Summary Research aim is to analyze and assess efficiency and quality of forestry management in country. Tasks: 1. To analyze management data in Lithuanian forests enterprises. 2. To analyze efficiency and quality of forestry management in country. 3. Assess efficiency and quality of forestry management in Lithuanian forests enterprises. Research subject - Lithuanian forests enterprises. Study methods are statistical and analysis documents methods. The poll was quiz by made scheme: forestry technological, forestry economical and forestry social efficacy. Analyzing efficiency and quality of forestry management was definite that the best technological intensity of forestry is in Dubravos forest enterprise. In Druskininkų forest enterprise economical effectiveness is the best from Lithuanian forests enterprises. The social forestry efficiency in Dubravos forest enterprise is the best. From all Lithuanian forests enterprises 29 percents of forests enterprises management are efficiency, in 64 percents of forests enterprises - management efficiency is sufficient and in 7 percents of forests enterprises management efficiency are not sufficient. Keywords: management, efficiency, quality, forest enterprise, input, output.

Darbo objektas – Miškų urėdijų veiklos finansiniai ir socialiniai rezultatai. Darbo tikslas – atlikti visuomeninio intereso užtikrinimui skiriamų miškų urėdijų išlaidų ekonominę analizę. Darbo metodai – skaičiuojami pagrindiniai finansiniai rodikliai. Visi šie rodikliai skaičiuojami dviem variantais – pagal faktinius finansinius įmonių rezultatus bei atsižvelgiant į miškų urėdijų daromas išlaidas visuomeniniam interesui tenkinti. Darbo rezultatai. Vidutinis miškų urėdijų grynasis pelningumas per 2002 – 2009 metų laikotarpį, vertinant visas urėdijų pajamas ir išlaidas, siekė 5 %, veiklos pelningumas - 7 %, pelnas, tenkantis vienam darbuotojui - 4625 Lt, pelnas, tenkantis 1 ha valstybinės reikšmės miškų - 22 Lt. Atsižvelgus į miškų urėdijų išlaidas visuomeninio intereso užtikrinimui, pelningumo rodikliai padidėja ir siekia: grynasis pelningumas - 7 %, veiklos pelningumas - 8 %, pelnas, tenkantis vienam darbuotojui - 5928 Lt, pelnas, tenkantis 1 ha valstybinės reikšmės miškų - 28 Lt. / The object of this paper is the results of the financial and social activities of the forest enterprises. The purpose of this paper is to carry out the analysis of expenses to ensure the public interest. Working methods of this paper is to calculate the key financial indicators. These financial indicators are calculated according to the actual financial results and expenses to ensure the public interest. Results. After the assessment of all income and expenses it was found out that during the period 2002 – 2009 the average net profitability reached 5 per cent, the operating profit margin was 7 per cent, the profit per employee was 4625 litas and the profit per hectare in a state forest was 22 litas. Taking into account the costs of the forest enterprises to ensure the public interest the profitableness increases and the profitability ratios are as follow: Net profit margin is 7 per cent, operating profit margin is 8 per cent, profit per employee is 5928 litas, profit per hectare in a state forest is 28 litas.

