JŪRATĖ OZAROVSKIENĖ HIDROMETEOROLOGINIŲ VEIKSNIŲ POVEIKIS MAUDYMOSI SĄLYGOMS LIETUVOS UPĖSE 1990-2004 METAIS SANTRAUKA Šio darbo tikslas – nustatyti, kokį poveikį hidrometeorologiniai veiksniai daro maudymosi sąlygoms įvairiose Lietuvos upėse. Atlikus užsibrėžtų užduočių analizę buvo suformuluotos tokios išvados: 1. Atsižvelgus į kriterijus, susijusius su vandens temperatūra (kai ji ≥17 ºC), maksimalia paros temperatūra (kai ji ≥20 ºC arba ≥25 ºC), saulės švytėjimo trukme per parą (kai ji ≥ už mėnesio vidurkį), kritulių kiekiu (kai kritulių nebuvo arba kritulių kiekis ≤ 1 mm), matyti, kad visu nagrinėjamu laikotarpiu didžiausias palankių maudytis dienų skaičius (iš tirtų HS) buvo Nemune ties Druskininkais. 2. Atsižvelgus į kriterijus, susijusius su vandens temperatūra (kai ≥17 ºC), maksimalia paros temperatūra (kai ≥20 ºC ir ≥25 ºC), saulės švytėjimo trukme per parą (kai ji ≥ už mėnesio vidurkį), kritulių kiekiu (kai kritulių nebuvo arba kritulių kiekis ≤ 1 mm), matyti, kad mažiausiai palankių maudytis dienų visu nagrinėjamu laikotarpiu buvo Merkyje ties Puvočiais. 3. Atsižvelgus į kriterijus, susijusius su vandens temperatūra (kai ≥17 ºC), maksimalia paros temperatūra (kai ≥20 ºC ir ≥25 ºC), saulės švytėjimo trukme per parą (kai ji ≥ už mėnesio vidurkį), kritulių kiekiu (kai kritulių nebuvo arba kritulių kiekis ≤ 1 mm), matyti, kad... [toliau žr. visą tekstą] / JŪRATĖ OZAROVSKIENĖ INFLUENCE OF HYDROMETEOROLOGICAL FACTORS ON SWIMMING CONDITION IN LITHUANIAN RIVERS DURING 1990 – 2004 SUMMARY The main purpose of this investigation is to determine the influence of hydro-meteorological factors on swimming condition in various Lithuanian rivers. Such conclusions were arrived at having carried out the analysis of the above mentioned tasks: 1. In regard to criteria related to water temperature (when it is ≥17 ºC), maximum day temperature (when it is ≥20 ºC or ≥25 ºC), the duration of sunshine during a day (when it is ≥ monthly average), amount of precipitation (when precipitation was not observed or its amount was ≤ 1 mm) we can see during all of the investigated period the greatest number of opportunate swimming days (out of examined HS) was in Nemunas beside Druskininkai. 2. In regard to criteria related to water temperature (when it is ≥17 ºC), maximum day temperature (when it is ≥20 ºC and ≥25 ºC), the duration of sunshine a day (when it is ≥ monthly average), the amount of precipitation (when precipitation was not observed or its amount was ≤ 1 mm) we can see that the smallest amount of opportunate swimming days during the total examined period was in Merkys beside Puvočiai. 3. In regard to criteria related to water temperature (when it is ≥17 ºC), maximum day temperature (when it is ≥20 ºC or ≥25 ºC), the duration... [to full text]

Norėdami tiksliau apibrėžti terminių rodiklių savybes ir jų svyravimus, šalia mėnesio ir metų vidutinių temperatūrų, turime atsižvelgti ir į kitą, nemažiau reikšmingą klimatinį rodiklį, glaudžiai susijusį su bendromis terminėmis atmosferos savybėmis – oro temperatūros ekstremalumą. Šis darbas skirtas per metus užfiksuotiems ir jų ekstremalumą nusakantiems šilčiausiems ir šalčiausiems penkių bei dešimties dienų trukmės laikotarpiams. Šie terminiai rodikliai gali būti vertinami kaip geras klimato ekstremalumo indikatorius. Kitas svarbus šio darbo ypatumas – ilga analizuojamų duomenų seka. Kaip žinoma Vilniaus meteorologijos stoties seka apima laikotarpį nuo 1777 metų iki mūsų dienų. Taigi, ji leidžia įvertinti ekstremalių laikotarpių terminių rodiklių kaitos kryptį net per kelis šimtmečius. Darbo tikslas nustatyti šilčiausių ir šalčiausių laikotarpių oro temperatūros statistinius ir klimatinius rodiklius Vilniuje 1777 – 2005 m. Siekiant įgyvendinti šį tikslą apskaičiuotos kiekvienų metų šilčiausių ir šalčiausių penkiadienių bei dešimtadienių datos ir terminiai rodikliai tiriamu periodu, nustatytos jų kaitos tendencijos. Taip pat nustatyta kokios atmosferos cirkuliacijos sąlygos lėmė ekstremalios oro temperatūros laikotarpius, įvertinta kokią įtaką jų susiformavimui turėjo vienas iš svarbiausių Šiaurės pusrutulyje vykstančių atmosferos procesų – Šiaurės Atlanto