2008 metais Kauno miškų urėdijoje atkurta 236,8 ha miško želdinių ir žėlinių, o apsaugota repelentais 97,8 ha. Iš to galima spręsti, kad nevisi miško želdiniai ir žėliniai yra apsaugoti nuo neigiamo elninių žvėrių poveikio. Apdoroti repelentais miško želdiniai ir žėliniai sudaro 41 % nuo visų įveistų miško želdinių ir žėlinių. Dar 8,7% miško želdinių ir žėlinių buvo apsaugota panaudojant tvoras, taip pat apie 2% panaudojant individualias apsaugos priemones. Iš to galima spręsti, kad buvo įveista 236,8 ha miško želdinių ir žėlinių, iš kurių 56,9% buvo apsaugota įvairiomis apsaugos priemonėmis nuo neigiamo elninių žvėrių poveikio. 2009 metais Kauno miškų urėdijoje atkurta 201,6 ha miško želdinių ir žėlinių, o apdorota repelentais 115,2 ha. Tai sudaro 57,1% nuo visų įveistų miško želdinių ir žėlinių ploto ir palyginus su ankstesniais metais galima spręsti jog jaunuolynų apsauga nuo elninių žvėrių padidėjo. Tuo pačiu 6,6% miško želdinių nuo bendro atkurtų želdinių ploto buvo apsaugota panaudojant vielos tinklą ir 2,9% miško želdinių ir žėlinių apsaugota panaudojant individualias apsaugos priemones. 2009 metais Kauno miškų urėdijoje įveista 201,6 ha miško želdinių ir žėlinių iš kurių 73,6 % apsaugota įvairiomis apsaugos priemonėmis nuo neigiamo elninių žvėrių poveikio. / In 2008 there were afforested 236,8 ha of forest land Kaunas State Forest Enterprise, both naturally and artificially. Among them 97,8 ha were covered by repellents. This shows, that not all artificially and naturally afforested plots were protected from negative impact of deer animals. Covered by repellents plots compose 41% from all afforested plots. Another 8,7% of afforested plots were fenced, yet 2% were protected by using of individual protective measures. This shows, that out of total afforested area (236,8 ha), 56,9% were protected by using different protective measures to avoid negative impact, caused by deer species. In 2009 there were afforested 201,6 ha of forest land Kaunas State Forest Enterprise, both naturally and artificially. Among them only 115,2 ha were covered by repellents. It compose 57,1% of all afforested areas. Comparing this with previous years, conclusion could be made, that protection from browsing and striping of young stands has increased. As well 6,6% of total afforested area were fenced, and 2,9% were protected by using individual protective measures. In total there were afforested 201,6 ha in Kaunas State Forest Enterprise during 2009, 73,6% of them were protected by using different protective measures to avoid negative impact, caused by deer animals.

The aim of the research. To investigate the possibilities of adaptation regarding to methods of performance evaluation using multicriteria interaction of Inputs and Outputs in State Forest Enterprises. The tasks: 1) to make analysis of annual reports of State Forest Enterprises: 2) to prepare the primary system of indices representing the performance of State Forest Enterprises; 3) to implement the survey of experts regarding the preparation of primary system of indices; 4) to analyze the interaction of Inputs and Outputs in the primary system of indices; 5) to prepare the integrated system of indices representing the performance of State Forest Enterprises; 6) to analyze the interaction of Inputs and Outputs in the integrated system of indices; 7) to analyze the results of multicriteria interaction of Inputs and Outputs concerning the performance in State Forest Enterprises. Novelty. The system of indices representing performance of State Forest Enterprises were build, also, the weights of indices were determined. The modified Data Envelopment Analysis method for performance evaluation of State Forest Enterprises was improved. Chosen methods of multicriteria interaction of Inputs and Outputs enabled to evaluate the performance of State Forest Enterprises by distinct aspects. Scientific and practical significance. The investigations of performance of State Forest Enterprises using multicriteria interaction of Inputs and Outputs could be used as decision support system in... [to full text] / Tyrimo tikslas. Ištirti daugiarodiklės išteklių ir rezultatų sąveikos analizės metodų galimybes miškų urėdijų veiklos efektyvumui vertinti. Tyrimo uždaviniai: 1) atlikti miškų urėdijų metinių ataskaitų analizę; 2) parengti pirminę miškų urėdijų veiklą apibūdinančių rodiklių sistemą; 3) atlikti miško ūkio ekspertų apklausą dėl pirminės rodiklių sistemos; 4) išanalizuoti pirminės rodiklių sistemos išteklių ir rezultatų sąveiką; 5) parengti sustambintą miškų urėdijų veiklą apibūdinančių rodiklių sistemą; 6) išanalizuoti sustambintų rodiklių sistemos išteklių ir rezultatų sąveiką; 7) atlikti miškų urėdijų veiklos vertinimo pasirinktais metodais rezultatų analizę. Darbo naujumas. Parengta miškų urėdijų veiklą apibūdinančių rodiklių sistema, nustatyti tų rodiklių svoriai. Pritaikytas modifikuotas duomenų gaubtinės analizės metodas. Daugiarodiklės išteklių ir rezultatų analizės metodų įvairovė įgalino miškų urėdijų veiklą vertinti įvairiais aspektais. Praktinė darbo vertė. Miškų urėdijų veiklos tyrimai daugiarodiklės išteklių ir rezultatų sąveikos analizės pagrindu gali būti panaudoti kaip sprendimų paramos sistemos dalis valdant valstybinį miško ūkį. Šiame darbe ekspertų apklausos, šiuolaikinių matematinių metodų ir ankstesnių tyrimų pagrindu siekiama naujai pažvelgti į valstybinių miškų urėdijų veiklos analizę, didžiausią dėmesį skiriant bendrajai rodiklių sistemai, taip pat jų svorių problemai bei išteklių ir rezultatų sąveikai taikant daugiarodiklius vertinimo metodus.

