Magistro darbe tiriama paliktų biologinės įvairovės medžių atsparumas neigiamiems aplinkos veiksniams. Darbo objektas – pušies biologinės įvairovės medžiai paliekami kirtavietėse, Veisiejų miškų urėdijos miškuose. Darbo tikslas – ištirti kirtavietėje paliekamų pušies biologinės įvairovės medžių atsparumą neigiamiems aplinkos veiksniams ir jų išlikimo priklausomybę nuo medžių ir aplinkos sąvybių. Darbo metodika – Lauko tyrimų metu surinkta informacija apie Veisiejų miškų urėdijose plynas kirtavietes ir jose biologinei įvairovei paliktus medžius. Iš kiekvienų plynais kirtimais kirstų kirtaviečių buvo pasirinktos 42 kirtavietės. Atliekant tyrimą buvo bandyta išaiškinti atskirų medžių atsparumą aplinkos poveikiui, priklausomai nuo jų individualių ir aplinkos savybių. Buvo mėginama apskaičiuoti žuvusių medžių dalį, priklausomai nuo kirtavietės reljefo, augavietės sąlygų ir dirvos įdirbimo. Darbo rezultatai – Per tiriamą 2003-2005 metų laikotarpį vidutinis paliktų medžių skaičius plynose kirtavietėse viename hektare išaugo 1,1 karto, bet jų vidutinis skersmuo sumažėjo. Vadinasi su kiekvienais metais buvo paliekama vis daugiau, bet smulkesnių medžių. Tačiau geriausiai – išlieka stambios 51-60 cm skersmens pušys. Daugiausia pušų žuvo 20- 30 cm skersmens. Geriau išlieka grupėmis paliekami medžiai nei medžiai paliekami pavieniui. Didelę reikšmę medžių išlikimui turi vėjas – apie trekštadalį žuvusių medžių žuvo dėl vėjo, buvo nulaužti, juos galima vadinti potencialų negyvos medienos... [toliau žr. visą tekstą] / The Master thesis analyzes the resistance of the trees reserved for biodiversity to the negative environmental factors. Object of the work: the pine trees which are reserved for biodiversity in the clear-cut areas of the forestry of Veisiejai. Aim of the work: to research the resistance to the negative environmental factors of the pine trees left in the stalls for biological diversity and to determine their dependence on the trees and environmental conditions. Methods of work: The data about the clear-cut areas of the forestry of Veisiejai and the trees left in those stalls for biological diversity were collected during the field research. Out of the numerous clear-cut areas 42 were selected to participate in the research. The attempt was made to evaluate the resistance of particular trees to the environmental factors depending on the individual characteristics of the trees and the environmental conditions. An effort was made to count the perished trees depending on the conformation of the stall, the conditions of the setting and the preparation of the land. Result of the work: The average number of reserved trees in the clear-cut areas increased 1.1 times per hectare during the researched period of 2003-2005, but the average tree trunk diameter decreased. This signifies that each year more trees were reserved, but the reserved trees were thinner. However, the most resistant are the thick pine trees, with the trunk diameter of 51-60 cm. Most of the pine trees which... [to full text]

Magistro darbe tiriama 2010 m. 08 mėn. praūžusios audros padariniai Varėnos miškų urėdijos Glūko girininkijoje. Darbo objektas – Varėnos miškų urėdijos Glūko girininkijos vėjavartų pažeisti medynai. Darbo tikslas – Ištirti 2010 m. audros padarinių išplitimą bei atlikti pažeistų medynų kiekybinių rodiklių analizę Varėnos miškų urėdijos Glūko girininkijoje. Darbo metodai – Panaudojus planinę medžiagą bei GIS miškų žemėlapį, natūroje buvo patikslintos vėjavartų pažeidimų apimtys. Vėliau, vadovaujantis inventorizacine medžiaga, buvo įvertintas pažeistų medynų plotas. Tyrimams naudoti 414 medynų dendrometriniai rodikliai: rūšinė sudėtis, amžius, vidutinis aukštis, skalsumas ir augavietė. Minėti rodikliai buvo grupuojami, apdorojami MS Excel programa. Nesutvarkytuose po vėjavartų 6 medynuose atrankinės apskaitos metu įvertinta sanitarinė būklė. Darbo rezultatai. Varėnos miškų urėdijos Glūko girininkijoje 2010 m. 08 mėn. audra pažeidė 1361,3 ha miškų (41,5 % visų miškų). Didžiausi pažeidimai grynuose (9 –10 P), pusamžiuose (65,9 %), 0,8 – 0,9 skalsumo (64,7 %) pušynuose, augančiuose Nb augavietėje (89,5 %). Pažeistų pušynų vidutinis aukštis 16 – 20 m. Vėjavartos juodalksnynuose sudarė 1.1 %, beržynuose 0,8 %, eglynuose 0,5 % ir liepynuose 0,1 %. 