Norėdami tiksliau apibrėžti terminių rodiklių savybes ir jų svyravimus, šalia mėnesio ir metų vidutinių temperatūrų, turime atsižvelgti ir į kitą, nemažiau reikšmingą klimatinį rodiklį, glaudžiai susijusį su bendromis terminėmis atmosferos savybėmis – oro temperatūros ekstremalumą. Šis darbas skirtas per metus užfiksuotiems ir jų ekstremalumą nusakantiems šilčiausiems ir šalčiausiems penkių bei dešimties dienų trukmės laikotarpiams. Šie terminiai rodikliai gali būti vertinami kaip geras klimato ekstremalumo indikatorius. Kitas svarbus šio darbo ypatumas – ilga analizuojamų duomenų seka. Kaip žinoma Vilniaus meteorologijos stoties seka apima laikotarpį nuo 1777 metų iki mūsų dienų. Taigi, ji leidžia įvertinti ekstremalių laikotarpių terminių rodiklių kaitos kryptį net per kelis šimtmečius. Darbo tikslas nustatyti šilčiausių ir šalčiausių laikotarpių oro temperatūros statistinius ir klimatinius rodiklius Vilniuje 1777 – 2005 m. Siekiant įgyvendinti šį tikslą apskaičiuotos kiekvienų metų šilčiausių ir šalčiausių penkiadienių bei dešimtadienių datos ir terminiai rodikliai tiriamu periodu, nustatytos jų kaitos tendencijos. Taip pat nustatyta kokios atmosferos cirkuliacijos sąlygos lėmė ekstremalios oro temperatūros laikotarpius, įvertinta kokią įtaką jų susiformavimui turėjo vienas iš svarbiausių Šiaurės pusrutulyje vykstančių atmosferos procesų – Šiaurės Atlanto osciliacija (NAO – angl. North Atlantic Oscillation). Paaiškėjo, kad šilčiausių metų laikotarpių oro temperatūros... [toliau žr. visą tekstą] / With the intention of defining the features of thermal indicators and their variations we have to consider not only average monthly and annual temperatures, but also other important indicator – the extreme of air temperature. This work is intended to analyze the warmest and the coldest five and ten day streaks through the year. The purpose of this analysis is to find out the statistical and climatic indicators of warmest and coldest streaks in Vilnius over the period 1777 – 2005. Such tasks were set trying to implement this purpose: to find out the warmest and coldest five and ten day streaks dates and thermal indicators of each year, their long-term fluctuation tendencies and the atmospheric circulation conditions, which determined these periods, to estimate the influence of North Atlantic Oscillation (NAO) to the periods of the extreme air temperatures. Linear trends, moving averages and correlations of these parameters were analyzed. It turned out, that air temperature trends of the warmest periods are decreasing. The air temperature of five days periods was decreasing 0,0052°C/year, ten days periods – 0,0062°C/ year. Opposite tendencies were observed during the cold season. Linear trends of the coldest streaks were increasing, the air temperature of five days periods increased 0,009°C/year, ten day periods – 0,0072°C/year. These trends exceed statistical significance level. The amplitudes of the temperature between the warmest and the coldest periods decreased about 3,1°C... [to full text]

Tarpvyriausybinė klimato kaitos komisija pažymi, kad nuo XX a. pradžios planetos oro temperatūra pakilo 0,7oC, Europoje – 1oC. Per XXI a. ji gali padidėti dar 1,5–5,5oC. Didžiausią neigiamą poveikį papr. pušiniam pjūkleliui daro aukšta ( + 27 - + 31 0C) oro temperatūra ir padidėjęs kritulių kiekis. Didžiausią poveikį pušinio pelėdgalvio sunykimui turėjo šalnos bei krituliai (liūtis, kruša). Didelę žalą pušinio verpiko populiacijos gausumui turėjo stichinė-ekstremali aktyvios augalų vegetacijos laikotarpio šalna. Verpiko vienuolio populiacijos gausumui turėjo įtakos 1982 m. vietinė stichinė sausra. O 1996 m. populiacijos mažėjimą galima sieti su dideliu miško gaisringumu, metų pradžioje užfiksuotu speigu (-33 0C), bei rudens šalnomis rugsėjo viduryje (-6 0C). / The IPCC notes that the twentieth century. the beginning of the planet's surface temperature has increased by 0,7 ° C in Europe - 1 º C.. In the twenty-first century. It may be increased by 1,5 to 5,5 °. The greatest negative impact on compressor. for half saw blade makes the high (+ 27 - + 31 0C) temperatures and increased rainfall. The greatest impact can withstand destruction had frost and precipitation (rain, hail). Significant damage to the pine lappet population abundance had extreme natural-active vegetation period of frost. In the population significantly reduced the use of sanitary protection. Nun Moth in the population affected in 1982 local drought. And in 1996 population decline may be associated with a large forest fire, ice, beginning of the year (-33 0C), and autumn frosts in mid-September (-6 0C.).

