Biologinė įvairovė pripažįstama neįkainojama visos žmonijos vertybe, todėl jos išsaugojimas laikomas viena svarbiausių kiekvienos valstybės ir Pasaulio bendrijos aplinkos apsaugos politikos uždavinių. Darbe nagrinėjamas biologinės įvairovės išsaugojimas Lietuvoje. / Biological diversity is recognized as priceless worth of heritage of all mankind, and therefore its preservation is considered as one of the main priorities of the state policy of environment protection.

Poveikio aplinkai vertinimas – tai planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procesas. Viena iš šio proceso dalių – tai ekologinis vertinimas, kurio metu nustatomas projekto poveikis gyviesiems aplinkos komponentams – biologinei įvairovei. Poveikio vertinimo procedūros reglamentuojamos ES ir Lietuvos Respublikos įstatymų, tačiau reikalavimai truputį skiriasi. Siekiant nustatyti trūkumus dabartinėje metodikoje buvo išnagrinėti automobilinių kelių ir geležinkelių vystymo projektų poveikio vertinimo dokumentai. Pastaruoju metu intensyvi kelių vystymo ir infrastruktūros renovacija sukelia buveinių fragmentaciją, trikdo rūšis, padidina triukšmą, sukelia kitus neigiamus poveikius. Susidarančių poveikių vertinimo kokybė išnagrinėta remiantis Europoje pripažintomis Jungtinės karalystės mokslininkų parengtomis poveikio biologinei įvairovei vertinimo metodikomis ir rekomendacijomis. / Environment Impact Assessment can be described as evaluation process of impacts of human activities on environment. Ecological Impact Assessment provides more particular analyze of effects on living organisms& biodiversity. The procedures of Assessment are regulated by EU and Lithuanian laws, which slightly differ in structure and requirements. Hence the outputs of biodiversity impact assessment of road schemes were analyzed in order to identify existing gaps in the assessment methods. Recent development trends of ring roads of major cities in Lithuania and railways reconstruction results in habitat fragmentation, species disturbance, visual intrusion and other negative effects on environment. The study results show that there is still a huge lack of appropriate knowledge and methods for impact evaluation. The recommendations for improved impact assessment are based on the experience of UK authors.

Darbo tikslas: ištirti stambios negyvos medienos pasiskirstymo dėsningumus lapuočių miškuose. Darbo objektas: Tyrimai atlikti Biržų girios lapuočių medynuose. Darbo metodai: Atrankiniai tyrimai atlikti Biržų girios lapuočių miškuose. Darbo rezultatai: Daugiausiai Biržų girioje lapuočių medynuose sausuolių rasta jaunuolynuose – 11 vnt., o virtuolių brandžiuose medynuose – 45 vnt. ir 3 vnt. sausuolių. Jaunuolynuose virtėlių rasta 26 vnt. Pribręstančiuose medynuose virtėlių – 37 vnt., sausuolių – 6 vnt. Pusamžiuose medynuose virtėlių – 41 vnt., o sausuolių – 7 vnt. Apskaičiavus Biržų girios lapuočių medynų stambios negyvos medienos tūrius 0,625 ha didžiausią kiekį sukaupę brandūs medynai – 15,66 m3, o mažiausiai jaunuolynai – 10,78 m3 . Viename hektare jaunuolynuose stambios negyvos medienos. / The aim of the work – To investigate the major spatial patterns of dead wood of deciduous forests. Object of the work – The object of study was carried out Biržų deciduous forest stands. Methods of the work – Selected studies were carried out Biržų forest of deciduous forests. The results of the work – Most deciduous forest stands Biržų dead found in young - 11 pcs., And virtuolių mature stands - 45 pcs. and 3 units. dead. In young logs found in 26 pieces. Mature stands logs - 37 pcs., Dead - 6 pcs. A middle-aged stands logs - 41 pcs., And the dead - 7 units. Calculation Biržų forest hardwood stands of large volumes of dead wood 62.5 reparing maximum amount of accumulated mature stands - 15.66 m3 and the least young stands - 10.78 m3. One hectare of young stands of large dead wood - 17.24 m3, premature -20.86, -24.52 m3 half-life and mature - 25.05 m3.