osciliacija (NAO – angl. North Atlantic Oscillation). Paaiškėjo, kad šilčiausių metų laikotarpių oro temperatūros... [toliau žr. visą tekstą] / With the intention of defining the features of thermal indicators and their variations we have to consider not only average monthly and annual temperatures, but also other important indicator – the extreme of air temperature. This work is intended to analyze the warmest and the coldest five and ten day streaks through the year. The purpose of this analysis is to find out the statistical and climatic indicators of warmest and coldest streaks in Vilnius over the period 1777 – 2005. Such tasks were set trying to implement this purpose: to find out the warmest and coldest five and ten day streaks dates and thermal indicators of each year, their long-term fluctuation tendencies and the atmospheric circulation conditions, which determined these periods, to estimate the influence of North Atlantic Oscillation (NAO) to the periods of the extreme air temperatures. Linear trends, moving averages and correlations of these parameters were analyzed. It turned out, that air temperature trends of the warmest periods are decreasing. The air temperature of five days periods was decreasing 0,0052°C/year, ten days periods – 0,0062°C/ year. Opposite tendencies were observed during the cold season. Linear trends of the coldest streaks were increasing, the air temperature of five days periods increased 0,009°C/year, ten day periods – 0,0072°C/year. These trends exceed statistical significance level. The amplitudes of the temperature between the warmest and the coldest periods decreased about 3,1°C... [to full text]

Tiriant didėjančių temperatūrų ir drėgmės deficito poveikį sėjamųjų žirnių biometriniams ir biocheminiams rodikliams, bandymai atlikti LSDI Augalų fiziologijos laboratorijos fitotroniniame komplekse 2009 metais. Tirta didėjančių temperatūrų ir drėgmės deficito įtaka sėjamųjų žirnių (Pusum sativum L.) 'Gloriosa' antžeminės dalies augimui, žaliųjų bei sausųjų medžiagų kaupimuisi antžeminėje dalyje, asimiliaciniam lapų plotui ir fotosintetinių pigmentų kiekiui. Atlikus tyrimus nustatyta, kad, didėjant temperatūrai ir mažėjant substrato drėgmei chlorofilų a ir b bei karoteno kiekis sėjamųjų žirnių daiguose, didėja. Iš tyrimų duomenų matyti, kad didžiausias sausųjų medžiagų kiekis buvo daiguose, kurie augo normalaus drėgnio (40 - 45%) substrate, aukštesnėje - 25/18 °C temperatūroje. Sėjamųjų žirnių didžiausias daigų lapų plotas buvo prie žemesnės temperatūros ir normalaus substrato drėgnio (40 - 45%). Aukščiausi daigai buvo normalaus drėgnio (40 - 45%) substrate ir prie - 25/18 °C temperatūros. Tyrimai parodė, kad kompleksinis drėgnio ir aukštos temperatūros poveikis skatina žirnių daigų augimą. Taip pat iš duomenų matosi, kad normalus (40 - 45%) substrato drėgnis ir aukštesnė - 25/18 °C temperatūra skatina asimiliacinį žirnių daigų lapų plotą. / A study of rising temperatures and water deficit effects on pea biometric and biochemical characteristics was conducted at LSDI. It was accomplished at Plant Physiology Laboratory fitotronical complex in 2009. The research was made on the influence of rising temperatures and water deficit on pea (Pisum sativum L.) 'Glorioso' canopy growth, green and dry matter accumulation in terrestrial, assimilated leaf area and photosynthetic pigment content. The investigation showed that with increasing temperature and decreasing the substrate moisture of chlorophylls a and b and carotene content of pea shoots have been rising. The survey data shows that the highest dry material concentrations was of the shoots, which grew at normal humidity (40 - 45%) substrate and higher temperature - 25/18 ° C. The highest pea shoots leaf area was lower at normal temperature and substrate moisture (40 - 45%). Tallest plants were normal humidity (40 - 45%) and the substrate - 25/18 ° C temperature. Studies have shown that a complex of high humidity and temperature on pea plants promote growth. Also the data shows that normal (40 - 45%) substrate moisture content and higher - 25/18 ° C temperature promotes assimilation of pea sprouts leaves area.

