• Refine Query
  • Source
  • Publication year
  • to
  • Language
  • 4
  • Tagged with
  • 4
  • 4
  • 4
  • 3
  • 3
  • 3
  • 3
  • 3
  • 3
  • 2
  • 2
  • 2
  • 2
  • 2
  • 1
  • About
  • The Global ETD Search service is a free service for researchers to find electronic theses and dissertations. This service is provided by the Networked Digital Library of Theses and Dissertations.
    Our metadata is collected from universities around the world. If you manage a university/consortium/country archive and want to be added, details can be found on the NDLTD website.
1

Kartotinio pasyvaus vėsinimo poveikis aklimacijos šalčiui požymių kaitai / Repeated passive cooling effect of acclimation frost features change

Balsevičius, Aurimas 28 June 2011 (has links)
Išstudijavus mokslinius literatūros šaltinius susijusius su hipotermija pastebėta, kad kūno temperatūros sumažėjimas sukelia daug fiziologinių reakcijų žmogaus organizme, tačiau vis dar mažai darbų, nagrinėjančių aklimacijos (aklimacija – tai dirbtinėse sąlygose (laboratorijoje) sukelta ilgalaikė aklimatizacija) hipotermijai, sukeltos dirbtiniu būdu, poveikį žmogaus fiziologinių rodiklių kaitai. Nepavyko rasti duomenų, kurie nagrinėtų kontroliuojamo kartotino pasyvaus vėsinimo poveikį iki tam tikros fiksuotos rektalinės temperatūros taip pat nėra aišku apie blauzdos raumens vidinės temperatūros kaitą, priklausančią nuo aklimacijos hipotermijai. Tyrimo problema: Ar dirbtinėmis sąlygomis sukeliant aklimaciją hipotermijai, žmogaus organizmas adaptuojasi? ir kaip kinta fiziologiniai rodikliai? Kaip žmogaus organizmas toleruoja temperatūros sumažėjimą? Pagrindinis šio tyrimo tikslas buvo nustatyti ir įvertinti kartotinio pasyvaus vėsinimo poveikį aklimacijos šalčiui požymių kaitai. Uždaviniai: 1. Nustatyti kartotinio pasyvaus vėsinimo poveikį aklimacijos šalčiui temperatūrų kaitai (Traumens, Tsk, Tre ir Tb). 2. Nustatyti kartotinio pasyvaus vėsinimo poveikį aklimacijos šalčiui subjektyvių požymių kaitai: a) drebėjimo b) šiluminio/terminio pojūčio c) šiluminio/terminio komforto. 3. Nustatyti kartotinio pasyvaus vėsinimo poveikį aklimacijos šalčiui, fiziologinio streso (šalčio) indekso kaitai.. Šio tyrimo metu tiriamieji buvo pasyviai pratinami prie šalčio taikant septyniolikos... [toliau žr. visą tekstą] / Studied scientific literature related with hypothermia observed that decrease in body temperature causes a lot of physiological reactions in human body, but still there are low works dealing with acclimation (acclimation – in artificial conditions (laboratory) caused long-term acclimatization) hypothermia, induced artificially, impact on human physiological indicators of change. Unable to find data, that deal with controlled confirmatory passive cooling effect up to a fixed rectal temperature is also not clear about the internal temperature change of the shank muscle, depends on the acclimation to hypothermia. Research problem: Does by artificial conditions causing acclimation to hypothermia human body adapts? And the evolution of physiology indicators? How the human body tolerates decrease of temperature? The main purpose of the study was to identify and evaluate repeated passive cooling effect to acclimation to cold symptoms change. Objectives: 1. Identify repeated passive cooling effect of acclimation frost temperature changes (Tmuscle, Tsk, Tre ir Tb). 2. Identify repeated passive cooling effect of acclimation frost subjective symptoms change: a) shaking, b) heat/thermal sense, c) heat/thermal comfort. 3. Identify effects of repeated passive cooling to cold acclimation, physiological stress (cold) index change. In this study subjects were passively to the cold with seventeen courses program, passive cooling course was repeated every day, the experimental from control... [to full text]
2

Organizmo aklimacijos hipertermijai poveikis raumenų darbingumui / The impact of the organism acclimation to hyperthermia on the muscular activity

