Tiriamojo darbo tikslas - ištirti pagrindinių technologinių veiksnių (gaminant įvairius pieno produktus) įtaką chloramfenikolio suardymui ar jo sumažinimui. Lietuvoje daug dėmesio skiriama antibiotiko chloramfenikolio likučių aptikimui superkamame piene. Kadangi tai vienas iš stipriausių, plataus veikimo spektro, antibiotikų, todėl labai svarbu, kad per pieno produktus šis antibiotikas nepatektų į žmogaus organizmą. Vykdant šį darbą buvo ištirta ar chloramfenikolio koncentracija gali pasikeisti (sumažėti) veikiant įvairiems technologiniams veiksniams, kurie vykdomi gaminant pieno produktus. Paaiškėjo, kad pasterizacijos temperatūra nuo 63 iki 90°C neturėjo įtakos chloramfenikolio kiekiui. Jo koncentracija, prieš ir po temperatūrinio apdorojimo, nepakito. Išlaikymas pieno mėginių su chloramfenikoliu esant 92°C temperatūrai iki 15 min taip pat neturėjo įtakos jo koncentracijai. Pieno laikymas, atšaldžius, esant 8°C temperatūrai ir laikant iki 50val. neturėjo įtakos chloramfenikolio kiekiui. Struktūriniai pieno koloidinės sistemos pokyčiai, pieno mėginius užšaldant (-20°C) ir atšildant (+ 10°C), kurie dalinai gali vykti valgomųjų ledų gamybos metu, bei laikant ar transportuojant pieno mėginius prieš tyrimus, taip pat nepakeitė chloramfenikolio koncentracijos. Rauginant su raugais (Yomix 433, Yomix 860, XT 312) ir su atskiromis pieno rūgšties bakterijomis (Str. lactis, Str. thermophylus, L. acidophylus) pieno mėginius su chloramfenikoliu, nustatyta, kad jo koncentracija... [toliau žr. visą tekstą] / Great attention is paid to the detection of the leftover antibiotic chloramphenicol in the bought up milk in Lithuania. This antibiotic is amongst the strongest ones and is of a wide activity range. Therefore, it is of the utmost importance to prevent its access into the human organism through dairy products consumption. The concentration of the chloramphenicol was analyzed during the study. The analysis focused on whether the concentration can change, i.e. decrease, under the influence of various technological factors, which are set in action during the production of the dairy products. The results showed thai the pasteurization temperature (from 63°C to 90°C) had no impact on the amount of chloramphenicol as its concentration remained the same both prior and alter the temperature processing. Keeping the milk samples with chloramphenicol in the temperature of 92°C up to 15 minutes had no influence either. Furthermore, storing the cooled milk in the temperature of 8°C up to 50 hours did not have any effect upon the amount of chloramphenicol as well. Also, the structural changes of the milk colloidal system when freezing the milk samples (-20°C) and warming them up (f I ()"(.') did not cause any kind of alterations to the chloramphenicol concentration. The mentioned changes of the colloidal systems may partially happen during the storage and transportation of milk samples before the research and during the production of ice-cream. It was defined that when affecting the milk... [to full text]

Tyrimo tikslas buvo išanalizuoti maisto produktų užterštumą kai kuriomis A grupės farmakologiškai aktyviomis medžiagomis Lietuvoje. Darbo metu atlikta A grupės farmakologiškai aktyvių medžiagų patekimo į organizmą jų sukeliamą žalą bei kiekius maisto produktuose liečiančią mokslinę literatūrą. Aptartas farmakologiškai aktyvių medžiagų teisinis reglamentavimas LR bei ES, išanalizuoti 1998-2006 metų literatūroje rasti farmakologiškai aktyvių medžiagų monitoringo duomenys, bei 1998-1999 ir 2004-2006 metais sukauptų visų farmakologiškai aktyvių A grupės medžiagų stebėsenos rezultatai pagal maisto žaliavų grupes. Informacija ir tyrimų medžiaga gauti iš Nacionalinės veterinarijos laboratorijos ir atlikta jų statistinė analizė SPSS statistiniu paketu (SPSS Inc, 1995-2007). Analizuojant 1998-2006 metų A grupės farmakologiškai aktyvių medžiagų stebėsenos aprašomosios statistikos rezultatus nustatyta, kad daugiausiai mėginių ištirta ieškant chloramfenikolio likučių maisto produktuose (1271). Daugiausiai maisto produktų tyrimų nustatant A grupės medžiagas atlikta 2003 metais (1476). Per analizuojamą laikotarpį daugiausiai ištirta galvijienos (3024) ir kiaulienos (1069) mėginių, mažiausiai – medaus, avienos, triušienos, žvėrienos ir vandens mėginių. Daugumos A grupės medžiagų - stilbeno ir stilbeno produktų, antitiroidinių agentų, steroidų (išskyrus estradiolį ir testosteroną), rezorcilo rūgšties laktinų, beta-antagonistų zeranolio, farmakologiškai aktyvių junginių (chloramfenikolio... [toliau