2008 metais Kauno miškų urėdijoje atkurta 236,8 ha miško želdinių ir žėlinių, o apsaugota repelentais 97,8 ha. Iš to galima spręsti, kad nevisi miško želdiniai ir žėliniai yra apsaugoti nuo neigiamo elninių žvėrių poveikio. Apdoroti repelentais miško želdiniai ir žėliniai sudaro 41 % nuo visų įveistų miško želdinių ir žėlinių. Dar 8,7% miško želdinių ir žėlinių buvo apsaugota panaudojant tvoras, taip pat apie 2% panaudojant individualias apsaugos priemones. Iš to galima spręsti, kad buvo įveista 236,8 ha miško želdinių ir žėlinių, iš kurių 56,9% buvo apsaugota įvairiomis apsaugos priemonėmis nuo neigiamo elninių žvėrių poveikio. 2009 metais Kauno miškų urėdijoje atkurta 201,6 ha miško želdinių ir žėlinių, o apdorota repelentais 115,2 ha. Tai sudaro 57,1% nuo visų įveistų miško želdinių ir žėlinių ploto ir palyginus su ankstesniais metais galima spręsti jog jaunuolynų apsauga nuo elninių žvėrių padidėjo. Tuo pačiu 6,6% miško želdinių nuo bendro atkurtų želdinių ploto buvo apsaugota panaudojant vielos tinklą ir 2,9% miško želdinių ir žėlinių apsaugota panaudojant individualias apsaugos priemones. 2009 metais Kauno miškų urėdijoje įveista 201,6 ha miško želdinių ir žėlinių iš kurių 73,6 % apsaugota įvairiomis apsaugos priemonėmis nuo neigiamo elninių žvėrių poveikio. / In 2008 there were afforested 236,8 ha of forest land Kaunas State Forest Enterprise, both naturally and artificially. Among them 97,8 ha were covered by repellents. This shows, that not all artificially and naturally afforested plots were protected from negative impact of deer animals. Covered by repellents plots compose 41% from all afforested plots. Another 8,7% of afforested plots were fenced, yet 2% were protected by using of individual protective measures. This shows, that out of total afforested area (236,8 ha), 56,9% were protected by using different protective measures to avoid negative impact, caused by deer species. In 2009 there were afforested 201,6 ha of forest land Kaunas State Forest Enterprise, both naturally and artificially. Among them only 115,2 ha were covered by repellents. It compose 57,1% of all afforested areas. Comparing this with previous years, conclusion could be made, that protection from browsing and striping of young stands has increased. As well 6,6% of total afforested area were fenced, and 2,9% were protected by using individual protective measures. In total there were afforested 201,6 ha in Kaunas State Forest Enterprise during 2009, 73,6% of them were protected by using different protective measures to avoid negative impact, caused by deer animals.