2008 metais Kauno miškų urėdijoje atkurta 236,8 ha miško želdinių ir žėlinių, o apsaugota repelentais 97,8 ha. Iš to galima spręsti, kad nevisi miško želdiniai ir žėliniai yra apsaugoti nuo neigiamo elninių žvėrių poveikio. Apdoroti repelentais miško želdiniai ir žėliniai sudaro 41 % nuo visų įveistų miško želdinių ir žėlinių. Dar 8,7% miško želdinių ir žėlinių buvo apsaugota panaudojant tvoras, taip pat apie 2% panaudojant individualias apsaugos priemones. Iš to galima spręsti, kad buvo įveista 236,8 ha miško želdinių ir žėlinių, iš kurių 56,9% buvo apsaugota įvairiomis apsaugos priemonėmis nuo neigiamo elninių žvėrių poveikio. 2009 metais Kauno miškų urėdijoje atkurta 201,6 ha miško želdinių ir žėlinių, o apdorota repelentais 115,2 ha. Tai sudaro 57,1% nuo visų įveistų miško želdinių ir žėlinių ploto ir palyginus su ankstesniais metais galima spręsti jog jaunuolynų apsauga nuo elninių žvėrių padidėjo. Tuo pačiu 6,6% miško želdinių nuo bendro atkurtų želdinių ploto buvo apsaugota panaudojant vielos tinklą ir 2,9% miško želdinių ir žėlinių apsaugota panaudojant individualias apsaugos priemones. 2009 metais Kauno miškų urėdijoje įveista 201,6 ha miško želdinių ir žėlinių iš kurių 73,6 % apsaugota įvairiomis apsaugos priemonėmis nuo neigiamo elninių žvėrių poveikio. / In 2008 there were afforested 236,8 ha of forest land Kaunas State Forest Enterprise, both naturally and artificially. Among them 97,8 ha were covered by repellents. This shows, that not all artificially and naturally afforested plots were protected from negative impact of deer animals. Covered by repellents plots compose 41% from all afforested plots. Another 8,7% of afforested plots were fenced, yet 2% were protected by using of individual protective measures. This shows, that out of total afforested area (236,8 ha), 56,9% were protected by using different protective measures to avoid negative impact, caused by deer species. In 2009 there were afforested 201,6 ha of forest land Kaunas State Forest Enterprise, both naturally and artificially. Among them only 115,2 ha were covered by repellents. It compose 57,1% of all afforested areas. Comparing this with previous years, conclusion could be made, that protection from browsing and striping of young stands has increased. As well 6,6% of total afforested area were fenced, and 2,9% were protected by using individual protective measures. In total there were afforested 201,6 ha in Kaunas State Forest Enterprise during 2009, 73,6% of them were protected by using different protective measures to avoid negative impact, caused by deer animals.

The aim of the research. To investigate the possibilities of adaptation regarding to methods of performance evaluation using multicriteria interaction of Inputs and Outputs in State Forest Enterprises. The tasks: 1) to make analysis of annual reports of State Forest Enterprises: 2) to prepare the primary system of indices representing the performance of State Forest Enterprises; 3) to implement the survey of experts regarding the preparation of primary system of indices; 4) to analyze the interaction of Inputs and Outputs in the primary system of indices; 5) to prepare the integrated system of indices representing the performance of State Forest Enterprises; 6) to analyze the interaction of Inputs and Outputs in the integrated system of indices; 7) to analyze the results of multicriteria interaction of Inputs and Outputs concerning the performance in State Forest Enterprises. Novelty. The system of indices representing performance of State Forest Enterprises were build, also, the weights of indices were determined. The modified Data Envelopment Analysis method for performance evaluation of State Forest Enterprises was improved. Chosen methods of multicriteria interaction of Inputs and Outputs enabled to evaluate the performance of State Forest Enterprises by distinct aspects. Scientific and practical significance. The investigations of performance of State Forest Enterprises using multicriteria interaction of Inputs and Outputs could be used as decision support system in... [to full text] / Tyrimo tikslas. Ištirti daugiarodiklės išteklių ir rezultatų sąveikos analizės metodų galimybes miškų urėdijų veiklos efektyvumui vertinti. Tyrimo uždaviniai: 1) atlikti miškų urėdijų metinių ataskaitų analizę; 2) parengti pirminę miškų urėdijų veiklą apibūdinančių rodiklių sistemą; 3) atlikti miško ūkio ekspertų apklausą dėl pirminės rodiklių sistemos; 4) išanalizuoti pirminės rodiklių sistemos išteklių ir rezultatų sąveiką; 5) parengti sustambintą miškų urėdijų veiklą apibūdinančių rodiklių sistemą; 6) išanalizuoti sustambintų rodiklių sistemos išteklių ir rezultatų sąveiką; 7) atlikti miškų urėdijų veiklos vertinimo pasirinktais metodais rezultatų analizę. Darbo naujumas. Parengta miškų urėdijų veiklą apibūdinančių rodiklių sistema, nustatyti tų rodiklių svoriai. Pritaikytas modifikuotas duomenų gaubtinės analizės metodas. Daugiarodiklės išteklių ir rezultatų analizės metodų įvairovė įgalino miškų urėdijų veiklą vertinti įvairiais aspektais. Praktinė darbo vertė. Miškų urėdijų veiklos tyrimai daugiarodiklės išteklių ir rezultatų sąveikos analizės pagrindu gali būti panaudoti kaip sprendimų paramos sistemos dalis valdant valstybinį miško ūkį. Šiame darbe ekspertų apklausos, šiuolaikinių matematinių metodų ir ankstesnių tyrimų pagrindu siekiama naujai pažvelgti į valstybinių miškų urėdijų veiklos analizę, didžiausią dėmesį skiriant bendrajai rodiklių sistemai, taip pat jų svorių problemai bei išteklių ir rezultatų sąveikai taikant daugiarodiklius vertinimo metodus.