Santrauka Darbo apimtis 52 puslapiai, įskaitant 39 paveikslėlius ir 4 lenteles. Informacijos šaltinių sąraše 35 šaltiniai. Darbo pradžia 2007 09 01, pabaiga 2009 05 28. Tyrimų objektas. Trijų tipų karvidžių mikroklimatas: apšiltintu stogu 400 vietų boksinė karvidė; šalta 240 vietų boksinė karvidė, bei 130 vietų su perdengimu pusiau gili karvidė. Tyrimų tikslas – įvertinti įvairiai apšiltintų karvidžių mikroklimatą šiltuoju ir šaltuoju metų laikotarpiu, bei nustatyti šilumos nuostolius tvartuose. Išnagrinėjus literatūroje paskelbtus tyrimų duomenis galima daryti išvadą, norint, kad gyvulių produktyvumas būtų didžiausias, o pašarų sąnaudos – mažiausios, karvidėje optimali rekomenduotina temperatūra turi būti nuo -7 iki +24 oC. Tačiau mokslininkų nustatyta, kad jei gyvulius gerai šersime ir jie bus produktyvūs, tai minus 15 oC ir dar žemesnė temperatūra nėra pavojinga. Šiltuoju metų laikotarpiu tyrimais nustatyta, kad karvidžių mikroklimato parametrai buvo optimalūs ir neviršijo rekomenduojamų normų, o šaltuoju metų laikotarpiu santykinis oro drėgnis 15,3 % viršijo optimalius mikroklimato reikalavimus, o ypač didelis buvo iki 95 % apšiltintoje pusiau gilioje karvidėje. To priežastis, kad norint palaikyti tvarte aukštesnę temperatūrą buvo per daug pridaryti vėdinimo kanalai. Apskaičiavus šilumos nuostolius karvidėse nustatėme, kad didžiausi šilumos nuostoliai būna su pašalinamu iš patalpos oru (81 % nuo bendrų nuostolių). / Summary Scope of work pageis 52, including 39 pictures and 4 tables. The information sources listed 35 sources. Beginning in 2007 09 01, the end of 2009 05 28. Work item. Three types of cowsheds microclimate: warm roof of 400 seats box cowshed; cold of 240 seats box cowshed, and 130 seats with a semi-deep reroof cowshed. The aim - evaluate the warm various cowsheds microclimate warm and cold seasons, and to determine the heat losses from stables. The examination of the literature published research data it can be concluded for that animal productivity is highest, while feed costs - the minimum, recommended cowshed optimum temperature must be between -7 to +24 oC. However, researchers found that if the stock is well feeder, and they will be productive, it is minus 15 ° C and lower temperatures are not dangerous. In warm season during the research found that cowsheds microclimatic parameters were optimized and did not exceed the recommended rate, and cold season period, the relative humidity is 15,3% above the optimum microclimatic requirement, in particularly was high up to 95% in the warm semi-deep cowshed. The reason that, in order to maintain a higher temperature in the stables during impose a lot of ventilation ducts. Calculated heat loss cowsheds found that the maximum heat loss is to be with removable from the room air (81 % of the total losses).