The aim of the research. To investigate the possibilities of adaptation regarding to methods of performance evaluation using multicriteria interaction of Inputs and Outputs in State Forest Enterprises. The tasks: 1) to make analysis of annual reports of State Forest Enterprises: 2) to prepare the primary system of indices representing the performance of State Forest Enterprises; 3) to implement the survey of experts regarding the preparation of primary system of indices; 4) to analyze the interaction of Inputs and Outputs in the primary system of indices; 5) to prepare the integrated system of indices representing the performance of State Forest Enterprises; 6) to analyze the interaction of Inputs and Outputs in the integrated system of indices; 7) to analyze the results of multicriteria interaction of Inputs and Outputs concerning the performance in State Forest Enterprises. Novelty. The system of indices representing performance of State Forest Enterprises were build, also, the weights of indices were determined. The modified Data Envelopment Analysis method for performance evaluation of State Forest Enterprises was improved. Chosen methods of multicriteria interaction of Inputs and Outputs enabled to evaluate the performance of State Forest Enterprises by distinct aspects. Scientific and practical significance. The investigations of performance of State Forest Enterprises using multicriteria interaction of Inputs and Outputs could be used as decision support system in... [to full text] / Tyrimo tikslas. Ištirti daugiarodiklės išteklių ir rezultatų sąveikos analizės metodų galimybes miškų urėdijų veiklos efektyvumui vertinti. Tyrimo uždaviniai: 1) atlikti miškų urėdijų metinių ataskaitų analizę; 2) parengti pirminę miškų urėdijų veiklą apibūdinančių rodiklių sistemą; 3) atlikti miško ūkio ekspertų apklausą dėl pirminės rodiklių sistemos; 4) išanalizuoti pirminės rodiklių sistemos išteklių ir rezultatų sąveiką; 5) parengti sustambintą miškų urėdijų veiklą apibūdinančių rodiklių sistemą; 6) išanalizuoti sustambintų rodiklių sistemos išteklių ir rezultatų sąveiką; 7) atlikti miškų urėdijų veiklos vertinimo pasirinktais metodais rezultatų analizę. Darbo naujumas. Parengta miškų urėdijų veiklą apibūdinančių rodiklių sistema, nustatyti tų rodiklių svoriai. Pritaikytas modifikuotas duomenų gaubtinės analizės metodas. Daugiarodiklės išteklių ir rezultatų analizės metodų įvairovė įgalino miškų urėdijų veiklą vertinti įvairiais aspektais. Praktinė darbo vertė. Miškų urėdijų veiklos tyrimai daugiarodiklės išteklių ir rezultatų sąveikos analizės pagrindu gali būti panaudoti kaip sprendimų paramos sistemos dalis valdant valstybinį miško ūkį. Šiame darbe ekspertų apklausos, šiuolaikinių matematinių metodų ir ankstesnių tyrimų pagrindu siekiama naujai pažvelgti į valstybinių miškų urėdijų veiklos analizę, didžiausią dėmesį skiriant bendrajai rodiklių sistemai, taip pat jų svorių problemai bei išteklių ir rezultatų sąveikai taikant daugiarodiklius vertinimo metodus.

Baigiamajame darbe tiriama bebrų įtaka VĮ Vilniaus miškų urėdijos medynams. Darbo objektas – Vilniaus miškų urėdijos girininkijų miškuose esanti bebrų populiacija ir jų įtaka aplinkai. Darbo tikslas – išanalizuoti ir įvertinti bebrų įtaką medynams VĮ Vilniaus miškų urėdijos miškuose. Tikslui įgyvendinti buvo iškelti tokie uždaviniai: 1. Nustatyti bebrų gausą ir tankį Vilniaus urėdijos miškuose. 2. Nustatyti bebraviečių pasiskirstymą urėdijos girininkijų miškuose. 