cholesterolio ir natrio kiekis bei nepakankamas maistinių skaidulų ir kalcio kiekis. Vyrai su maistu gavo... [toliau žr. visą tekstą] / Aim of the study: to evaluate nutrition habits of Kaišiadoris region population and to examine the association between diet and hypertension. Objectives: to examine daily energy and nutrient intake of population aged 25-64 in Kaišiadoris region in relation to social factors; to evaluate changes in nutrition habits between 1999 and 2007; to assess the prevalence of hypertension and control status; to examine the association between diet and hypertension. Methods: 24 hour dietary recall and food frequency questionnaire were used to examine nutrition of randomly selected people in Kaišiadoris region: 326 persons aged 25-64 years were examined in 1999 and 257 - in 2007. The daily energy and nutrient intake was calculated. Blood pressure was measured in both surveys. Statistical analyses were performed using statistical software package “SPSS 12”. The differences in the distributions of energy and nutrients between various groups were assessed by Mann-Whitney and Kruskal-Wallis tests. The differences in prevalence of hypertension were assessed by Z test and χ2 criterion. The difference was considered to be statistically significant when p<0.05. Results. The average total fat intake of population of Kaišiadoris region was above recommendations for healthy nutrition and the average intake of carbohydrates was insufficient. The intake of protein was sufficient. The diet of men and women contained too much cholesterol and sodium and lacked fibers and calcium. Daily energy and nutrient... [to full text]