2011 m. buvo įvertinta pušynų sanitarinė būklė atsitiktinai pasirinktuose 6 nuo pažeistuose bei vienerius metus netvarkytuose medynuose, kuriuose buvo numatyti atlikti plynuosius ir neplynuosius sanitarinius kirtimus. Medynuode kur buvo... [toliau žr. visą tekstą] / The main purpose of this master thesis is to evaluate the influence of August 2010 storm in Varėna‘s Enterprise, Glūko‘s foreststry. Study object: demaged stands in Varėna‘s Enterprise, Glūko‘s foreststry. Study aim: to investigate the consequences of August 2010 storm and perform quantitative analysis of damaged stands in Varėna‘s Enterprise, Glūko‘s foreststry. Methodology: Volume of windfalls were adjusted using cartographic material and GIS map of forests. Then, according to forest inventory database, damaged area was assessed. 414 dendrometric indicators were used: species composition, age, average height, stocking level and sites. These indicators were grouped, processed by MS Excel. Sanitary conditions were evaluated within sample plots established in 6 indisposed stands. Results. 1361,3 ha (41,5 % of total forests) of forests were damaged in Varėna‘s Enterprise, Glūko‘s foreststry by August 2010 storm. Pure (9 – 10 P), middle-aged (65,9 %), 0,8 – 0,9 stocking level (64,7 %) pinewoods in Nb sites (89,5 %) were the most damaged. Middle height of pinewoods – 16 – 20 m. 1,1 % of alder woods, 0,8 % of birch woods, 0,5 % of fir woods and 0,1% of linden woods were damaged. Sanitary conditions were investigated in 6 randomly selected stands, which were damaged by storm and planned clear-cut and non-clear cut. Trees’ condition was evaluated in 12 classes of sanitary. 4 – 16 % relatively healthy, 8 – 13 % damaged and 70 – 88 % destroyed trees were indentified in plots, where... [to full text]

Magistro darbe tiriama paliktų biologinei įvairovei medžių plyno kirtimo biržėse būklė ir išlikimas. Darbo objektas – plyno kirtimo biržės ir jose palikti biologinės įvairovės medžiai. Darbo tikslas – nustatyti plynose kirtavietėse paliekamų biologinės įvairovės medžių būklę, rūšinę sudėtį, kiekį ir pasiskirstymą bei išlikimą kirtavietėje. Darbo metodika – atliekant tyrimą, dėmesys buvo kreipiamas į du skirtingus parametrus. Pirmiausia buvo išsiaiškintas atskirų medžių atsparumas aplinkos poveikiams, priklausomai nuo jų individualių savybių. Kitas tyrimas, kuriame buvo apskaičiuota žuvusių medžių dalis kirtavietėje, priklausomai nuo kirtavietės parametrų ir medžių išsidėstymo joje. Darbo rezultatai – Plynose kirtavietėse vidutiniškai paliekama 11 medžių hektare, iš kurių per pirmuosius šešerius metus 14 procentų žūsta. Didėjant kirtavietės dydžiui bendras išlikimo procentas mažėja. Geriau išlieka grupėmis paliekami medžiai nei medžiai paliekami pavieniui. Didelę reikšmę medžių išlikimui turi vėjas - du trečdaliai žuvusių medžių žuvo dėl vėjo, buvo išversti arba nulaužti. Didžiausią poveikį vėjas turi medžiams, kurių paviršinė šaknų sistema, ir medžiams, kurių storio ir aukščio santykis mažesnis. Didėjant atstumui nuo kirtavietės krašto, dėl didesnio vėjo poveikio, medžių išlikimas mažėja. Atskirų medžių rūšių išlikimas priklauso nuo augavietės atitikimo medžių rūšiai ir paliekamų medžių individualių parametrų. Atrenkant paliekamus biologinei įvairovei medžius didesnis... [toliau žr. visą tekstą] / The master thesis presents evaluation of the trees condition and ability to survive, which are left for biological diversity in the clear cutting areas. Object of the work – trees left for biological diversity in clear cutting areas Aim of the work – to evaluate the condition, variety, quantity and layout of the trees, left for biological diversity in clear cutting areas. Methods of work- attention were paid to two different indicates: first, it has been investigated trees ability to resist environmental factors, depending on individual aspects of each tree. Second, it has been investigated area of coppice, where it was examined fraction of dead trees depending of trees layout and different factors in the coppice. Result of the work – there are approximately eleven trees left in each hectare and 14 percent of them do not survive during the first 6 years. The more the coppice expands the less possibility of tree to survive. The trees are more likely to survive when they are left in groups rather than on their own. The wind has important implication to the trees; two thirds of the trees get destroyed by the wind. The trees that are mostly in danger due to the wind are the ones that have roots spread out close to the ground surface and which have a reduced diameter and height ratio. Trees that are in the middle of the coppice have an increased risk to die from wind. Various trees survive depending on the type of the tree specification and its environmental... [to full text]