Magistro darbe tiriama paliktų biologinės įvairovės medžių atsparumas neigiamiems aplinkos veiksniams. Darbo objektas – pušies biologinės įvairovės medžiai paliekami kirtavietėse, Veisiejų miškų urėdijos miškuose. Darbo tikslas – ištirti kirtavietėje paliekamų pušies biologinės įvairovės medžių atsparumą neigiamiems aplinkos veiksniams ir jų išlikimo priklausomybę nuo medžių ir aplinkos sąvybių. Darbo metodika – Lauko tyrimų metu surinkta informacija apie Veisiejų miškų urėdijose plynas kirtavietes ir jose biologinei įvairovei paliktus medžius. Iš kiekvienų plynais kirtimais kirstų kirtaviečių buvo pasirinktos 42 kirtavietės. Atliekant tyrimą buvo bandyta išaiškinti atskirų medžių atsparumą aplinkos poveikiui, priklausomai nuo jų individualių ir aplinkos savybių. Buvo mėginama apskaičiuoti žuvusių medžių dalį, priklausomai nuo kirtavietės reljefo, augavietės sąlygų ir dirvos įdirbimo. Darbo rezultatai – Per tiriamą 2003-2005 metų laikotarpį vidutinis paliktų medžių skaičius plynose kirtavietėse viename hektare išaugo 1,1 karto, bet jų vidutinis skersmuo sumažėjo. Vadinasi su kiekvienais metais buvo paliekama vis daugiau, bet smulkesnių medžių. Tačiau geriausiai – išlieka stambios 51-60 cm skersmens pušys. Daugiausia pušų žuvo 20- 30 cm skersmens. Geriau išlieka grupėmis paliekami medžiai nei medžiai paliekami pavieniui. Didelę reikšmę medžių išlikimui turi vėjas – apie trekštadalį žuvusių medžių žuvo dėl vėjo, buvo nulaužti, juos galima vadinti potencialų negyvos medienos... [toliau žr. visą tekstą] / The Master thesis analyzes the resistance of the trees reserved for biodiversity to the negative environmental factors. Object of the work: the pine trees which are reserved for biodiversity in the clear-cut areas of the forestry of Veisiejai. Aim of the work: to research the resistance to the negative environmental factors of the pine trees left in the stalls for biological diversity and to determine their dependence on the trees and environmental conditions. Methods of work: The data about the clear-cut areas of the forestry of Veisiejai and the trees left in those stalls for biological diversity were collected during the field research. Out of the numerous clear-cut areas 42 were selected to participate in the research. The attempt was made to evaluate the resistance of particular trees to the environmental factors depending on the individual characteristics of the trees and the environmental conditions. An effort was made to count the perished trees depending on the conformation of the stall, the conditions of the setting and the preparation of the land. Result of the work: The average number of reserved trees in the clear-cut areas increased 1.1 times per hectare during the researched period of 2003-2005, but the average tree trunk diameter decreased. This signifies that each year more trees were reserved, but the reserved trees were thinner. However, the most resistant are the thick pine trees, with the trunk diameter of 51-60 cm. Most of the pine trees which... [to full text]

Biological diversity - means the variability among living organisms from all sources including, inter alia, terrestrial, marine and other aquatic ecosystems and the ekological complexes of which they are part; this includes diversity within species, between species and ecosystems, as Biological Diversity Convention says. In this work was made analysis of forest data of State Forest Enterprise of Kaisiadorys, Buda forest district. Atention was paid to the forest elements that can promote biological diversity. The archive data of managment (1977,1987,1996,2003 years)of Buda forest district used for assessment. Stand species diversity was analyzed using Number of species, Diversity, Proportionality and Dominance indexes. Thestand diversity dynamics of the Buda forest district was analyzed accordind to these indexes. There also were analyzed Species of Data Red Book of Lithuania of forest district, reserves teritories and key habitat teritories of Buda forest district.That supported to mark 2 teritories of Great biodiversity and 8 hotspots of biological diversity on the map of analyzed forest district.

