Santrauka Darbo apimtis 52 puslapiai, įskaitant 39 paveikslėlius ir 4 lenteles. Informacijos šaltinių sąraše 35 šaltiniai. Darbo pradžia 2007 09 01, pabaiga 2009 05 28. Tyrimų objektas. Trijų tipų karvidžių mikroklimatas: apšiltintu stogu 400 vietų boksinė karvidė; šalta 240 vietų boksinė karvidė, bei 130 vietų su perdengimu pusiau gili karvidė. Tyrimų tikslas – įvertinti įvairiai apšiltintų karvidžių mikroklimatą šiltuoju ir šaltuoju metų laikotarpiu, bei nustatyti šilumos nuostolius tvartuose. Išnagrinėjus literatūroje paskelbtus tyrimų duomenis galima daryti išvadą, norint, kad gyvulių produktyvumas būtų didžiausias, o pašarų sąnaudos – mažiausios, karvidėje optimali rekomenduotina temperatūra turi būti nuo -7 iki +24 oC. Tačiau mokslininkų nustatyta, kad jei gyvulius gerai šersime ir jie bus produktyvūs, tai minus 15 oC ir dar žemesnė temperatūra nėra pavojinga. Šiltuoju metų laikotarpiu tyrimais nustatyta, kad karvidžių mikroklimato parametrai buvo optimalūs ir neviršijo rekomenduojamų normų, o šaltuoju metų laikotarpiu santykinis oro drėgnis 15,3 % viršijo optimalius mikroklimato reikalavimus, o ypač didelis buvo iki 95 % apšiltintoje pusiau gilioje karvidėje. To priežastis, kad norint palaikyti tvarte aukštesnę temperatūrą buvo per daug pridaryti vėdinimo kanalai. Apskaičiavus šilumos nuostolius karvidėse nustatėme, kad didžiausi šilumos nuostoliai būna su pašalinamu iš patalpos oru (81 % nuo bendrų nuostolių). / Summary Scope of work pageis 52, including 39 pictures and 4 tables. The information sources listed 35 sources. Beginning in 2007 09 01, the end of 2009 05 28. Work item. Three types of cowsheds microclimate: warm roof of 400 seats box cowshed; cold of 240 seats box cowshed, and 130 seats with a semi-deep reroof cowshed. The aim - evaluate the warm various cowsheds microclimate warm and cold seasons, and to determine the heat losses from stables. The examination of the literature published research data it can be concluded for that animal productivity is highest, while feed costs - the minimum, recommended cowshed optimum temperature must be between -7 to +24 oC. However, researchers found that if the stock is well feeder, and they will be productive, it is minus 15 ° C and lower temperatures are not dangerous. In warm season during the research found that cowsheds microclimatic parameters were optimized and did not exceed the recommended rate, and cold season period, the relative humidity is 15,3% above the optimum microclimatic requirement, in particularly was high up to 95% in the warm semi-deep cowshed. The reason that, in order to maintain a higher temperature in the stables during impose a lot of ventilation ducts. Calculated heat loss cowsheds found that the maximum heat loss is to be with removable from the room air (81 % of the total losses).

Magistro darbe tiriama paliktų biologinės įvairovės medžių atsparumas neigiamiems aplinkos veiksniams. Darbo objektas – pušies biologinės įvairovės medžiai paliekami kirtavietėse, Veisiejų miškų urėdijos miškuose. Darbo tikslas – ištirti kirtavietėje paliekamų pušies biologinės įvairovės medžių atsparumą neigiamiems aplinkos veiksniams ir jų išlikimo priklausomybę nuo medžių ir aplinkos sąvybių. Darbo metodika – Lauko tyrimų metu surinkta informacija apie Veisiejų miškų urėdijose plynas kirtavietes ir jose biologinei įvairovei paliktus medžius. Iš kiekvienų plynais kirtimais kirstų kirtaviečių buvo pasirinktos 42 kirtavietės. Atliekant tyrimą buvo bandyta išaiškinti atskirų medžių atsparumą aplinkos poveikiui, priklausomai nuo jų individualių ir aplinkos savybių. Buvo mėginama apskaičiuoti žuvusių medžių dalį, priklausomai nuo kirtavietės reljefo, augavietės sąlygų ir dirvos įdirbimo. Darbo rezultatai – Per tiriamą 2003-2005 metų laikotarpį vidutinis paliktų medžių skaičius plynose kirtavietėse viename hektare išaugo 1,1 karto, bet jų vidutinis skersmuo sumažėjo. Vadinasi su kiekvienais metais buvo paliekama vis daugiau, bet smulkesnių medžių. Tačiau geriausiai – išlieka stambios 51-60 cm skersmens pušys. Daugiausia pušų žuvo 20- 30 cm skersmens. Geriau išlieka grupėmis paliekami medžiai nei medžiai paliekami pavieniui. Didelę reikšmę medžių išlikimui turi vėjas – apie trekštadalį žuvusių medžių žuvo dėl vėjo, buvo nulaužti, juos galima vadinti potencialų negyvos medienos... [toliau žr. visą tekstą] / The Master thesis analyzes the resistance of the trees reserved for biodiversity to the negative environmental factors. Object of the work: the pine trees which are reserved for biodiversity in the clear-cut areas of the forestry of Veisiejai. Aim of the work: to research the resistance to the negative environmental factors of the pine trees left in the stalls for biological diversity and to determine their dependence on the trees and environmental conditions. Methods of work: The data about the clear-cut areas of the forestry of Veisiejai and the trees left in those stalls for biological diversity were collected during the field research. Out of the numerous clear-cut areas 42 were selected to participate in the research. The attempt was made to evaluate the resistance of particular trees to the environmental factors depending on the individual characteristics of the trees and the environmental conditions. An effort was made to count the perished trees depending on the conformation of the stall, the conditions of the setting and the preparation of the land. Result of the work: The average number of reserved trees in the clear-cut areas increased 1.1 times per hectare during the researched period of 2003-2005, but the average tree trunk diameter decreased. This signifies that each year more trees were reserved, but the reserved trees were thinner. However, the most resistant are the thick pine trees, with the trunk diameter of 51-60 cm. Most of the pine trees which... [to full text]

The active ventilation of grain with the optimum drying regimen was the main issue of the work. The moisture of the harvested grain in Lithuania often exceeds the conditional one. Thus the grain should by dried before the storage. The active ventilation is mostly used in Lithuania to dry the grain, it was the topical point in this work. There was analyzed meteorology of the topical months, were maked the calculating equations, whitch we can prognosticate these meteorological facts: temperature and relative humidity. The maked mathematical model defines metathesis moisture‘s between ambient air flow and grain. Also there were the algorithm of model‘s realisation‘s and the computer programme with Visual basic 6.0 maked. Adequacy of mathematical model‘s was rated with results of experimental researches and calculated results.