3. Įvertinti bebrų poveikį medynams. Darbo metodai – literatūros analizė, bebraviečių įvertinimas, bebrų veiklos žymių analizė – fotofiksacija. Naudojama kartografinė medžiaga, miškotvarkos duomenys, atliekama bebrų apskaita, vertinamas poveikis medynams. Išsamesni bebrų populiacijos būklės ir veiklos tyrimai atlikti VĮ Vilniaus miškų urėdijos dvylikos girininkijų teritorijose 2012 – 2014 metų rudenį, žiemą ir pavasarį. Pirminiai duomenys apie bebraviečių išsidėstymą, klasifikaciją, įtaką aplinkai buvo renkami iš miškininkų bei miškotvarkos pateiktos informacijos. Tai buvo tikslinama natūroje, ieškomos naujos bebravietės. Darbo rezultatai. Atlikus tyrimą nustatyta, kad Vilniaus urėdijos miškuose yra 67 bebravietės. Apie du trečdalius bebrų šeimų įkuria naikintinas bebravietes melioracijos kanaluose, pelkėse – ketvirtadalis toleruotinų bebraviečių, o likusios – upelių ir upės šlaituose. Dėl bebrų veiklos urėdijos urėdijos miškuose medienos nuostoliai per penkerius metus sudarė 121,1 tūkst. litų. Vienos... [toliau žr. visą tekstą] / In the research the influence of beaver activity on forest stands in Vilnius State Forest Enterprise is analyzed. The subjekt of research – beaver population living in the forests of Vilnius State Forest Enterprise and its influence on the environment. The aim of the research – to analyze and evaluate the influence of beaver activity on forest stands in the forests of Vilnius State Forest Enterprise. The achieve the aim, the following tasks were raised: 1. To determine the abundance and density of beaver population in the forests of Vilnius State Forest Enterprise. 2. To ascertain the distribution of beaver lodges in the forests og the enterprise. 3. To assess the influence of beaver activity on forest stands. Methodology – analyzis of literature, assessment of beaver lodges, analysis of beaver activity signs, photofixation. Cartographic material is used along with forest inventory data, account of beaver population is conducted and its influence on the environment is evaluated. A more dateiled research of beaver population and its activity on the territory of twelve forest districts in Vilnius State Forest Enterprise were carried out in autumn, winter and spring of the years 2012 – 2014. Primary data on the location of beaver lodges, classification, influence on the environment were collected based on information provided by foresters and forest inventory. It was specified in nature, looking also for new lodges. Results. The research has shown that in the Vilnius State... [to full text]

Magistro darbe tiriami neplyni miško kirtimai, vertinama jų atlikimo kokybė ir daromos klaidos. Darbo objektas – Šiaulių ir Kuršėnų miškų urėdijos. Darbo tikslas – Nustatyti miškotvarkos projektuotų ir girininkijose vykdytų pagrindinių kirtimo rūšių atitikimą teoriniams reikalavimams (plynų ir neplynų kirtimų santykis) ir įvertinti atliktų neplynų kirtimų kokybę. Darbo metodai - dokumentų analizės, tyrimo duomenų analizės. Darbo rezultatai. Neplyni kirtimai Šiaulių miškų urėdijoje per paskutinius 3 metus sudarė 9-19 % nuo bendros pagrindinių kirtimų apimties, tai mažiau nei šiandien yra reikalaujama. 2003-2007 metais Šiaulių girininkija teoriškai plynai turėjo kirsti 91-98 % bendro pagrindiniais kirtimais kertamo ploto, o neplynai – 2-9 % bendro kertamo ploto. Miškotvarka per paskutinius 5 metus Šiaulių girininkijoje projektavo 2-7 % plynų kirtimų daugiau negu reikėtų pagal Pagrindinių kirtimų taisykles, o neplynų kirtimų apimtys sudarė tik 13-30 % nuo teorinio varianto. Tuo tarpu girininkijos per tą patį laikotarpį atlikti plyni kirtimai teorinį variantą viršijo 1-6 %, o neplyni kirtimai sudarė 32-97 % nuo teorinio varianto. 2008-2009 metams miškotvarka projektuodama Šiaulių girininkijai plynus kirtimus 2-6 % viršijo teorinį variantą, o neplyni kirtimai sudarė 29-72 % nuo teorinio varianto. Šiaulių miškų urėdijoje supaprastinti atvejiniai kirtimai medynuose su pakankamu pomiškio kiekiu sudaro net 66 % bendros neplynų kirtimų apimties. Kuršėnų miškų urėdijoje dviejų ciklų... [toliau žr. visą tekstą] / This study contains non-clear cuttings analysis, evaluation of their quality and made mistakes. Object of the study – State forest enterprises of Šiauliai and Kuršėnai. The aim of the study – Estimate how do the main cuttings, made by the organization of forest exploration match their theoretical specifications (clear and non-clear cuttings proportion) and