Bendrą šalies miškų sanitarinę būklę ženkliai veikia paprastosios pušies ir paprastosios eglės formuojamų grynų arba mišrių medynų sveikatingumas, kadangi šios dvi spygliuočių rūšys užima daugiau nei pusę (56,1 %) šalies medynų ploto. Nors per paskutinį dešimtmetį pušynų plotas padidėjo 9,7 tūkst. ha, tačiau šalies eglynų plotas per tą patį laikotarpį sumažėjo 16,2 tūkst. ha. Kaip viena iš galimų paprastosios eglės formuojamų medynų mažėjimą sukeliančių priežasčių gali būti įvardytas gamtinių veiksnių sukeliamų pažeidimų eglynuose skaičiaus didėjimas. Šių veiksnių įtaka Lietuvos spygliuočių būklei bei kaitos tendencijos įgyja nemažai svarbos besikeičiančio klimato sąlygomis. Šio baigiamojo magistro darbo tikslas – pagal miškų monitoringo duomenis nustatyti biotinių ir abiotinių medžių pažeidimų kaitos pokyčių tendencijas šalies eglynuose ir pušynuose bei įvertinti galimą klimato kaitos įtaką spygliuočių pažeidžiamumui. Pagal miškų monitoringo duomenis nustatytas gamtinių veiksnių pažeidimų skaičius paprastosios eglės ir paprastosios pušies formuojamuose medynuose leido įvertinti šių medžių rūšių pažeidžiamumo kaitą 1989-2013 metų laikotarpiu. Pažeidimų gausos kitimo vertinimui naudota koreliacinė analizė, o vizualiai identifikuojamų pažeidimų poveikis medžio būklei įvertintas paskaičiavus skirtumus tarp pažeidimo požymius turinčių ir jų neturinčių medžių vidutinės lajos defoliacijos. Taip pat analizuotas ir medžių pažeidimų pasiskirstymas pagal tam tikras klimato sąlygas... [toliau žr. visą tekstą] / The condition of coniferous tree species is the main cause of all country forest health because of high proportion of coniferous stands in a country forests. These species cover more than half (56,1 %) of forest land. The area of Scots pine stands expanded by 9700 ha over the last ten years while the area of Norway spruce reduced by 16200 ha during the same period. Damages of biotic and abiotic factors may be called as the one of main cause of this reduction in spruce stands. Moreover the influence of the state of coniferous tree species by these factors increases under the climate change. The aim of this Master thesis is to establish the extent of biotic and abiotic damages and its changes in coniferous stands in Lithuania according to the forest monitoring data and to evaluate the possible influence of climate change to vulnerability of these tree species. According to forest monitoring data the number of biotic and abiotic damages in Norway spruce and Scots pine stands helped to evaluate the tendency of vulnerability of these tree species during the 1989-2013. Moreover, the correlation analysis revealed the changes in the extent of trees’ damages and the influence of visually identifiable damages on the condition of tree has been determined by subtracting the average overgrowth’s defoliation of undamaged trees from damaged trees. Also the distribution of tree damages in different climatic regions in a country was analysed to evaluate the impact of climate change in... [to full text]

Didėjant aplinkos taršai ir miškų nykimui, vis didesnę reikšmę įgyja medžių fiziologinės funkcijos ir biocheminės-biofizinės reakcijos. Iš visų medžių rūšių spygliuočiai yra patys jautriausi teršalų indikatoriai, savo morfologiniais pokyčiais signalizuojantys apie pasikeitusią aplinkos būklę. Žemaitijos nacionalinis parkas įsteigtas Lietuvos Respublikos Aukščiausios Tarybos 1991 m. balandžio 23 d. įsteigtas tam, kad būtų išsaugoti nacionalinės svarbos kraštovaizdžio kompleksai bei antropoekosistemos, reprezentuojančios Žemaitijos etnokultūrinės srities gamtinius ir kultūrinius savitumus, saugoti, tvarkyti ir naudojimui reguliuoti. Nuo septinto dešimtmečio susirūpinus pavienių gamtos ir kultūros objektų – atodangų, medžių, piliakalnių, pastatų ir pan. – išsaugojimu, kai kurioms šio krašto vertybėms buvo suteiktas gamtos ar kultūros paminklo statusas. Pagal tarptautinio miškų monitoringo metodiką (Manual on Methods <…>, 1994), buvo ištirta Žemaitijos nacionalinio parko 408 paprastosios eglės (Picea abies (L.) H. Karst.) apskaitos medžių pagal svarbiausius I-ojo lygio miškų monitoringo rodiklius: Krafto klasę, perimetrą, viršūnės būklę, sausų šakų kiekį, derėjimą, spyglių išsilaikymo amžių, lajos formą, lajos pažeidimo tipą, lajos defoliaciją, 1/3 lajos defoliaciją, vizualiai pastebimus medžių pažeidimus. Morfologinių rodiklių reikšmės indikuoja, kad Žemaitijos nacionalinio parko eglynų būklė yra gana gera: eglių sausų šakų vidutinis kiekis – 18,62±0,32 %, spyglių išsilaikymo... [toliau žr. visą tekstą] / While environment pollution and forest disappearance are constantly increasing physiological functions and biochemical – biophysical reactions of trees are gaining growing significance. Conifers are the most sensitive indicators of pollution of all the kinds of trees; they, using their morphological changes, can signalize about aberrant environmental condition. Žemaitijos National Park was established by Lithuanian Republic Highest Council in 1991 in order to conserve the landscape complexes of national importance and anthropoecosystems, representing the nature and culture distinction of Žemaitija ethnografical district. Besides, one of the main purpose of Žemaitija National Park is to save, arrange and regulate the using of these nature and culture resources. In the 7th decade it was bothered about the conserving the single objects – exposures, trees, mounds, buildings etc., some of them was provided the status of nature or culture monument. According to international methods of forestry monitoring (Manual on Methods <…>, 1994), 408 vulgar firs (Picea abies (L.) H.Karst) have been investigated. The main indices of the 1st level forestry monitoring have been assessed: Kraft rating, perimeter, the condition of treetop, the amount of dead branches, crop, the age of thorn persistence, tree form, the type of lesion, defoliation, 1/3 of defoliation and violation that can be seen visually. The age of thorn persistence, defoliation and 1/3 of defoliation have been chosen as main... [to full text]