Baigiamajame darbe tiriama bebrų įtaka VĮ Vilniaus miškų urėdijos medynams. Darbo objektas – Vilniaus miškų urėdijos girininkijų miškuose esanti bebrų populiacija ir jų įtaka aplinkai. Darbo tikslas – išanalizuoti ir įvertinti bebrų įtaką medynams VĮ Vilniaus miškų urėdijos miškuose. Tikslui įgyvendinti buvo iškelti tokie uždaviniai: 1. Nustatyti bebrų gausą ir tankį Vilniaus urėdijos miškuose. 2. Nustatyti bebraviečių pasiskirstymą urėdijos girininkijų miškuose. 3. Įvertinti bebrų poveikį medynams. Darbo metodai – literatūros analizė, bebraviečių įvertinimas, bebrų veiklos žymių analizė – fotofiksacija. Naudojama kartografinė medžiaga, miškotvarkos duomenys, atliekama bebrų apskaita, vertinamas poveikis medynams. Išsamesni bebrų populiacijos būklės ir veiklos tyrimai atlikti VĮ Vilniaus miškų urėdijos dvylikos girininkijų teritorijose 2012 – 2014 metų rudenį, žiemą ir pavasarį. Pirminiai duomenys apie bebraviečių išsidėstymą, klasifikaciją, įtaką aplinkai buvo renkami iš miškininkų bei miškotvarkos pateiktos informacijos. Tai buvo tikslinama natūroje, ieškomos naujos bebravietės. Darbo rezultatai. Atlikus tyrimą nustatyta, kad Vilniaus urėdijos miškuose yra 67 bebravietės. Apie du trečdalius bebrų šeimų įkuria naikintinas bebravietes melioracijos kanaluose, pelkėse – ketvirtadalis toleruotinų bebraviečių, o likusios – upelių ir upės šlaituose. Dėl bebrų veiklos urėdijos urėdijos miškuose medienos nuostoliai per penkerius metus sudarė 121,1 tūkst. litų. Vienos... [toliau žr. visą tekstą] / In the research the influence of beaver activity on forest stands in Vilnius State Forest Enterprise is analyzed. The subjekt of research – beaver population living in the forests of Vilnius State Forest Enterprise and its influence on the environment. The aim of the research – to analyze and evaluate the influence of beaver activity on forest stands in the forests of Vilnius State Forest Enterprise. The achieve the aim, the following tasks were raised: 1. To determine the abundance and density of beaver population in the forests of Vilnius State Forest Enterprise. 2. To ascertain the distribution of beaver lodges in the forests og the enterprise. 3. To assess the influence of beaver activity on forest stands. Methodology – analyzis of literature, assessment of beaver lodges, analysis of beaver activity signs, photofixation. Cartographic material is used along with forest inventory data, account of beaver population is conducted and its influence on the environment is evaluated. A more dateiled research of beaver population and its activity on the territory of twelve forest districts in Vilnius State Forest Enterprise were carried out in autumn, winter and spring of the years 2012 – 2014. Primary data on the location of beaver lodges, classification, influence on the environment were collected based on information provided by foresters and forest inventory. It was specified in nature, looking also for new lodges. Results. The research has shown that in the Vilnius State... [to full text]

Magistro darbe tiriama 2010 m. 08 mėn. praūžusios audros padariniai Varėnos miškų urėdijos Glūko girininkijoje. Darbo objektas – Varėnos miškų urėdijos Glūko girininkijos vėjavartų pažeisti medynai. Darbo tikslas – Ištirti 2010 m. audros padarinių išplitimą bei atlikti pažeistų medynų kiekybinių rodiklių analizę Varėnos miškų urėdijos Glūko girininkijoje. Darbo metodai – Panaudojus planinę medžiagą bei GIS miškų žemėlapį, natūroje buvo patikslintos vėjavartų pažeidimų apimtys. Vėliau, vadovaujantis inventorizacine medžiaga, buvo įvertintas pažeistų medynų plotas. Tyrimams naudoti 414 medynų dendrometriniai rodikliai: rūšinė sudėtis, amžius, vidutinis aukštis, skalsumas ir augavietė. Minėti rodikliai buvo grupuojami, apdorojami MS Excel programa. Nesutvarkytuose po vėjavartų 6 medynuose atrankinės apskaitos metu įvertinta sanitarinė būklė. Darbo rezultatai. Varėnos miškų urėdijos Glūko girininkijoje 2010 m. 08 mėn. audra pažeidė 1361,3 ha miškų (41,5 % visų miškų). Didžiausi pažeidimai grynuose (9 –10 P), pusamžiuose (65,9 %), 0,8 – 0,9 skalsumo (64,7 %) pušynuose, augančiuose Nb augavietėje (89,5 %). Pažeistų pušynų vidutinis aukštis 16 – 20 m. Vėjavartos juodalksnynuose sudarė 1.1 %, beržynuose 0,8 %, eglynuose 0,5 % ir liepynuose 0,1 %. 