evaluate the quality of non-clear cuttings made. Methods of the study – document analysis, research data analysis Results of the study. During the past three years non-clear cuttings in the state forest enterprise of Šiauliai took from 9 to 19% of main cuttings made and this rate is less then it should be. During the period of 2003-2007 forestry of Šiauliai theoretically should have cut from 91 to 98% clearly and from 2 to 9 % non-clearly of main cuttings planned. During the past five years in the organization of forest exploitation plans for clear cutting were 2-7% larger than it should theoretically be and plans for non-clear cuttings were only 13-30% of the theoretical value. Whereas actual clear cuttings in the forestries were 1-6% higher and non-clear cutting took from 32 to 97% of their theoretical value. During the period of year 2008-2009 organization of forest exploitation made plans for forestry of Šiauliai, that where 2-6% higher for clear-cuttings and were form 29 to 72% from theoretical value for non-clear cuttings. In the state forest enterprise of Šiauliai the shelter wood cuttings in the stands with... [to full text]

Magistro darbe tiriama 2010 m. 08 mėn. praūžusios audros padariniai Varėnos miškų urėdijos Glūko girininkijoje. Darbo objektas – Varėnos miškų urėdijos Glūko girininkijos vėjavartų pažeisti medynai. Darbo tikslas – Ištirti 2010 m. audros padarinių išplitimą bei atlikti pažeistų medynų kiekybinių rodiklių analizę Varėnos miškų urėdijos Glūko girininkijoje. Darbo metodai – Panaudojus planinę medžiagą bei GIS miškų žemėlapį, natūroje buvo patikslintos vėjavartų pažeidimų apimtys. Vėliau, vadovaujantis inventorizacine medžiaga, buvo įvertintas pažeistų medynų plotas. Tyrimams naudoti 414 medynų dendrometriniai rodikliai: rūšinė sudėtis, amžius, vidutinis aukštis, skalsumas ir augavietė. Minėti rodikliai buvo grupuojami, apdorojami MS Excel programa. Nesutvarkytuose po vėjavartų 6 medynuose atrankinės apskaitos metu įvertinta sanitarinė būklė. Darbo rezultatai. Varėnos miškų urėdijos Glūko girininkijoje 2010 m. 08 mėn. audra pažeidė 1361,3 ha miškų (41,5 % visų miškų). Didžiausi pažeidimai grynuose (9 –10 P), pusamžiuose (65,9 %), 0,8 – 0,9 skalsumo (64,7 %) pušynuose, augančiuose Nb augavietėje (89,5 %). Pažeistų pušynų vidutinis aukštis 16 – 20 m. Vėjavartos juodalksnynuose sudarė 1.1 %, beržynuose 0,8 %, eglynuose 0,5 % ir liepynuose 0,1 %. 2011 m. buvo įvertinta pušynų sanitarinė būklė atsitiktinai pasirinktuose 6 nuo pažeistuose bei vienerius metus netvarkytuose medynuose, kuriuose buvo numatyti atlikti plynuosius ir neplynuosius sanitarinius kirtimus. Medynuode kur buvo... [toliau žr. visą tekstą] / The main purpose of this master thesis is to evaluate the influence of August 2010 storm in Varėna‘s Enterprise, Glūko‘s foreststry. Study object: demaged stands in Varėna‘s Enterprise, Glūko‘s foreststry. Study aim: to investigate the consequences of August 2010 storm and perform quantitative analysis of damaged stands in Varėna‘s Enterprise, Glūko‘s foreststry. Methodology: Volume of windfalls were adjusted using cartographic material and GIS map of forests. Then, according to forest inventory database, damaged area was assessed. 414 dendrometric indicators were used: species composition, age, average height, stocking level and sites. These indicators were grouped, processed by MS Excel. Sanitary conditions were evaluated within sample plots established in 6 indisposed stands. Results. 1361,3 ha (41,5 % of total forests) of forests were damaged in Varėna‘s Enterprise, Glūko‘s foreststry by August 2010 storm. Pure (9 – 10 P), middle-aged (65,9 %), 0,8 – 0,9 stocking level (64,7 %) pinewoods in Nb sites (89,5 %) were the most damaged. Middle height of pinewoods – 16 – 20 m. 1,1 % of alder woods, 0,8 % of birch woods, 0,5 % of fir woods and 0,1% of linden woods were damaged. Sanitary conditions were investigated in 6 randomly selected stands, which were damaged by storm and planned clear-cut and non-clear cut. Trees’ condition was evaluated in 12 classes of sanitary. 4 – 16 % relatively healthy, 8 – 13 % damaged and 70 – 88 % destroyed trees were indentified in plots, where... [to full text]