Magistro darbe vertinama medynų įvairovė biologinės įvairovės požiūriu ir nustatomos teritorijos palankiausios biologinei įvairovei ir jos apsaugai. Darbo objektas – VĮ Dubravos mokomosios eksperimentinės miškų urėdijos Vaišvydavos girininkijos teritorija. Darbo tikslas - įvertinti Vaišvydavos girininkijos medynus biologinės įvairovės požiūriu ir nustatyti palankiausios biologinei įvairovei ir jos apsaugai teritorijas. Darbo metodai – 1958 m., 1978 m., 1988 m. ir 2003 m. miškotvarkų duomenų analizavimas ir nustatytų medynų rūšinės įvairovės rodiklių vertinimas bei, remiantis girininkijoje esančiomis saugomomis teritorijomis, kertinėmis miško buveinėmis ir retomis rūšimis, charakterizuojama girininkijos biologinė įvairovė ir nustatomos jos koncentracijos vietos. Darbo rezultatai. Atlikus tyrimus nustatyta, kad Vaišvydavos girininkijai tenkančio Dubravos girios masyvo dalyje 1958 m. augo 10, 1978 m. – 12, o 1988 – 2003 m. 13 medžių rūšių. Tai lėmė liepos, tuopos, klevo ir pocūgės atsiradimas medynuose. Nuo 1958 m. iki 1988 m. spygliuočių kiekis medynų sudėtyje didėjo, o nuo 1988 m. užfiksuotas spygliuočių sumažėjimas – jų kiekis medynų sudėtyje sumažėjo 3,6 %. Nagrinėtų įvairovės, proporcingumo bei vyravimo rodiklių dinamika rodo medynų rūšinės įvairovės mažėjimą iki 1988 m. ir didėjimą po 1988 m. Nagrinėjant atskirų augaviečių medynų rūšinės įvairovės dinamiką 1958 – 2003 m., pastebėta, kad didžiausia rūšinė įvairovė buvo Nc, Lc, Ld ir Uc augavietėse. Sudarant palankių... [toliau žr. visą tekstą] / There were estimated stand biodiversity and made biodiversity hotspots network was main object of the master work. The object of the work – Vaišvbydava forest districkt in Dubrava experimental educational state forest enterprise. The aim of the study – to estimate forest stand by biological diversity indexes and to establish the best spots to maintainig the biodiversity in Vaišvydava forest district. Working methods - forest management and data analysis of the stand species diversity indices of 1958, 1978, 1988, and 2003 years, the analysis of preservation territories, key habitats and rare and endangered species, and made biodiversity hotspots network. Study results - Number of trees in the stand in 1958 was 10 and in 1978 years was 12, 1988 and 2003 – 13. This led to the origin of july, poplar, maple and Douglas-fir. Diversity and Proportionality indexes decreased in 1958 – 1988 years period and was increasing in period from 1988 to 2003 years. Dominance index increased in 1958 – 1988 years, because the dominance of the pine and spruce in the stand and was increasing. But the same index was decreased in 2003 years. That happened because the invasion of the Ips typographus to the stands of spruces, and may be influenced in now a day’s politics of silverculture in Lithuania. It means that diversity of stand species is increasing, though it was decreased from 1958 to 1988 years. There were found 12 species of Data Red Book of Lithuania in Vaisvydava forest district, 1... [to full text]

Magistro baigiamajame darbe išanalizuotas ir įvertintas Biologinės įvairovės konvencijos įgyvendinimas Lietuvoje, iškeltos Biologinės įvairovės konvencijos įgyvendinimo Lietuvoje problemos bei pateikti siūlymai, kaip pagerinti Biologinės įvairovės konvencijos įgyvendinimą Lietuvoje. Pirmoje darbo dalyje analizuojami LR ratifikuotų konvencijų, susijusių su biologinės įvairovės apsauga, priėmimo ir įgyvendinimo principai bei pagrindiniai bruožai. Antroje dalyje nagrinėjami Biologinės įvairovės konvencijos tikslų įgyvendinimo ypatumai pasaulyje ir Europos Sąjungoje. Trečioje dalyje pateikiama Biologinės įvairovės konvencijos įgyvendinimo Lietuvoje analizė ir vertinimas. / In this Master thesis, the implementation of the Convention on Biological Diversity in Lithuania has been analysed and evaluated, problems of the implementation of the Convention on Biological Diversity in Lithuania have been raised and suggestions how to improve the implementation of the Convention on Biological Diversity in Lithuania have been presented. In the first part of the thesis, the principles of adoption and implementation and the main features of the conventions related to the protection of biodiversity and ratified by the Republic of Lithuania have been analysed. In the second part of it, the implementation peculiarities of the objectives of the Convention on Biological Diversity in the world and in the European Union have been investigated. In the third part, the analysis and evaluation of the implementation of the Convention on Biological Diversity in Lithuania have been presented.