Tiriamojo darbo tikslas - ištirti pagrindinių technologinių veiksnių (gaminant įvairius pieno produktus) įtaką chloramfenikolio suardymui ar jo sumažinimui. Lietuvoje daug dėmesio skiriama antibiotiko chloramfenikolio likučių aptikimui superkamame piene. Kadangi tai vienas iš stipriausių, plataus veikimo spektro, antibiotikų, todėl labai svarbu, kad per pieno produktus šis antibiotikas nepatektų į žmogaus organizmą. Vykdant šį darbą buvo ištirta ar chloramfenikolio koncentracija gali pasikeisti (sumažėti) veikiant įvairiems technologiniams veiksniams, kurie vykdomi gaminant pieno produktus. Paaiškėjo, kad pasterizacijos temperatūra nuo 63 iki 90°C neturėjo įtakos chloramfenikolio kiekiui. Jo koncentracija, prieš ir po temperatūrinio apdorojimo, nepakito. Išlaikymas pieno mėginių su chloramfenikoliu esant 92°C temperatūrai iki 15 min taip pat neturėjo įtakos jo koncentracijai. Pieno laikymas, atšaldžius, esant 8°C temperatūrai ir laikant iki 50val. neturėjo įtakos chloramfenikolio kiekiui. Struktūriniai pieno koloidinės sistemos pokyčiai, pieno mėginius užšaldant (-20°C) ir atšildant (+ 10°C), kurie dalinai gali vykti valgomųjų ledų gamybos metu, bei laikant ar transportuojant pieno mėginius prieš tyrimus, taip pat nepakeitė chloramfenikolio koncentracijos. Rauginant su raugais (Yomix 433, Yomix 860, XT 312) ir su atskiromis pieno rūgšties bakterijomis (Str. lactis, Str. thermophylus, L. acidophylus) pieno mėginius su chloramfenikoliu, nustatyta, kad jo koncentracija... [toliau žr. visą tekstą] / Great attention is paid to the detection of the leftover antibiotic chloramphenicol in the bought up milk in Lithuania. This antibiotic is amongst the strongest ones and is of a wide activity range. Therefore, it is of the utmost importance to prevent its access into the human organism through dairy products consumption. The concentration of the chloramphenicol was analyzed during the study. The analysis focused on whether the concentration can change, i.e. decrease, under the influence of various technological factors, which are set in action during the production of the dairy products. The results showed thai the pasteurization temperature (from 63°C to 90°C) had no impact on the amount of chloramphenicol as its concentration remained the same both prior and alter the temperature processing. Keeping the milk samples with chloramphenicol in the temperature of 92°C up to 15 minutes had no influence either. Furthermore, storing the cooled milk in the temperature of 8°C up to 50 hours did not have any effect upon the amount of chloramphenicol as well. Also, the structural changes of the milk colloidal system when freezing the milk samples (-20°C) and warming them up (f I ()"(.') did not cause any kind of alterations to the chloramphenicol concentration. The mentioned changes of the colloidal systems may partially happen during the storage and transportation of milk samples before the research and during the production of ice-cream. It was defined that when affecting the milk... [to full text]

Bakalaurinį darbą sudaro: anotacija, įvadas, 4 skyriai, išvados, literatūros sąrašas ir priedai. Darbo apimtis – 42 puslapiai. Bakalaurinio darbo pirmajame skyriuje yra pateikta teorinė medžiaga apie Saulės sandarą bei jos energetinį potencialą. Antrajame skyriuje analizuota ir aprašyta FE sandara, charakteristikos, parametrai, FVM energijos konversijos efektyvumas. Aptarta užsienio autorių aprašyti eksperimentiniai tyrimai su FVM tiriant energetinio efektyvumo priklausomybę nuo modulių temperatūros. Trečias skyrius - praktinė dalis, kurioje aprašyti laboratorijoje atlikti eksperimentinių tyrimų su FVM rezultatai. Analizuota, kaip kinta FVM parametrai (trumpo jungimo srovė, atviros grandinės įtampa, galia). Ketvirtajame skyriuje aprašytos fotoelektros vystymosi tendencijos ir plėtros perspektyvos. / The bachelor thesis includes the summary, the introduction, four sections, the conclusion, the literature list and appendices. The thesis consists of 42 pages. The first section outlines the theoretical material about the structure of the sun and its energy potential. The second section analyses and describes the structure of PV, properties, parameters, and the efficiency of PVM energy conversion. The thesis includes the experimental analyses of foreign authors on the efficiency of PVMs depending on the temperature of the modules. The third section is the empirical part, which presents the results of the laboratory experiment with PVMs. The analysis includes the variability of parameters of PVMs (short circuit current, open circuit voltage, power). The fourth section describer the prospects of photovoltaic electricity and its development potential.