Darbo objektas – VĮ Vilniaus miškų urėdijos administruojami miškai Darbo tikslas – įvertinti rekreacinei infrastruktūrai įtaką darančius aplinkos veiksnius ir parengti darnią jos plėtros priemonių programą. Darbo metodai – žinybinių ir savivaldos institucijų dokumentų ir ataskaitų analizė; šalies strateginių planų plėtojant rekreacinę infrastruktūrą miškuose duomenų analizė; anketinės poilsiautojų apklausos rezultatų analizė; SSGG analizė. Darbo rezultatai. Remiantis anketinių apklausų, žinybinių ir savivaldos institucijų dokumentais bei šalies strateginių planų duomenimis atliktas rekreacinių miško išteklių vertinimas VĮ Vilniaus miškų urėdijos administruojamoje teritorijoje. Nustatyta, kad Vilniaus miškų urėdijos valdomi miškai yra patrauklūs rekreacijai bei turizmui. Rekreacinės infrastruktūros būklę poilsiautojai vertina vidutiniškai (3,5 balo). Respondentai miškuose pasigenda miško įrangos, t.y. laužaviečių, miško baldų, pažintinių takų, dviračių trasų, apžvalgos aikštelių, vaikų žaidimo aikštelių bei viešųjų tualetų. Specialiųjų planų sprendiniai dėl numatytų rekreacijos ir turizmo plėtros objektų bei turizmo trasų išdėstymo yra ne visiškai suderinami su VĮ Vilniaus miškų urėdija. Parengta rekreacinės infrastruktūros plėtros priemonių programa VĮ Vilniaus miškų urėdijoje. Siūlome įrengti po 2 pažintinius takus bei poilsio ir stovėjimo aikštelę, po 1 dviračių trasą bei informacinį stendą, 6 atokvėpio vietas, 6 iškylavietes, 39 kelių užkardas iki 2015 metų. Taip pat... [toliau žr. visą tekstą] / The object of study – forests administered by Vilnius Forest Enterprise. The aim of study – to assessment environmental factors influencing recreational infrastructure and work out a sustainable program of its development measures. Methods of study – departmental and municipal documents and reports analysis; data analysis of national strategic plans for the development of recreational facilities in forests, visitors‘ questionnaire survey data, SWOT analysis. Results of study. Based on questionnaire surveys, documents of departmental and municipal institutions as well as on strategic plans of the country, an evaluation of recreational forest resources in the territory administered by Vilnius Forest Enterprise was carried out. It was found that forests administered by Vilnius Forest Enterprise are attractive for recreation and tourism. The condition of recreational facilities by vacationers is evaluated averagely (3.5 points). The respondents in the forests miss forest equipment, i.e. fireplaces, wooden furniture, cognitive trails, bike trails, observation sites, playgrounds and public toilets. The solutions of special plans for the development of recreation and tourism facilities and routes layout are not adjusted with Vilnius State Forest Enterprise. Recreational infrastructure development action program for Vilnius Forest Enterprise have been elaborated. We suggest to installing 2 parking places, 2 walking routes, 1 bicycle routes, 1 information stand, 6 respite places, 6... [to full text]

The paper presents the University Forest Enterprise, established in 1935, as an important part of the Czech University of Life Sciences Prague. The contribution also describes the natural conditions of the enterprise (altitude, climate, geological and soil condition) and the species composition of the forests. Attention is also paid to the organizational structure of the enterprise and to the main activities, being carried out there. These are focused on education and research. However, the number of these activities is stagnating or declining in recent years. Therefore it is necessary to seek a new financing model and start work on the modemization of the facilities and equipment.