2011 m. buvo įvertinta pušynų sanitarinė būklė atsitiktinai pasirinktuose 6 nuo pažeistuose bei vienerius metus netvarkytuose medynuose, kuriuose buvo numatyti atlikti plynuosius ir neplynuosius sanitarinius kirtimus. Medynuode kur buvo... [toliau žr. visą tekstą] / The main purpose of this master thesis is to evaluate the influence of August 2010 storm in Varėna‘s Enterprise, Glūko‘s foreststry. Study object: demaged stands in Varėna‘s Enterprise, Glūko‘s foreststry. Study aim: to investigate the consequences of August 2010 storm and perform quantitative analysis of damaged stands in Varėna‘s Enterprise, Glūko‘s foreststry. Methodology: Volume of windfalls were adjusted using cartographic material and GIS map of forests. Then, according to forest inventory database, damaged area was assessed. 414 dendrometric indicators were used: species composition, age, average height, stocking level and sites. These indicators were grouped, processed by MS Excel. Sanitary conditions were evaluated within sample plots established in 6 indisposed stands. Results. 1361,3 ha (41,5 % of total forests) of forests were damaged in Varėna‘s Enterprise, Glūko‘s foreststry by August 2010 storm. Pure (9 – 10 P), middle-aged (65,9 %), 0,8 – 0,9 stocking level (64,7 %) pinewoods in Nb sites (89,5 %) were the most damaged. Middle height of pinewoods – 16 – 20 m. 1,1 % of alder woods, 0,8 % of birch woods, 0,5 % of fir woods and 0,1% of linden woods were damaged. Sanitary conditions were investigated in 6 randomly selected stands, which were damaged by storm and planned clear-cut and non-clear cut. Trees’ condition was evaluated in 12 classes of sanitary. 4 – 16 % relatively healthy, 8 – 13 % damaged and 70 – 88 % destroyed trees were indentified in plots, where... [to full text]

Baigiamajame darbe analizuojami miško želdinių ir žėlinių ekologiniai ir ekonominiai panašumai, bei skirtumai. Darbo objektas – Radviliškio miškų urėdijos, Aukštelkų girininkijos žėliniai ir želdiniai. Darbo tikslas – nustatyti miško želdinimo ir žėlimo ekologinius ir ekonominius privalumus, bei trūkumus. Darbo metodai – Tyrimo bareliuose gautų faktinių duomenų ekologinė ir ekonominė analizė. Naudojami miško atkūrimo ir įveisimo nuostatai (7,8,9 priedai). Statistiniai skaičiavimai, urėdijos duomenų analizė. Darbo rezultatai. Atlikus tyrimus, pasirinktuose tyrimo bareliuose Radviliškio miškų urėdijoje, Aukštelkų girininkijos teritorijoje buvo nustatyta: Lf, Ud, Uf augavietėse ekologiniais aspektais tinkamiausias, mišrus atkūrimo būdas, išlaikantis biologinę įvairovę, tikslines medžių rūšis. Ekonominiu požiūriu mišrus atkūrimo būdas vidutiniškai reikalauja 4129 Lt/ha. lėšų, atkuriant želdiniais - 4615 Lt/ha. Mažiausiai reikalaujantis sąnaudų, tai paliekant kirtavietes savaiminiam žėlimui. Jų sąnaudos paruošiant dirvą, pašalinant žolinę augaliją chemiškai ar mechaniškai, bei pagal poreikį po kelių metų pašalinant nepageidaujamą augaliją mechaninių būdų yra - 2103 Lt/ha. Tai mažiausiai reikalaujantis atkūrimo sąnaudų ateities medynai, bet nėra tinkamiausi ekologiniu ir ekonominių (produktyvumo) atžvilgiu. / The final thesis compares and contrasts forest planting and natural vegetation from an ecological