Magistro darbe tiriama paliktų biologinei įvairovei medžių plyno kirtimo biržėse būklė ir išlikimas. Darbo objektas – plyno kirtimo biržės ir jose palikti biologinės įvairovės medžiai. Darbo tikslas – nustatyti plynose kirtavietėse paliekamų biologinės įvairovės medžių būklę, rūšinę sudėtį, kiekį ir pasiskirstymą bei išlikimą kirtavietėje. Darbo metodika – atliekant tyrimą, dėmesys buvo kreipiamas į du skirtingus parametrus. Pirmiausia buvo išsiaiškintas atskirų medžių atsparumas aplinkos poveikiams, priklausomai nuo jų individualių savybių. Kitas tyrimas, kuriame buvo apskaičiuota žuvusių medžių dalis kirtavietėje, priklausomai nuo kirtavietės parametrų ir medžių išsidėstymo joje. Darbo rezultatai – Plynose kirtavietėse vidutiniškai paliekama 11 medžių hektare, iš kurių per pirmuosius šešerius metus 14 procentų žūsta. Didėjant kirtavietės dydžiui bendras išlikimo procentas mažėja. Geriau išlieka grupėmis paliekami medžiai nei medžiai paliekami pavieniui. Didelę reikšmę medžių išlikimui turi vėjas - du trečdaliai žuvusių medžių žuvo dėl vėjo, buvo išversti arba nulaužti. Didžiausią poveikį vėjas turi medžiams, kurių paviršinė šaknų sistema, ir medžiams, kurių storio ir aukščio santykis mažesnis. Didėjant atstumui nuo kirtavietės krašto, dėl didesnio vėjo poveikio, medžių išlikimas mažėja. Atskirų medžių rūšių išlikimas priklauso nuo augavietės atitikimo medžių rūšiai ir paliekamų medžių individualių parametrų. Atrenkant paliekamus biologinei įvairovei medžius didesnis... [toliau žr. visą tekstą] / The master thesis presents evaluation of the trees condition and ability to survive, which are left for biological diversity in the clear cutting areas. Object of the work – trees left for biological diversity in clear cutting areas Aim of the work – to evaluate the condition, variety, quantity and layout of the trees, left for biological diversity in clear cutting areas. Methods of work- attention were paid to two different indicates: first, it has been investigated trees ability to resist environmental factors, depending on individual aspects of each tree. Second, it has been investigated area of coppice, where it was examined fraction of dead trees depending of trees layout and different factors in the coppice. Result of the work – there are approximately eleven trees left in each hectare and 14 percent of them do not survive during the first 6 years. The more the coppice expands the less possibility of tree to survive. The trees are more likely to survive when they are left in groups rather than on their own. The wind has important implication to the trees; two thirds of the trees get destroyed by the wind. The trees that are mostly in danger due to the wind are the ones that have roots spread out close to the ground surface and which have a reduced diameter and height ratio. Trees that are in the middle of the coppice have an increased risk to die from wind. Various trees survive depending on the type of the tree specification and its environmental... [to full text]