Išstudijavus mokslinius literatūros šaltinius susijusius su hipotermija pastebėta, kad kūno temperatūros sumažėjimas sukelia daug fiziologinių reakcijų žmogaus organizme, tačiau vis dar mažai darbų, nagrinėjančių aklimacijos (aklimacija – tai dirbtinėse sąlygose (laboratorijoje) sukelta ilgalaikė aklimatizacija) hipotermijai, sukeltos dirbtiniu būdu, poveikį žmogaus fiziologinių rodiklių kaitai. Nepavyko rasti duomenų, kurie nagrinėtų kontroliuojamo kartotino pasyvaus vėsinimo poveikį iki tam tikros fiksuotos rektalinės temperatūros taip pat nėra aišku apie blauzdos raumens vidinės temperatūros kaitą, priklausančią nuo aklimacijos hipotermijai. Tyrimo problema: Ar dirbtinėmis sąlygomis sukeliant aklimaciją hipotermijai, žmogaus organizmas adaptuojasi? ir kaip kinta fiziologiniai rodikliai? Kaip žmogaus organizmas toleruoja temperatūros sumažėjimą? Pagrindinis šio tyrimo tikslas buvo nustatyti ir įvertinti kartotinio pasyvaus vėsinimo poveikį aklimacijos šalčiui požymių kaitai. Uždaviniai: 1. Nustatyti kartotinio pasyvaus vėsinimo poveikį aklimacijos šalčiui temperatūrų kaitai (Traumens, Tsk, Tre ir Tb). 2. Nustatyti kartotinio pasyvaus vėsinimo poveikį aklimacijos šalčiui subjektyvių požymių kaitai: a) drebėjimo b) šiluminio/terminio pojūčio c) šiluminio/terminio komforto. 3. Nustatyti kartotinio pasyvaus vėsinimo poveikį aklimacijos šalčiui, fiziologinio streso (šalčio) indekso kaitai.. Šio tyrimo metu tiriamieji buvo pasyviai pratinami prie šalčio taikant septyniolikos... [toliau žr. visą tekstą] / Studied scientific literature related with hypothermia observed that decrease in body temperature causes a lot of physiological reactions in human body, but still there are low works dealing with acclimation (acclimation – in artificial conditions (laboratory) caused long-term acclimatization) hypothermia, induced artificially, impact on human physiological indicators of change. Unable to find data, that deal with controlled confirmatory passive cooling effect up to a fixed rectal temperature is also not clear about the internal temperature change of the shank muscle, depends on the acclimation to hypothermia. Research problem: Does by artificial conditions causing acclimation to hypothermia human body adapts? And the evolution of physiology indicators? How the human body tolerates decrease of temperature? The main purpose of the study was to identify and evaluate repeated passive cooling effect to acclimation to cold symptoms change. Objectives: 1. Identify repeated passive cooling effect of acclimation frost temperature changes (Tmuscle, Tsk, Tre ir Tb). 2. Identify repeated passive cooling effect of acclimation frost subjective symptoms change: a) shaking, b) heat/thermal sense, c) heat/thermal comfort. 3. Identify effects of repeated passive cooling to cold acclimation, physiological stress (cold) index change. In this study subjects were passively to the cold with seventeen courses program, passive cooling course was repeated every day, the experimental from control... [to full text]

Magistriniame darbe tiriama terminė piktžolių kontrolė vandens garu, kuri yra viena iš aplinką tausojančių technologijų pasėlių piktžolėtumui mažinti. Iki šiol buvo tirtas vandens garo poveikis augalui, atlikti kai kurie temperatūros sklaidos termiškai paveiktame dirvožemio sluoksnyje tyrimai, tačiau poveikis dirvožemio ekosistemai ir jo kokybei nebuvo tirtas. / This Master's thesis investigated thermal weed control by water steam which is green and efficient technology for crop protection. Until now studies of the water steam effect on plants, also some measurements of the temperature spread in soil were performed, however impact on soil ecosystem and its quality has not been studied.