and economic point of view. Object – Radviliskis forestry enterprise, Aukstelkai forestry district`s plantings and natural vegetation. Aim – to determine ecological and economic advantages and disadvantages of afforestation and natural vegetation. Methods applied – ecological and economic analysis of actual data obtained from the selected sample plots. Afforestation and reforestation regulations used (Appendixes 7, 8, and 9). Statistical calculations and analysis of the forestry enterprise’s data. Results. Results of investigations in the selected sample plots at Radviliskis forestry enterprise, Auksteliai forestry district territory were as follows: the mixed reforestation method appears to be the most suitable method in Lf, Ud, Uf habitats from an ecological point of view as it helps maintaining biological diversity and target tree species. From an economic point of view, the mixed reforestation method requires approximately 4,129 Lt/ha while reforestation with planting requires 4,615 Lt/ha. The method that requires the modest expenditure is to leave the cleared space for natural regeneration. The expenditure for soil preparation, removal of grass vegetation with chemicals or mechanically, and mechanical removal of vegetation according to need after some years is 2,103 Lt/ha. Such kind of reforestation is the most cost-effective, yet it is not suitable from an ecological and... [to full text]

Darbo objektas – VĮ Vilniaus miškų urėdijos administruojami miškai Darbo tikslas – įvertinti rekreacinei infrastruktūrai įtaką darančius aplinkos veiksnius ir parengti darnią jos plėtros priemonių programą. Darbo metodai – žinybinių ir savivaldos institucijų dokumentų ir ataskaitų analizė; šalies strateginių planų plėtojant rekreacinę infrastruktūrą miškuose duomenų analizė; anketinės poilsiautojų apklausos rezultatų analizė; SSGG analizė. Darbo rezultatai. Remiantis anketinių apklausų, žinybinių ir savivaldos institucijų dokumentais bei šalies strateginių planų duomenimis atliktas rekreacinių miško išteklių vertinimas VĮ Vilniaus miškų urėdijos administruojamoje teritorijoje. Nustatyta, kad Vilniaus miškų urėdijos valdomi miškai yra patrauklūs rekreacijai bei turizmui. Rekreacinės infrastruktūros būklę poilsiautojai vertina vidutiniškai (3,5 balo). Respondentai miškuose pasigenda miško įrangos, t.y. laužaviečių, miško baldų, pažintinių takų, dviračių trasų, apžvalgos aikštelių, vaikų žaidimo aikštelių bei viešųjų tualetų. Specialiųjų planų sprendiniai dėl numatytų rekreacijos ir turizmo plėtros objektų bei turizmo trasų išdėstymo yra ne visiškai suderinami su VĮ Vilniaus miškų urėdija. Parengta rekreacinės infrastruktūros plėtros priemonių programa VĮ Vilniaus miškų urėdijoje. Siūlome įrengti po 2 pažintinius takus bei poilsio ir stovėjimo aikštelę, po 1 dviračių trasą bei informacinį stendą, 6 atokvėpio vietas, 6 iškylavietes, 39 kelių užkardas iki 2015 metų. Taip pat... [toliau žr. visą tekstą] / The object of study – forests administered by Vilnius Forest Enterprise. The aim of study – to assessment environmental factors influencing recreational infrastructure and work out a sustainable program of its development measures. Methods of study – departmental and municipal documents and reports analysis; data analysis of national strategic plans for the development of recreational facilities in forests, visitors‘ questionnaire survey data, SWOT analysis. Results of study. Based on questionnaire surveys, documents of departmental and municipal institutions as well as on strategic plans of the country, an evaluation of recreational forest resources in the territory administered by Vilnius Forest Enterprise was carried out. It was found that forests administered by Vilnius Forest Enterprise are