Magistro darbe tiriama paliktų biologinei įvairovei medžių Prienų miškų urėdijoje plyno kirtimo biržėse būklė. Darbo objektas – Prienų miškų urėdijos plyno kirtimo birž��s ir jose biologinei įvairovei palikti medžiai. Darbo tikslas – Įvertinti 2002-2006 matų laikotarpyje biologinei įvairovei paliktų medžių Prienų miškų urėdijos plyno kirtimo biržėse būklę. Darbo metodika – surinkta informacija apie Prienų miškų urėdijoje plynų kirtimų biržes ir jose biologinei įvairovei paliktus medžius. Iš kiekvienų 2002 – 2006 metais plynais kirtimais kirstų biržių buvo pasirinkta po 10 biržių. Pasirinktose plyno kirtimo biržėse buvo įvertinti biologinei įvairovei paliktų medžių būklė pagal šiuos rodiklius: medžių būklė, lajos defoliacija ir medžių pažeidimai. Darbo rezultatai – Nuo 2002 iki 2006 metų vidutinis paliktų medžių skaičius plyno kirtimo biržėse viename hektare išaugo 1,5 karto, bet jų vidutinis skersmuo sumažėjo. Vadinasi su kiekvienais metais buvo paliekama vis daugiau, bet smulkesnių medžių. Medžių lajų vertinimo duomenimis, medžių būklė yra nepatenkinama, o to priežastis gali būti staigus pavienių medžių augusių medyne atidengimas, dėl ko neprisiteikę augti atviroje vietoje medžiai nusilpo. Tyrimo metu nustatyta, kad apie ketvirtadalį medžių iš biologinei įvairovei paliktų medžių galima vertinti, kaip potencialų negyvos medienos šaltinį plynose biržėse. Artimoje ateityje šie medžiai pasitarnaus daugeliui miško ekosistemos organizmų egzistavimui. / The master thesis presents evaluation of the condition of the trees, left fot biological diversity in clear cutting areas of Prienai forestry region. Object of the work – trees left for biological diversity in clear cutting areas of Prienai forestry region. Aim of the work – to evaluate the condition of the trees, left fot biological diversity in clear cutting areas of Prienai forestry region in the period of 2002-2006. Methods of the work – 10 clear cutting areas from each of smooth wood areas, felt in Prienai forestry region of the period of 2002-2006, were selected for investigation. Each of the left trees was estimated according to the following indicates: condition of trees, crow defoliation and injuries of trees Results of the work – In 2002-2006 period mean number of trees decreased, but mean diameter of trees increased. Almost ¼ of trees died in offer the first year. Left trees for biological diversity had higher defoliation of crowns.

Magistro darbe tiriama paliktų biologinei įvairovei medžių Šilutės miškų urėdijoje plyno kirtimo biržėse būklė. Darbo objektas- Šilutės miškų urėdijos plyno kirtimo biržėse palikti biologinei įvairovei medžiai. Darbo tikslas- ištirti 2003- 2007 metų laikotarpyje biologinei įvairovei paliktų medžių Šilutės miškų urėdijos plyno kirtimo biržėse būklę. Darbo metodika- surinkti informaciją apie Šilutės miškų urėdijoje plynų kirtimų biržėse ir jose biologinei įvairovei paliktus medžius. Iš kiekvienų 2003-2007 metais plynais kirtimais kirstų biržių buvo pasirinkta 10 biržių. Pasirinktose plyno kirtimo biržėse buvo įvertinti biologinei įvairovei paliktų medžių būklė pagal šiuos rodiklius: medžių būklė, lajos defoliacija, medžių pažeidimai, medžių skersmuo. Darbo rezultatai- nuo 2003 iki 2007 metų vidutinis paliktų medžių skaičius plyno kirtimo biržėse viename hektare padidėjo, o skersmenys skirtingi. Kiekvienais metais buvo paliekama vis daugiau medžių. Medžių lajų vertinimo duomenimis, medžių būklė yra nepatenkinama, o to priežastis gali būti staigus pavienių medžių augusių medyne atidengimas, dėl ko neprisitaikę augti atviroje vietoje medžiai nusilpo. Tyrimo metu nustatyta, kad apie ketvirtadalį medžių iš biologinei įvairovei paliktų medžių galima vertinti, kaip potencialų negyvos medienos šaltinį plynose biržėse. Ateityje šie medžiai pasitarnaus daugeliui miško ekosistemos organizmų egzistavimui. / Biodiversity is the variation of life forms within a given ecosystem, biome or for the entire Earth. The object of this research is the condition of trees left for biodiversity in the birch‘s open fields of Šilute‘s forest district. The aim of the paper was the following: to prepare the methodology and state the object; to make the research of the condition of trees left for biodiversity; to analize the condition of those tress according to thier diametre. The objekto f this research is the condition of tress in open field of Šilute‘s forest district which were left for biodiversity.