žr. visą tekstą] / The purpose of research was to analyze the contamination of food products with some pharmacologically active substances of group A in Lithuania. The work analyzed the getting of pharmacologically active substances of group A into the organism, the damage that they cause, and the scientific literature related to their amounts in the food products. The legal regulation of pharmacologically active substances in Lithuania and the EU was discussed, the monitoring data on the pharmacologically active substances found in the literature of the years 1998-2006 was analyzed together with the monitoring results of pharmacologically active substances of group A accumulated in 2004-2006, according to the groups of raw food materials. The information and research’s material was received from the National Laboratory of Veterinary and its statistical analysis was done with the help of SPSS statistical package (SPSS Inc, 1995-2007). While analyzing the results of the descriptive statistics of the monitoring of pharmacologically active substances of group A in the years 1998-2006, it was determined that the majority of samples were analyzed in search for the remains of chloramphenicol in the food products (1271). The majority of tests with food products determining the substances of group A was done in 2003 (1476). During the analyzed period the number of samples of cattle meat (3024) and pork (1069) was the biggest, while that of honey, lamb, rabbit, game and water was the smallest. The... [to full text]

Darbo metu atlikta A grupės farmakologiškai aktyvių medžiagų patekimo į organizmą jų sukeliamą žalą bei kiekius maisto produktuose liečiančią mokslinę literatūrą. Aptartas farmakologiškai aktyvių medžiagų teisinis reglamentavimas Lietuvoje bei ES. Išanalizuoti 2005-2011 metų literatūroje rasti farmakologiškai aktyvių medžiagų monitoringo duomenys ir aptariamaisiais metais A grupės medžiagų žaliaviniame piene, stebėsenos rezultatai. Informacija ir tyrimų medžiaga gauti iš Nacionalinės veterinarijos laboratorijos ir atlikta jų statistinė analizė SPSS statistiniu paketu (SPSS Inc, 1995-2007). Analizuojant 2005-2011 metų A grupės farmakologiškai aktyvių medžiagų aprašomosios statistikos rezultatus, nustatyta, kad iš viso buvo ištirti 114 889 mėginiai (žaliaviniame piene). Daugumos A grupės medžiagų likučių, tokių kaip stilbeno ir stilbeno produktų, antitiroidinių agentų, steroidų, rezorcilo rūgšties laktonų, beta-antagonistų aptariamuoju laikotarpiu žaliaviniame piene neaptikti. Aptikti chloramfenikolio ir nitrofurantoino likučiai. Chloramfenikolio nustatyta 2006 metais (2 mėginiai), 2008 metais (1 mėginys) ir 2011 metais (1 mėginys), o nitrofurantoinas buvo nustatytas 2008 metais (1 mėginys). Metai turi statistiškai reikšmingą (p=0,0001) chloramfenikolio likučiams žaliaviniame piene įtaką, tai rodo šių likučių tendencingą mažėjimą. Šių medžiagų aptikimas rodo, kad vyksta nelegalus jų naudojimas, kuris yra žalingas visuomenės sveikatai bei turi įtakos eksportui. / The legal regulation of pharmacologically active substances in Lithuania and the EU was discussed, the monitoring data on the pharmacologically active substances was analyzed with the monitoring results of pharmacologically active substances of group A accumulated in raw milk. The information and research’s material was received from the National Laboratory of Veterinary and its statistical analysis was done with the help of SPSS statistical package (SPSS Inc, 1995-2007). While analyzing the results of the descriptive statistics of the monitoring of pharmacologically active substances of group A in the years 2005-2011, it was determined that 114 889 samples were analyzed in search for group A pharmacological residues in raw milk. The remains of the majority of A group’s substances – stilbene and stilbene products, antithyroidal agents, steroids, resorcinol acid lactines, beta-antagonists were not found in raw milk analyzed in 2005-2011. During the monitored period the residues of chloramphenicol and nitrofurantoin were found in raw food material. The chloramphenicol residues were found in 2006 – 2 samples, in 2008 – 1 sample and in 2011 – 1 sample. And the nitrofurantoin residues were found in 2008 – 1 sample. That shows illegal use of these substances, which can cause problems on the public health and export as well. The single factor of year has a statistically significant influence (p=0,0001) on chloramphenicol residues in raw milk. It shows, that amounts of... [to full text]