attractive for recreation and tourism. The condition of recreational facilities by vacationers is evaluated averagely (3.5 points). The respondents in the forests miss forest equipment, i.e. fireplaces, wooden furniture, cognitive trails, bike trails, observation sites, playgrounds and public toilets. The solutions of special plans for the development of recreation and tourism facilities and routes layout are not adjusted with Vilnius State Forest Enterprise. Recreational infrastructure development action program for Vilnius Forest Enterprise have been elaborated. We suggest to installing 2 parking places, 2 walking routes, 1 bicycle routes, 1 information stand, 6 respite places, 6... [to full text]

Baigiamajame darbe aptariami kirtavietėse paliekamų pušies biologinės įvairovės medžių ilgalaikio išlikimo neigiamiems aplinkos veiksniams tyrimo rezultatai. Darbo tikslas – surinkti ir įvertinti Nemenčinės miškų urėdijos kirtavietėse paliekamų biologinės įvairovės medžių būklę, kiekį ir išlikimą kirtavietėje. Darbo objektas – plyno kirtimo biržės ir jose palikti biologinės įvairovės medžiai. Darbo metodika. Mokslinės literatūros analizės pagrindu teoriniu aspektu buvo gilinamasi į biologinės įvairovės svarbą ir jos apsaugos priemonių kūrimą bei taikymą. Šiam tikslui pasiekti studijuojamos lietuvių bei užsienio autorių knygos, moksliniai straipsniai, internetinė medžiaga, susijusi su nagrinėjama tema. Tyrimo metu buvo analizuojami keli parametrai: medžių atsparumas aplinkos poveikiams, medžių ilgalaikis išlikimas priklausantis nuo kirtavietės ploto, reljefo, paklotės storio. Darbo rezultatai. Tyrimo metu buvo susisteminta medžių paliekamų bioįvairovei tendencija. Buvo tirtos trijų skirtingų kirtimų metų šešios kirtavietės. Tyrimo metu nustatyta, kad į medžių paliekamų bioįvairovei būklę vis daugiau atsižvelgiama. Kirtimų metu paliekama vis didesnės įvairovės medžių, kurie atrenkami pagal normatyvus, kad būtų kuo ilgaamžiškesnis jų išlikimas. Nemenčinės miškų urėdijoje kirtavietėse po kirtimo praėjus daugiau nei 5 metams daugiausia išliko gyvybingų – žalių – medžių 77 proc. ir tik 23 proc. kitokių nudžiuvusių, nulaužtų ir išverstų medžių. Dauguma žalių medžių dažniausiai... [toliau žr. visą tekstą] / The master thesis presents the pine tree biodiversity and it‘s condition in the clear-felled area had been evaluated in forest areas. Aim of the work – assemble and evaluate the condition, quantity and survival of the trees, left for biological diversity in clear cutting areas in Nemenčinės forestry enterprise. Object of the work – The trees left for the biological diversity in clear cutting areas. Methods of the work – the theoretical aspect of the importance of biodiversity and its conservation and development of the application were analyzed in literature. To achieve this, the Lithuanian and foreign authors, books, scientific articles, online material related to the topic were studied. The study included the analysis of several parameters: tree resistance to environmental factors, long-term survival of the trees from harvesting area, terrain. Result of work - during the studies the biodiversity trend of the pine trees left in the wood clearcuts was structured. Six clearings in three different harvest years have been tested. It have been stated that more and more attention for the biodiversity is considered. During the clear cuttings bigger variety of the trees are left. These trees are selected according to the guidelines in order to make the more durable. After more than 5 years in the Nemenčinės forestry enterprise - the majority of trees in the clearcut forest - 77 % of them - are well growing, lush green trees. However, 23 % of the trees are dead, twisted or dumped... [to full text]