Išstudijavus mokslinius literatūros šaltinius, pastebėta, kad kūno temperatūros, o tuo pačiu ir raumens vidinės temperatūros padidėjimas sukelia daug fiziologinių reakcijų žmogaus organizme, tačiau vis dar mažai darbų, nagrinėjančių aklimacijos (aklimacija �� tai dirbtinėse sąlygose (laboratorijoje) sukelta ilgalaikė aklimatizacija) hipertermijai, sukeltos dirbtiniu būdu, poveikį žmogaus fiziologinių rodiklių kaitai, raumens išvystomai maksimaliai valingai jėgai. Nepavyko rasti duomenų kaip maksimalios valingos jėgos metu keičiasi raumenų elektrinis aktyvumas, priklausantis nuo aklimacijos hipertermijai. Pagrindinis šio darbo tikslas buvo nustatyti ir įvertinti dirbtinės aklimacijos hipertermijai poveikį �����mogaus organizmui. Uždaviniai: Nustatyti ir įvertinti žmogaus fiziologinių rodiklių (rektalinę, odos bei kūno temperatūras, fiziologinį stresą, netenkamą kūno svorį, širdies susitraukimų dažnį ir šiluminį stresą) kaitą aklimacijos hipertermijai laikotarpyje: prieš pasyvų šildymą, šildymo metu ir po šildymo; nustatyti aklimacijos hipertermijai poveikį raumenų atsparumui nuovargiui; nustatyti aklimacijos hipertermijai poveikį raumenų centriniam aktyvacijos koeficientui; nustatyti ir įvertinti aklimacijos hipertermijai poveikį šlaunies raumens elektriniam aktyvumui. Šio tyrimo metu iš viso buvo atliekami aštuoni tyrimai — vienas kontrolinis ir septyni hipertermiją sukeliantys eksperimentiniai. Eksperimentiniai nuo kontrolinio skyrėsi pasyviu kojų pašildymu (tiriamieji... [toliau žr. visą tekstą] / Firstly, it is important to emphasize that the research of different scientific articles and other sources of information has proved that the increment of temperature in the man’s body as well as the inner muscle causes many physiologic reflexes in human’s organism. However not many research projects analyzing the impact of the acclimation (In vitro(in laboratory) related long term acclimatization) to hyperthermic environment, created in imitative way, neither on the fluctuation of man’s vital functions nor on the maximum voluntary muscle strength, could be found. Secondly, it should be noted, that none of the above mentioned sources provided the information on the change of muscle electric activity at the moment of its maximum voluntary strength. Therefore, the main purpose of this research was to establish and measure the influence of the imitative acclimation of hyperthermia on the man’s body. The main tasks of the project were to observe and evaluate the change of man’s physiological functions (rectal, skin and body temperature, physiologic stress, weight loss, heart rate and thermic stress) during the acclimation to hyperthermia process: before passive heating, during the heating time and after it; to establish the impact of acclimation to hyperthermia on the maximum voluntary force as well as on the maximum activation rate; to establish and measure the impact of the acclimation to hyperthermia on the muscle electrical activity. In order to achieve the desired... [to full text]

Žmogaus adaptacija prie karščio yra visapusiškai nagrinėjama ir plati problema (Hori, 1978). Literatūroje gausu tyrimų, nagrinėjančių hipertermijos poveikį neuroraumeninei funkcijai po fizinių pratimų karštyje (Nybo & Nielsen, 2001) ar pasyvaus šildymo (Thomas et al., 2006; Todd et al., 2005). M. M. Thomas et al. (2006) nustatė, kad pasyvaus šildymo metu, padidinus vidinę kūno temperatūrą iki 39,5 oC, sumažėja maksimali izometrinė pėdos lenkiamųjų raumenų jėga ir tai įtakoja raumenų aktyvacijos iš CNS sumažėjimas. Anksčiau atlikti tyrimai patvirtina, kad aukšta organizmo vidinė temperatūra paveikia CNS ir jos galimybę aktyvuoti dirbančius raumenis (Nybo & Nielsen, 2001; Todd et al., 2005). Organizmui aklimuojantis prie karščio, sumažėja TREKT, ŠSD, FSI ir padidėja prakaitavimas, kas lemia mažesnį fiziologinį-terminį stresą hipertermijos sąlygomis (Brazaitis ir kt., 2009; Brazaitis ir Skurvydas, 2010), tačiau sunku rasti tyrimų, nagrinėjančių kaip tai paveikia neuroraumeninę funkciją. M. Brazaitis ir A. Skurvydas (2010) nustatė, kad po 7 pasyvaus šildymo procedūrų (~44 oC vandenyje po 45 minutes), kurios buvo vykdomos kas antrą dieną 2 savaičių laikotarpyje, organizmas aklimavosi prie karščio, bet tai nepaveikė centrinio ir periferinio nuovargio MVJ-2min izometrinio krūvio metu hipertermijos sąlygomis. Mūsų atliktame tyrime buvo naudota unikali pasyvaus šildymo metodika (siekiama TREKT padidinti iki 39,5 0C, maksimalus šildymo procedūros laikas 120 min., šildymo procedūros... [toliau žr. visą tekstą] / Human adaptation to heat is comprehensive of a broad problem (Hori, 1978). The literature is rich in research of analyzing the influence of hyperthermia on neuromuscular function, after exercising in the heat (Nybo & Nielsen, 2001) or passive heating (Thomas et al., 2006; Todd et al., 2005). M. M. Thomas et al. (2006) ascertained that the increase to 39,5 oC of core temperature in passive heating, reduces maximal isometric force of plantar flexors and this is influence of the reduction on voluntary muscle activation from CNS. Earlier studies show, that high core temperature affects CNS and its ability to activate working muscles (Nybo & Nielsen, 2001; Todd et al., 2005). Heat acclimation occurs with reduced rectal temperature, heart rate, physiological strain index and increased sweat rate, which causes reduction in physiological-thermal stress in the hyperthermia (Brazaitis ir kt., 2009; Brazaitis ir Skurvydas, 2010), but it is difficult to find studies how this affects the neuromuscular function. M. Brazaitis & A. Skurvydas (2010) found out that after 7 passive heating procedures (in ~44 oC water, 45 minutes each), which was carried out every second day for two weeks, heat acclimation occurred, but did not change the central and peripheral fatigue during a 2-min MVC in hyperthermia. In our study, we used the unique passive heating technique (we tried to elevate rectal temperature to 39,5 0C, maximal passive heating time was 120 min., 16 days of passive heating procedure... [to full text]