Viena iš svarbiausių daugiamečio sportinio rengimo veiksmingumo sąlygų yra tikslingas profesionalus rengimo valdymas: multispektrinis ir daugiamokslinis vyksmas – tikslingas atleto sportinio parengtumo gerinimas, įgyvendinant numatytas pratybų ir varžybų programas Būtina veiksmingo sportinio rengimo valdymo sąlyga – svarbiausių veiksnių, labiausiai lemiančių jaunųjų krepšininkų sportinį parengtumą ir sportinių rezultatų gerėjimą, geriausių rezultatų siekimą, pažinimas. Tai svarbu todėl, kad krepšininkų žaidimo kokybė, sėkmė svarbiausiose varžybose priklauso nuo daugelio veiksnių. Deja, pasigendama tyrimų, nagrinėjančių pagrindinių jaunųjų krepšininkų morfologinių ir greitumo jėgos rodiklių priklausomybę, jų įtaką fiziniam jaunųjų krepšininkų parengtumui. Iškyla aktuali mokslinė problema – nustatyti jaunųjų krepšininkų morfologinių ir greitumo jėgos rodiklius, jų kaitą ir tarpusavio ryšį brendimo laikotarpiu. Tyrimo objektas – jaunųjų krepšininkų morfologiniai ir greitumo jėgos rodikliai, jų kaita ir tarpusavio ryšys. Tyrimo tikslas – nustatyti ir įvertinti jaunųjų krepšininkų morfologinius ir greitumo jėgos rodiklius, jų kaitą ir tarpusavio ryšį brendimo laikotarpiu. Tyrimo uždaviniai: 1. Nustatyti ir įvertinti pagrindinius jaunųjų krepšininkų morfologinius rodiklius ir jų kaitą. 2. Nustatyti ir įvertinti greitumo jėgos rodiklius ir jų kaitą. 3. Nustatyti morfologinių ir greitumo jėgos rodiklių tarpusavio ryšį. Tyrimo metodai Tyrimo uždaviniams spręsti buvo taikyti tokie... [toliau žr. visą tekstą] / One of the most significant conditions for the effective long-term athlete training is a purposeful professional control of training: multispectral and interdisciplinary process focused on the improvement of athletic training by implementing planned programs of training sessions and competitions. An essential condition for effective athletic training is the understanding of the most important factors influencing athletic fitness and increased sport performance in young basketball players. The quality of their play and the success in the main competitions depend on a series of factors. This awareness and the lack of previous studies analysing interdependence between the key morphological characteristics and the indicators of velocity power as well as their influence on physical fitness in young players make this scientific problem to determine morphological characteristics and the indicators of velocity power in young basketball players, their change and correlation during puberty relevant. Object of the study: morphological characteristics and indicators of velocity power in young basketball players, their change and interrelations. Aim of the study is to determine and evaluate morphological characteristics and indicators of velocity power, their change and correlation during the period of puberty. Objectives of the study: 4. To determine and evaluate the main morphological characteristics in young basketball players and their change. 5. To determine and evaluate indicators... [to full text]

Didėjant aplinkos taršai ir miškų nykimui, vis didesnę reikšmę įgyja medžių fiziologinės funkcijos ir biocheminės-biofizinės reakcijos. Iš visų medžių rūšių spygliuočiai yra patys jautriausi teršalų indikatoriai, savo morfologiniais pokyčiais signalizuojantys apie pasikeitusią aplinkos būklę. Žemaitijos nacionalinis parkas įsteigtas Lietuvos Respublikos Aukščiausios Tarybos 1991 m. balandžio 23 d. įsteigtas tam, kad būtų išsaugoti nacionalinės svarbos kraštovaizdžio kompleksai bei antropoekosistemos, reprezentuojančios Žemaitijos etnokultūrinės srities gamtinius ir kultūrinius savitumus, saugoti, tvarkyti ir naudojimui reguliuoti. Nuo septinto dešimtmečio susirūpinus pavienių gamtos ir kultūros objektų – atodangų, medžių, piliakalnių, pastatų ir pan. – išsaugojimu, kai kurioms šio krašto vertybėms buvo suteiktas gamtos ar kultūros paminklo statusas. Pagal tarptautinio miškų monitoringo metodiką (Manual on Methods <…>, 1994), buvo ištirta Žemaitijos nacionalinio parko 408 paprastosios eglės (Picea abies (L.) H. Karst.) apskaitos medžių pagal svarbiausius I-ojo lygio miškų monitoringo rodiklius: Krafto klasę, perimetrą, viršūnės būklę, sausų šakų kiekį, derėjimą, spyglių išsilaikymo amžių, lajos formą, lajos pažeidimo tipą, lajos defoliaciją, 1/3 lajos defoliaciją, vizualiai pastebimus medžių pažeidimus. Morfologinių rodiklių reikšmės indikuoja, kad Žemaitijos nacionalinio parko eglynų būklė yra gana gera: eglių sausų šakų vidutinis kiekis – 18,62±0,32 %, spyglių išsilaikymo... [toliau žr. visą