Magistro darbe tiriama paliktų biologinei įvairovei medžių Prienų miškų urėdijoje plyno kirtimo biržėse būklė. Darbo objektas – Prienų miškų urėdijos plyno kirtimo birž��s ir jose biologinei įvairovei palikti medžiai. Darbo tikslas – Įvertinti 2002-2006 matų laikotarpyje biologinei įvairovei paliktų medžių Prienų miškų urėdijos plyno kirtimo biržėse būklę. Darbo metodika – surinkta informacija apie Prienų miškų urėdijoje plynų kirtimų biržes ir jose biologinei įvairovei paliktus medžius. Iš kiekvienų 2002 – 2006 metais plynais kirtimais kirstų biržių buvo pasirinkta po 10 biržių. Pasirinktose plyno kirtimo biržėse buvo įvertinti biologinei įvairovei paliktų medžių būklė pagal šiuos rodiklius: medžių būklė, lajos defoliacija ir medžių pažeidimai. Darbo rezultatai – Nuo 2002 iki 2006 metų vidutinis paliktų medžių skaičius plyno kirtimo biržėse viename hektare išaugo 1,5 karto, bet jų vidutinis skersmuo sumažėjo. Vadinasi su kiekvienais metais buvo paliekama vis daugiau, bet smulkesnių medžių. Medžių lajų vertinimo duomenimis, medžių būklė yra nepatenkinama, o to priežastis gali būti staigus pavienių medžių augusių medyne atidengimas, dėl ko neprisiteikę augti atviroje vietoje medžiai nusilpo. Tyrimo metu nustatyta, kad apie ketvirtadalį medžių iš biologinei įvairovei paliktų medžių galima vertinti, kaip potencialų negyvos medienos šaltinį plynose biržėse. Artimoje ateityje šie medžiai pasitarnaus daugeliui miško ekosistemos organizmų egzistavimui. / The master thesis presents evaluation of the condition of the trees, left fot biological diversity in clear cutting areas of Prienai forestry region. Object of the work – trees left for biological diversity in clear cutting areas of Prienai forestry region. Aim of the work – to evaluate the condition of the trees, left fot biological diversity in clear cutting areas of Prienai forestry region in the period of 2002-2006. Methods of the work – 10 clear cutting areas from each of smooth wood areas, felt in Prienai forestry region of the period of 2002-2006, were selected for investigation. Each of the left trees was estimated according to the following indicates: condition of trees, crow defoliation and injuries of trees Results of the work – In 2002-2006 period mean number of trees decreased, but mean diameter of trees increased. Almost ¼ of trees died in offer the first year. Left trees for biological diversity had higher defoliation of crowns.

Magistro darbe tiriama paliktų biologinei įvairovei medžių Šilutės miškų urėdijoje plyno kirtimo biržėse būklė. Darbo objektas- Šilutės miškų urėdijos plyno kirtimo biržėse palikti biologinei įvairovei medžiai. Darbo tikslas- ištirti 2003- 2007 metų laikotarpyje biologinei įvairovei paliktų medžių Šilutės miškų urėdijos plyno kirtimo biržėse būklę. Darbo metodika- surinkti informaciją apie Šilutės miškų urėdijoje plynų kirtimų biržėse ir jose biologinei įvairovei paliktus medžius. Iš kiekvienų 2003-2007 metais plynais kirtimais kirstų biržių buvo pasirinkta 10 biržių. Pasirinktose plyno kirtimo biržėse buvo įvertinti biologinei įvairovei paliktų medžių būklė pagal šiuos rodiklius: medžių būklė, lajos defoliacija, medžių pažeidimai, medžių skersmuo. Darbo rezultatai- nuo 2003 iki 2007 metų vidutinis paliktų medžių skaičius plyno kirtimo biržėse viename hektare padidėjo, o skersmenys skirtingi. Kiekvienais metais buvo paliekama vis daugiau medžių. Medžių lajų vertinimo duomenimis, medžių būklė yra nepatenkinama, o to priežastis gali būti staigus pavienių medžių augusių medyne atidengimas, dėl ko neprisitaikę augti atviroje vietoje medžiai nusilpo. Tyrimo metu nustatyta, kad apie ketvirtadalį medžių iš biologinei įvairovei paliktų medžių galima vertinti, kaip potencialų negyvos medienos šaltinį plynose biržėse. Ateityje šie medžiai pasitarnaus daugeliui miško ekosistemos organizmų egzistavimui. / Biodiversity is the variation of life forms within a given ecosystem, biome or for the entire Earth. The object of this research is the condition of trees left for biodiversity in the birch‘s open fields of Šilute‘s forest district. The aim of the paper was the following: to prepare the methodology and state the object; to make the research of the condition of trees left for biodiversity; to analize the condition of those tress according to thier diametre. The objekto f this research is the condition of tress in open field of Šilute‘s forest district which were left for biodiversity.