Magistro darbe tiriami neplyni miško kirtimai, vertinama jų atlikimo kokybė ir daromos klaidos. Darbo objektas – Šiaulių ir Kuršėnų miškų urėdijos. Darbo tikslas – Nustatyti miškotvarkos projektuotų ir girininkijose vykdytų pagrindinių kirtimo rūšių atitikimą teoriniams reikalavimams (plynų ir neplynų kirtimų santykis) ir įvertinti atliktų neplynų kirtimų kokybę. Darbo metodai - dokumentų analizės, tyrimo duomenų analizės. Darbo rezultatai. Neplyni kirtimai Šiaulių miškų urėdijoje per paskutinius 3 metus sudarė 9-19 % nuo bendros pagrindinių kirtimų apimties, tai mažiau nei šiandien yra reikalaujama. 2003-2007 metais Šiaulių girininkija teoriškai plynai turėjo kirsti 91-98 % bendro pagrindiniais kirtimais kertamo ploto, o neplynai – 2-9 % bendro kertamo ploto. Miškotvarka per paskutinius 5 metus Šiaulių girininkijoje projektavo 2-7 % plynų kirtimų daugiau negu reikėtų pagal Pagrindinių kirtimų taisykles, o neplynų kirtimų apimtys sudarė tik 13-30 % nuo teorinio varianto. Tuo tarpu girininkijos per tą patį laikotarpį atlikti plyni kirtimai teorinį variantą viršijo 1-6 %, o neplyni kirtimai sudarė 32-97 % nuo teorinio varianto. 2008-2009 metams miškotvarka projektuodama Šiaulių girininkijai plynus kirtimus 2-6 % viršijo teorinį variantą, o neplyni kirtimai sudarė 29-72 % nuo teorinio varianto. Šiaulių miškų urėdijoje supaprastinti atvejiniai kirtimai medynuose su pakankamu pomiškio kiekiu sudaro net 66 % bendros neplynų kirtimų apimties. Kuršėnų miškų urėdijoje dviejų ciklų... [toliau žr. visą tekstą] / This study contains non-clear cuttings analysis, evaluation of their quality and made mistakes. Object of the study – State forest enterprises of Šiauliai and Kuršėnai. The aim of the study – Estimate how do the main cuttings, made by the organization of forest exploration match their theoretical specifications (clear and non-clear cuttings proportion) and evaluate the quality of non-clear cuttings made. Methods of the study – document analysis, research data analysis Results of the study. During the past three years non-clear cuttings in the state forest enterprise of Šiauliai took from 9 to 19% of main cuttings made and this rate is less then it should be. During the period of 2003-2007 forestry of Šiauliai theoretically should have cut from 91 to 98% clearly and from 2 to 9 % non-clearly of main cuttings planned. During the past five years in the organization of forest exploitation plans for clear cutting were 2-7% larger than it should theoretically be and plans for non-clear cuttings were only 13-30% of the theoretical value. Whereas actual clear cuttings in the forestries were 1-6% higher and non-clear cutting took from 32 to 97% of their theoretical value. During the period of year 2008-2009 organization of forest exploitation made plans for forestry of Šiauliai, that where 2-6% higher for clear-cuttings and were form 29 to 72% from theoretical value for non-clear cuttings. In the state forest enterprise of Šiauliai the shelter wood cuttings in the stands with... [to full text]