tekstą] / While environment pollution and forest disappearance are constantly increasing physiological functions and biochemical – biophysical reactions of trees are gaining growing significance. Conifers are the most sensitive indicators of pollution of all the kinds of trees; they, using their morphological changes, can signalize about aberrant environmental condition. Žemaitijos National Park was established by Lithuanian Republic Highest Council in 1991 in order to conserve the landscape complexes of national importance and anthropoecosystems, representing the nature and culture distinction of Žemaitija ethnografical district. Besides, one of the main purpose of Žemaitija National Park is to save, arrange and regulate the using of these nature and culture resources. In the 7th decade it was bothered about the conserving the single objects – exposures, trees, mounds, buildings etc., some of them was provided the status of nature or culture monument. According to international methods of forestry monitoring (Manual on Methods <…>, 1994), 408 vulgar firs (Picea abies (L.) H.Karst) have been investigated. The main indices of the 1st level forestry monitoring have been assessed: Kraft rating, perimeter, the condition of treetop, the amount of dead branches, crop, the age of thorn persistence, tree form, the type of lesion, defoliation, 1/3 of defoliation and violation that can be seen visually. The age of thorn persistence, defoliation and 1/3 of defoliation have been chosen as main... [to full text]

Per pastaruosius tris dešimtmečius įvyko daug socialinių, ekonominių pokyčių, padidėjęs visuomenės sąmoningumas keičia gyvenimo būdą ir poreikį aukštesniems gyvenimo standartams. kurie savo ruožtu iškėlė labiau integruoto maisto saugos požiūrio reikalingumą. Pasikeitė žemės ūkio produktų gamybos, perdirbimo, pardavimo ir vartojimo struktūra. Padidėję gyvulinių produktų mainai sudarė sąlygas vartotojams gauti pigesnį ir įvairesnį maistą, bet tapo sunkiau atsekti produktų kelią nuo gamintojo iki galutinio vartotojo. Šiandieninė situacija skirtinguose Lietuvos žemės ūkio sektoriuose keičiasi. Mažėjant ūkių, mažėja, kai kurių auginamų gyvulių skaičius. Statistikos departamento duomenimis nurodoma, kad šiuo metu Lietuvoje yra 105 tūkst. ūkių, kuriuose auginami galvijai. 2012 m. pradžiai mūsų šalyje buvo priskaičiuota 748 tūkst. galvijų, 9264 tūkst. kiaulių, 9466,3 tūkst. paukščių, 79 tūkst. avių. Sparčiausiai auga paukštienos, ypač kalakutienos paklausa, palaipsniui didėja avienos, ožkienos, triušienos, žvėrienos poreikis. Tai siejama su vartotojų požiūrio į sveikesnį maistą kitimu. Atsakomybė už galutinį produktą, kuris patenka ant vartotojo stalo prasideda nuo pašaro gamintojo ir apima tiekėjus, gamybos įmones, augintojus, aptarnaujantį veterinarijos gydytoją, galimus prekybos tarpininkus, skerdyklas ir produkcijos perdirbimo įmones iki mažmeninės prekybos. Pirmoje vietoje turi būti saugumas, stabilumas ir skaidrumas visuose gamybos lygmenyse, taip pat duomenų perdavimo... [toliau žr. visą tekstą] / This final study is written in the Lithuanian language, containing 59 pages and includes: an introduction, literature review, materials and methods, results, conclusions, a list of used literature including references 140, tables 12 and pictures 4. Many social and economical changes have occurred within the three recent decades, increased consciousness of the society changes the life style and the need for higher standards of life, they subsequently revealed the necessity of more integrated attitude towards food safety. The structure of production, processing, sales and consumption of agricultural products has changed. Increased exchange of animal products allowed users to get cheaper food and bigger variety thereof, but tracing the path of products from the manufacturer to the end user became more difficult. Today the situation in different sectors of Lithuanian agriculture is changing. As the amount of farms is decreasing, the amount of some of the bred animals is decreasing as well. According to the data from the Department of Statistics, there currently are 105000 farms breeding cattle in Lithuania. In the beginning of 2012, there were 748000 cattle, 9264000 pigs, 9466300 birds, 79000 sheep in our country. The demand for poultry, especially turkey, is increasing the most, the need for sheep meat, goat meat, rabbit meat, game meat is gradually increasing. It is associated with the change of attitude of users towards healthier food. Responsibility for the final product... [to full text]