Magistro darbe tiriama paliktų biologinei įvairovei medžių Prienų miškų urėdijoje plyno kirtimo biržėse būklė. Darbo objektas – Prienų miškų urėdijos plyno kirtimo birž��s ir jose biologinei įvairovei palikti medžiai. Darbo tikslas – Įvertinti 2002-2006 matų laikotarpyje biologinei įvairovei paliktų medžių Prienų miškų urėdijos plyno kirtimo biržėse būklę. Darbo metodika – surinkta informacija apie Prienų miškų urėdijoje plynų kirtimų biržes ir jose biologinei įvairovei paliktus medžius. Iš kiekvienų 2002 – 2006 metais plynais kirtimais kirstų biržių buvo pasirinkta po 10 biržių. Pasirinktose plyno kirtimo biržėse buvo įvertinti biologinei įvairovei paliktų medžių būklė pagal šiuos rodiklius: medžių būklė, lajos defoliacija ir medžių pažeidimai. Darbo rezultatai – Nuo 2002 iki 2006 metų vidutinis paliktų medžių skaičius plyno kirtimo biržėse viename hektare išaugo 1,5 karto, bet jų vidutinis skersmuo sumažėjo. Vadinasi su kiekvienais metais buvo paliekama vis daugiau, bet smulkesnių medžių. Medžių lajų vertinimo duomenimis, medžių būklė yra nepatenkinama, o to priežastis gali būti staigus pavienių medžių augusių medyne atidengimas, dėl ko neprisiteikę augti atviroje vietoje medžiai nusilpo. Tyrimo metu nustatyta, kad apie ketvirtadalį medžių iš biologinei įvairovei paliktų medžių galima vertinti, kaip potencialų negyvos medienos šaltinį plynose biržėse. Artimoje ateityje šie medžiai pasitarnaus daugeliui miško ekosistemos organizmų egzistavimui. / The master thesis presents evaluation of the condition of the trees, left fot biological diversity in clear cutting areas of Prienai forestry region. Object of the work – trees left for biological diversity in clear cutting areas of Prienai forestry region. Aim of the work – to evaluate the condition of the trees, left fot biological diversity in clear cutting areas of Prienai forestry region in the period of 2002-2006. Methods of the work – 10 clear cutting areas from each of smooth wood areas, felt in Prienai forestry region of the period of 2002-2006, were selected for investigation. Each of the left trees was estimated according to the following indicates: condition of trees, crow defoliation and injuries of trees Results of the work – In 2002-2006 period mean number of trees decreased, but mean diameter of trees increased. Almost ¼ of trees died in offer the first year. Left trees for biological diversity had higher defoliation of crowns.

Magistro darbe tiriama paliktų biologinei įvairovei medžių Šilutės miškų urėdijoje plyno kirtimo biržėse būklė. Darbo objektas- Šilutės miškų urėdijos plyno kirtimo biržėse palikti biologinei įvairovei medžiai. Darbo tikslas- ištirti 2003- 2007 metų laikotarpyje biologinei įvairovei paliktų medžių Šilutės miškų urėdijos plyno kirtimo biržėse būklę. Darbo metodika- surinkti informaciją apie Šilutės miškų urėdijoje plynų kirtimų biržėse ir jose biologinei įvairovei paliktus medžius. Iš kiekvienų 2003-2007 metais plynais kirtimais kirstų biržių buvo pasirinkta 10 biržių. Pasirinktose plyno kirtimo biržėse buvo įvertinti biologinei įvairovei paliktų medžių būklė pagal šiuos rodiklius: medžių būklė, lajos defoliacija, medžių pažeidimai, medžių skersmuo. Darbo rezultatai- nuo 2003 iki 2007 metų vidutinis paliktų medžių skaičius plyno kirtimo biržėse viename hektare padidėjo, o skersmenys skirtingi. Kiekvienais metais buvo paliekama vis daugiau medžių. Medžių lajų vertinimo duomenimis, medžių būklė yra nepatenkinama, o to priežastis gali būti staigus pavienių medžių augusių medyne atidengimas, dėl ko neprisitaikę augti atviroje vietoje medžiai nusilpo. Tyrimo metu nustatyta, kad apie ketvirtadalį medžių iš biologinei įvairovei paliktų medžių galima vertinti, kaip potencialų negyvos medienos šaltinį plynose biržėse. Ateityje šie medžiai pasitarnaus daugeliui miško ekosistemos organizmų egzistavimui. / Biodiversity is the variation of life forms within a given ecosystem, biome or for the entire Earth. The object of this research is the condition of trees left for biodiversity in the birch‘s open fields of Šilute‘s forest district. The aim of the paper was the following: to prepare the methodology and state the object; to make the research of the condition of trees left for biodiversity; to analize the condition of those tress according to thier diametre. The objekto f this research is the condition of tress in open field of Šilute‘s forest district which were left for biodiversity.