Eimantas, Mantas 18 June 2008 (has links)
Išstudijavus mokslinius literatūros šaltinius, pastebėta, kad kūno temperatūros, o tuo pačiu ir raumens vidinės temperatūros padidėjimas sukelia daug fiziologinių reakcijų žmogaus organizme, tačiau vis dar mažai darbų, nagrinėjančių aklimacijos (aklimacija �� tai dirbtinėse sąlygose (laboratorijoje) sukelta ilgalaikė aklimatizacija) hipertermijai, sukeltos dirbtiniu būdu, poveikį žmogaus fiziologinių rodiklių kaitai, raumens išvystomai maksimaliai valingai jėgai. Nepavyko rasti duomenų kaip maksimalios valingos jėgos metu keičiasi raumenų elektrinis aktyvumas, priklausantis nuo aklimacijos hipertermijai. Pagrindinis šio darbo tikslas buvo nustatyti ir įvertinti dirbtinės aklimacijos hipertermijai poveikį �����mogaus organizmui. Uždaviniai: Nustatyti ir įvertinti žmogaus fiziologinių rodiklių (rektalinę, odos bei kūno temperatūras, fiziologinį stresą, netenkamą kūno svorį, širdies susitraukimų dažnį ir šiluminį stresą) kaitą aklimacijos hipertermijai laikotarpyje: prieš pasyvų šildymą, šildymo metu ir po šildymo; nustatyti aklimacijos hipertermijai poveikį raumenų atsparumui nuovargiui; nustatyti aklimacijos hipertermijai poveikį raumenų centriniam aktyvacijos koeficientui; nustatyti ir įvertinti aklimacijos hipertermijai poveikį šlaunies raumens elektriniam aktyvumui. Šio tyrimo metu iš viso buvo atliekami aštuoni tyrimai — vienas kontrolinis ir septyni hipertermiją sukeliantys eksperimentiniai. Eksperimentiniai nuo kontrolinio skyrėsi pasyviu kojų pašildymu (tiriamieji... [toliau žr. visą tekstą] / Firstly, it is important to emphasize that the research of different scientific articles and other sources of information has proved that the increment of temperature in the man’s body as well as the inner muscle causes many physiologic reflexes in human’s organism. However not many research projects analyzing the impact of the acclimation (In vitro(in laboratory) related long term acclimatization) to hyperthermic environment, created in imitative way, neither on the fluctuation of man’s vital functions nor on the maximum voluntary muscle strength, could be found. Secondly, it should be noted, that none of the above mentioned sources provided the information on the change of muscle electric activity at the moment of its maximum voluntary strength. Therefore, the main purpose of this research was to establish and measure the influence of the imitative acclimation of hyperthermia on the man’s body. The main tasks of the project were to observe and evaluate the change of man’s physiological functions (rectal, skin and body temperature, physiologic stress, weight loss, heart rate and thermic stress) during the acclimation to hyperthermia process: before passive heating, during the heating time and after it; to establish the impact of acclimation to hyperthermia on the maximum voluntary force as well as on the maximum activation rate; to establish and measure the impact of the acclimation to hyperthermia on the muscle electrical activity. In order to achieve the desired... [to full text]
3

Kontroliuojamo kartotinio pasyvaus šildymo poveikis aklimacijos požymių kaitai ir neuroraumeninei funkcijai / Controllable repeated passive heating effect to acclimation symptoms and neuromuscular function

Paulauskas, Henrikas 20 June 2012 (has links)
Žmogaus adaptacija prie karščio yra visapusiškai nagrinėjama ir plati problema (Hori, 1978). Literatūroje gausu tyrimų, nagrinėjančių hipertermijos poveikį neuroraumeninei funkcijai po fizinių pratimų karštyje (Nybo & Nielsen, 2001) ar pasyvaus šildymo (Thomas et al., 2006; Todd et al., 2005). M. M. Thomas et al. (2006) nustatė, kad pasyvaus šildymo metu, padidinus vidinę kūno temperatūrą iki 39,5 oC, sumažėja maksimali izometrinė pėdos lenkiamųjų raumenų jėga ir tai įtakoja raumenų aktyvacijos iš CNS sumažėjimas. Anksčiau atlikti tyrimai patvirtina, kad aukšta organizmo vidinė temperatūra paveikia CNS ir jos galimybę aktyvuoti dirbančius raumenis (Nybo & Nielsen, 2001; Todd et al., 2005). Organizmui aklimuojantis prie karščio, sumažėja TREKT, ŠSD, FSI ir padidėja prakaitavimas, kas lemia mažesnį fiziologinį-terminį stresą hipertermijos sąlygomis (Brazaitis ir kt., 2009; Brazaitis ir Skurvydas, 2010), tačiau sunku rasti tyrimų, nagrinėjančių kaip tai paveikia neuroraumeninę funkciją. M. Brazaitis ir A. Skurvydas (2010) nustatė, kad po 7 pasyvaus šildymo procedūrų (~44 oC vandenyje po 45 minutes), kurios buvo vykdomos kas antrą dieną 2 savaičių laikotarpyje, organizmas aklimavosi prie karščio, bet tai nepaveikė centrinio ir periferinio nuovargio MVJ-2min izometrinio krūvio metu hipertermijos sąlygomis. Mūsų atliktame tyrime buvo naudota unikali pasyvaus šildymo metodika (siekiama TREKT padidinti iki 39,5 0C, maksimalus šildymo procedūros laikas 120 min., šildymo procedūros... [toliau žr. visą tekstą] / Human adaptation to heat is comprehensive of a broad problem (Hori, 1978). The literature is rich in research of analyzing the influence of hyperthermia on neuromuscular function, after exercising in the heat (Nybo & Nielsen, 2001) or passive heating (Thomas et al., 2006; Todd et al., 2005). M. M. Thomas et al. (2006) ascertained that the increase to 39,5 oC of core temperature in passive heating, reduces maximal isometric force of plantar flexors and this is influence of the reduction on voluntary muscle activation from CNS. Earlier studies show, that high core temperature affects CNS and its ability to activate working muscles (Nybo & Nielsen, 2001; Todd et al., 2005). Heat acclimation occurs with reduced rectal temperature, heart rate, physiological strain index and increased sweat rate, which causes reduction in physiological-thermal stress in the hyperthermia (Brazaitis ir kt., 2009; Brazaitis ir Skurvydas, 2010), but it is difficult to find studies how this affects the neuromuscular function. M. Brazaitis & A. Skurvydas (2010) found out that after 7 passive heating procedures (in ~44 oC water, 45 minutes each), which was carried out every second day for two weeks, heat acclimation occurred, but did not change the central and peripheral fatigue during a 2-min MVC in hyperthermia. In our study, we used the unique passive heating technique (we tried to elevate rectal temperature to 39,5 0C, maximal passive heating time was 120 min., 16 days of passive heating procedure... [to full text]
4