Ekonomiškai temperatūrą valdanti sistema turi tiekti šilumą ten kur tuo metu ji yra reikalingiausia ir minimaliai sumažinti ją ten kur ji nėra reikalinga. Tačiau bet kuriai temperatūros valdymo sistemai, tam, kad ji optimaliai valdytų temperatūrą reikalinga žinoti kokia temperatūra yra realiu laiku strategiškai svarbiuose patalpos taškuose. Našus ir greitas temperatūrinės informacijos surinkimas iš įvairių patalpų yra svarbus dalykas ne tiktai šildymo, vėdinimo, kondicionavimo procesams, bet taip pat gali būti naudojama kaip apsauga nuo gaisro. Tačiau iškyla problema – kaipgi stebėti visas temperatūras realiu laiku ir vienoje vietoje? Taigi pagrindinis darbo tikslas yra sukurti temperatūros stebėjimo sistemą, kuri yra sudaryta iš techninės ir programinės įrangos, būtų lengvai įdiegiama ir pritaikoma įvairioms patalpomis arba technologiniams procesams. Ši systema bus paprasta ir nebrangi, tačiau funkcionalumu nenusileis sudėtingoms programoms. Šiame darbe buvo išanalizuota jau egzistuojanti temperatūros stebėjimo sistemų programinė įranga, pabrėžiant jos privalumus ir tr��kumus. Atsižvelgiant į analizės rezultatus, buvo sukurta temperatūros stebėjimo sistemos projektas. / Smart house system, which economically controls temperature, has to supply heating where it necessary at this time and reduce to minimum where it is not necessary. To control temperature optimally, every temperature control system has to know what temperature is in the real time at strategically important room places. Efficient and fast collection of temperature information from various house places is a matter of substance not even in processes of heating, ventilation and air conditioning but also can be used as a preventive mean from fire. But there is a main problem – how to know and observe all temperatures in real time, in one place? So the main aim of research is to design temperature monitoring system, which consists of hardware and software, would be easy installation, adapted for various accommodations or technological processes. This system would be simple and cheap, with it’s functionality would be equal with another sophisticated systems. It was analyzing properly existing temperature monitoring systems’ software at this work and marked its’ merits and demerits. It was created temperature monitoring system project.