Kontroliuojamos pakaitinės kartotinės pasyvios hipertermijos ir hipotermijos poveikis aklimacijos požymių kaitai / The effect of controlled intermittent repeated passive hyperthermia and hypothermia on changes of acclimation symptoms

Skaisgirytė, Beata 10 September 2013 (has links)
Žmogaus organizmas yra linkęs aklimuotis ir prie besikartojančių šilumos ir prie besikartojančių šalčio stimulų (Michael, 2001). Tai sukelia skirtingus fiziologinius atsakus organizme. Žmogaus organizmas aklimuodamasis šilumai siekia sušvelninti šilumos sukeltą fiziologinį stresą, ir pagerinti šiluminį komfortą bei treniravimosi galimybes. Aklimacija yra sukeliama pakartotinių šilumos stimulų, kurie sukelia pakankamą stresą, galintį pakelti odos ir vidines temperatūras, padidinti prakaitavimą. Dažniausiai aklimacija kasdien pasikartojantiems šilumos stimulams atsiranda per pirmas 4 dienas ir galutinai susiformuoja per 3 savaites. Šilumos aklimacijos sukelti požymiai – žemesnė vidinė temperatūra, padidėjęs prakaitavimas ir odos kraujotaka, sumažėjusi metabolinė medžiagų apykaita, sumažėjęs širdies ir kraujagyslių sistemai sukeliamas krūvis, pagerėjęs skysčių balansas ir padidėjusi šiluminė tolerancija (Michael ir kt., 2001). Šiais laikais profesinė ir rekreacinė veikla šaltomis oro sąlygomis yra gana dažna. Šalčio poveikis sukelia termoreguliacijos atsakus, kurie pasireiškia elgesiu arba fiziologiniais pokyčiais, kad išlaikytų šiluminę pusiausvyrą- padidėjusia metabolinė šilumos gamyba drebant arba vazokonstrikcija- sumažėjusiu šilumos atidavimu. Šie fiziologiniai atsakai priklauso nuo asmens individualių savybių- amžiaus, kūno sudėjimo, bendro prisitaikymo šalčiui. Stiprus šalčio stimulas gali sukelti medicinines traumas ar net mirtį (Launay, 2009). Aklimacija šalčiui yra... [toliau žr. visą tekstą] / Human body tends to acclimate to repeated heat or cold stimulus (Michael, 2001). This leads to different physiological responses in the body. During acclimation to heat the body seeks to soften heat-induced physiological stress, to improve thermal comfort and increase training opportunities. Acclimation is induced by repeated heat stimuli that cause sufficient stress, that can raise skin and core temperature, increase sweating. Usually the acclimation to daily repeated heat stimuli occurs within the first 4 days and finally forms during 3 weeks. Heat acclimation causes symptoms such as lower core temperature, increased sweating and skin blood circulation, decreased metabolism, decreased stress for cardiovascular system, improved fluid balance and increased thermal tolerance (Michael et al., 2001). Nowadays, professional and recreational activities in cold weather conditions are quite common. Cold exposures cause thermoregulatory responses that affects behaviour or physiological changes to maintain thermal balance- increased metabolic heat production while shivering, or vasoconstriction- reduced heating. These physiological responses depend on the person’s individual characteristics- age, body composition and general adaptation to cold. A strong cold stimulus can cause medical injuries or even death (Launey, 2009). Acclimation to cold is classified into several categories- metabolic, insulation, hypothermic and intermediate versions (Bittel, 1992). Acclimation to cold may... [to full text]

Page generated in 0.0449 seconds