Problemos aktualumas. Dabar beveik visi žemės ūkio darbai dirbami mobilios technikos pagalba. Netinkama traktoriaus kabinos šiluminė aplinka mažina darbo našumą, kokybę, iškyla galima rizika dėl sveikatos sutrikimo, pablogėjimo. Darbo tikslas. Išanalizuoti nuo ko priklauso šiluminė aplinka traktoriaus kabinoje, ištirti ir palyginti trijų skirtingų traktorių amžiaus ir markės šiluminės aplinkos parametrus su normuojamomis bei palyginti tarpusavyje ir pasiūlyti priemones šiluminei aplinkai traktorių kabinose gerinti. Tyrimai atlikti traktoriuose ,,John Deere 6330“ (2008 m.), ,,MTZ-820“ (1994 m.) ir ,,T-16M“ (1974 m.) kabinose. Gauta, kad oro judėjimo greičiai traktorių kabinose buvo iki 0,1 m/s, o leistinas yra iki 0,3 m/s. Pakankama šiluminės aplinkos oro temperatūra 17°C traktoriaus ,,John Deere 6330“ kabinoje buvo po 53 min., traktoriaus ,,MTZ-820“ kabinoje maksimali temperatūra buvo 13,5°C, o traktoriaus ,,T-16M“ kabinoje maksimali temperatūra buvo 10,6°C. Santykinis oro drėgnis viršijo pakankamos šiluminės aplinkos vertę iki 75% visuose traktoriuose. Traktoriaus ,,John Deere 6330“ kabinos priekinės sienelės atitvaros temperatūra siekė 22,26°C ir buvo 2,29 kartus didesnė negu traktoriaus ,,MTZ-820“ bei 31,8 kartus didesnė negu traktoriaus ,,T-16M“. Metalinę atitvarą iš kabinos vidaus pusės padengus veltiniu, šilumos srauto tankis per atitvarą į aplinką sumažėtų nuo 74,82 W/m2 iki 0,14 W/m2. / Problem. Now almost all the agricultural work performed in support of mobile equipment. Inappropriate tractor thermal environment reduces the productivity, quality and there is a potential risk for health problems, deterioration. Objective. To analyze the thermal environment depends on what the tractor's cab, to investigate and compare the three tractors of different ages and grades of thermal environmental parameters and compared with the regulated one another and to propose measures to the thermal environment of tractor cabs to improve. Investigations were carried out for tractors ,,John Deere 6330” (2008), ,,MTZ-820” (1994) and ,,T-16M” (1974) booths. Try the air speed of tractor cabs were up to 0,1 m/s and an allowance of up to 0,3 m/s. Sufficient heat the ambient air temperature of 17°C, a tractor ,,John Deere 6330” cab was after 53 minutes. Tractor ,,MTZ-820” deck the maximum temperature was 13,5°C and the tractor ,,T-16M” deck the maximum temperature was 10,6°C. Relative humidity above a sufficient amount of thermal environment by up to 75% on all tractors. Tractor ,,John Deere 6330” cab front wall of the envelope temperature was 22,26°C was 2,29 times higher than the tractor ,,MTZ-820“ and 31,8 times higher than the tractor ,,T-16M”. Metal guard from inside the cab sides felt coating, heat flux density through the guard into the environment would be reduced from74,82 W/m2 to 0,14 W/m2.

Tarpvyriausybinė klimato kaitos komisija pažymi, kad nuo XX a. pradžios planetos oro temperatūra pakilo 0,7oC, Europoje – 1oC. Per XXI a. ji gali padidėti dar 1,5–5,5oC. Didžiausią neigiamą poveikį papr. pušiniam pjūkleliui daro aukšta ( + 27 - + 31 0C) oro temperatūra ir padidėjęs kritulių kiekis. Didžiausią poveikį pušinio pelėdgalvio sunykimui turėjo šalnos bei krituliai (liūtis, kruša). Didelę žalą pušinio verpiko populiacijos gausumui turėjo stichinė-ekstremali aktyvios augalų vegetacijos laikotarpio šalna. Verpiko vienuolio populiacijos gausumui turėjo įtakos 1982 m. vietinė stichinė sausra. O 1996 m. populiacijos mažėjimą galima sieti su dideliu miško gaisringumu, metų pradžioje užfiksuotu speigu (-33 0C), bei rudens šalnomis rugsėjo viduryje (-6 0C). / The IPCC notes that the twentieth century. the beginning of the planet's surface temperature has increased by 0,7 ° C in Europe - 1 º C.. In the twenty-first century. It may be increased by 1,5 to 5,5 °. The greatest negative impact on compressor. for half saw blade makes the high (+ 27 - + 31 0C) temperatures and increased rainfall. The greatest impact can withstand destruction had frost and precipitation (rain, hail). Significant damage to the pine lappet population abundance had extreme natural-active vegetation period of frost. In the population significantly reduced the use of sanitary protection. Nun Moth in the population affected in 1982 local drought. And in 1996 population decline may be associated with a large forest fire, ice, beginning of the year (-33 0C), and autumn frosts in mid-September (-6 0C.).